Turto Apyvartumas Paslaugų Įmonėje: Svarba, Analizė ir Apskaita

Kiekvienos įmonės pelningai veiklai reikalingos tokios pagrindinės priemonės, kaip ilgalaikis turtas. Kad nupirkti ilgalaikį turtą, kaip pavyzdžiui stakles, pastatus, mašinas įrangą įmonė turi investuoti didžiulius pinigus ir tai yra investicijos įmonei. Ir žinoma tikimasi, kad jos atsipirks.

Šiame straipsnyje aptarsime prekybos įmonės turto esmę, jo rūšis, apskaitos ypatumus ir inventorizacijos procesą. Taip pat panagrinėsime, kaip įvertinti turimo turto panaudojimą, apyvartumo rodiklius ir uždirbti didesnę grąžą.

Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai

Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliūtūs, tiek santykiniai, ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu, kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje, ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus.

Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše galite susipažinti su pagrindiniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Svarbūs finansiniai rodikliai:

• Bendrojo pelno marža
• EBITDA marža
• Likvidumo rodiklis
• Greito likvidumo rodiklis
• Apyvartinis kapitalas
• Atsargų apyvartumas
• Pirkėjų skolų apyvartumas
• Skolų tiekėjams apyvartumas
• Finansinis svertas
• Debt / EBITDA
• Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR)
• Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR)
• Akcijos balansinė vertė
• Nuosavo kapitalo pelningumas

Detalesnė Informacija Apie Kai Kuriuos Rodiklius

1) Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai

Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį. Rodiklio reikšmės gali varijuoti labai plačiame diapazone, priklausomai nuo veiklos srities, specifikos, rinkos situacijos ir apskaitos politikos.

3) Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. Įsipareigojimų

Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo, ar įmonė gali savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė daugiau nei 1, tai įmonė yra pajėgi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė mažiau nei 1, tai įmonė greitu laiku gali susidurti su einamųjų įsipareigojimų padengimo problemomis. Optimalus dydis - 1.2.

5) Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas - pinigai ir jų ekvivalentai) - (trump. įsipareigojimai - trump. finansinės skolos)

Apyvartinis kapitalas parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojant apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį reiktų eliminuoti reikšmingas sumas nesusijusias su įmonės pagrindine veikla (paskolos susijusioms įmonėms, gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir pan.

Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį.

Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti.

6) Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis

Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.

7) Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis

Gautinų sumų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.

9) Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė

Šis rodiklis parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais. Vidutinės įmonės finansinis svertas turėtų būti lygus 1.

14) Nuosavo kapitalo pelningumas =Grynasis pelnas / Nuosavybė

Rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus.

Finansinių rodiklių analizė padeda suprasti, kaip realiai sekasi jūsų įmonei - ar tvariai augate, ar efektyviai naudojate turimus resursus, kokios rizikos gali kilti ateityje. Ši analizė ypač naudinga įmonėms, kurios jau vykdo aktyvią veiklą ir generuoja reguliarius pinigų srautus - sukaupti duomenys leidžia objektyviau įvertinti finansinę padėtį.

Prekybos Įmonių Esmė ir Apskaita

Prekybos įmonės užsiima prekių pirkimu ir pardavimu. Jų veikla apima įvairius procesus, pradedant nuo prekių įsigijimo ir baigiant jų realizavimu galutiniams vartotojams. Prekybos įmonės gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal prekybos mastą (didmeninė, mažmeninė), prekių asortimentą (specializuotos, universalios) ir kt.

Pagrindinės prekybos įmonės operacijos yra pardavimai ir pirkimai. Pardavimai generuoja pajamas, o pirkimai lemia sąnaudas. Apskaitoje svarbu tinkamai registruoti ir atvaizduoti šias operacijas, kad būtų galima nustatyti įmonės pelningumą.

Atsargos - tai turtas, skirtas parduoti arba sunaudoti gamybos procese. Atsargų sudėtį gali sudaryti prekės, žaliavos, medžiagos ir kt. Svarbu tinkamai įkainoti atsargas, nes nuo to priklauso įmonės finansiniai rezultatai.

Yra keletas atsargų įkainojimo metodų, tokių kaip FIFO (pirmas įsigijo, pirmas pardavė), LIFO (paskutinis įsigijo, pirmas pardavė) ir svertinio vidurkio metodas. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl įmonė turėtų pasirinkti tinkamiausią, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką.

Atsargų apskaitai naudojami du pagrindiniai būdai: nuolatinės apskaitos būdas ir periodinės apskaitos būdas. Nuolatinės apskaitos būdu atsargos nuolat registruojamos, o periodinės apskaitos būdu atsargos inventorizuojamos tam tikrais intervalais.

Prekybos įmonės turi mokėti įvairius netiesioginius mokesčius, tokius kaip muitai, akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Svarbu tinkamai apskaityti šiuos mokesčius, kad būtų išvengta klaidų ir sankcijų.

Inventorizacija: Būtina Įmonės Turto Valdymo Dalis

Pagrindinis inventorizacijos tikslas - patikrinti objektus natūra ir sutikrinti rastus rezultatus su buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatyti ar naudinga jau visiškai nudėvėtą turtą dar naudoti savo veikloje. Taip pat inventorizacija dar yra ir kaip apsisaugojimas nuo materialiai atsakingų asmenų nesąžiningumo.

Inventorizacija - tai turto patikrinimas natūra, siekiant nustatyti jo kiekį, būklę ir atitikimą apskaitos duomenims. Inventorizacija yra būtina įmonės turto valdymo dalis, padedanti užtikrinti turto saugumą ir apskaitos patikimumą.

Inventorizacija gali būti planinė, neplaninė, dalinė, pilna ir kt. Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto nustatytą grafiką, o neplaninė - esant poreikiui, pavyzdžiui, pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui.

Inventorizacijos terminai nustatomi įmonės vadovo įsakymu. Svarbu, kad terminai būtų realūs ir pakankami inventorizacijai atlikti.

Inventorizacija susideda iš kelių etapų: pasirengimo, turto patikrinimo, duomenų sutikrinimo su apskaitos duomenimis, klaidų ištaisymo ir rezultatų apibendrinimo.

Ilgalaikio Turto Inventorizacijos Atlikimas

Ilgalaikio turto inventorizacija turi savo specifiką. Svarbu patikrinti ne tik turto kiekį ir būklę, bet ir jo naudojimo efektyvumą.

Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos metu patikrinami pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas materialus turtas.

Investicijų inventorizacijos metu patikrinamos investicijos į vertybinius popierius, kitų įmonių akcijas ir kt.

Statybos darbų inventorizacijos metu patikrinami nebaigti statybos objektai, atliktų darbų kiekis ir vertė.

Po inventorizacijos duomenys sutikrinami su apskaitos duomenimis. Jei nustatomi neatitikimai, jie turi būti ištaisyti.

Inventorizacijos rezultatai apibendrinami ir pateikiami įmonės vadovui.

Įmonės vadovas priima sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų registravimo apskaitoje. Sprendimas vykdomas pagal nustatytą tvarką.

Ilgalaikis Turtas ir Jo Apskaita

Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą. Materialųjį turtą sudaro pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas apčiuopiamas turtas. Nematerialųjį turtą sudaro patentai, prekės ženklai, programinė įranga ir kitas neatčiuopiamas turtas. Finansinį turtą sudaro investicijos į vertybinius popierius, paskolos ir kitas finansinis turtas.

Ilgalaikis materialus turtas (IMT) apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikainą sudaro turto įsigijimo kaina, transportavimo išlaidos, montavimo išlaidos ir kitos išlaidos, susijusios su turto paruošimu naudojimui.

Ilgalaikio turto vertė gali keistis dėl nusidėvėjimo, perkainojimo ir nuvertėjimo. Nusidėvėjimas - tai turto vertės sumažėjimas dėl naudojimo arba natūralaus susidėvėjimo. Perkainojimas - tai turto vertės padidinimas, atsižvelgiant į rinkos kainas. Nuvertėjimas - tai turto vertės sumažėjimas, jei jo atsiperkamoji vertė yra mažesnė už balansinę vertę.

Nusidėvėjimas (amortizacija) - tai sistemingas ilgalaikio turto vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai: tiesioginis, mažėjančios vertės, vienetų produkcijos.

Ilgalaikio turto naudojimo rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo ilgalaikį turtą. Pagrindiniai rodikliai: turto apyvartumas, turto pelningumas.

Trumpalaikis Turtas ir Jo Apskaita

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris sunaudojamas arba parduodamas per vienerius metus. Pagrindinė trumpalaikio turto dalis - atsargos.

Trumpalaikio turto apyvartumas parodo, kaip greitai įmonė paverčia savo trumpalaikį turtą pinigais. Aukštas apyvartumas rodo efektyvų turto valdymą.

Pagrindiniai trumpalaikio turto rodikliai: likvidumo koeficientas, mokumo koeficientas.

Tinkama prekybos įmonės turto apskaita ir inventorizacija yra būtinos sąlygos efektyviam įmonės valdymui ir finansinių rezultatų užtikrinimui.

Atsargų Apyvartumas Dienomis

Atsargų apyvartumas dienomis rodo kaip efektyviai įmonė valdo bei išnaudoja turimas trumpalaikio turto atsargas. Šis rodiklis atspindi, kiek dienų vidutiniškai įmonėje išbūna turimos atsargos iki jų realizavimo.

Aišku, gautas dienų skaičius nereiškia, kad visos atsargos būtent tiek laiko ir išbūna iki jų realizavimo. Įmonėje paprastai yra daug skirtingų atsargų, tarp kurių, vienų apyvartumas būna didesnis, kitų mažesnis. Bet visais atvejais, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo atsargos yra geriau valdomos (žinoma, tik lyginant panašius verslus, nes skirtinguose sektoriuose yra visiškai skirtingas atsargų poreikis ir galimybės jas kaupti). Kita vertus, ne visuomet mažesnės atsargos bus geresnis sprendimas.

Formulė:

Atsargų apyvartumas dienomis = (Atsargos / Savikaina) * 365 dienos

Praktikoje gali pasitaikyti, kuomet šis rodiklis skaičiuojamas naudojant ne metinę įmonės savikainą, bet metines pajamas, kas nėra labai teisinga.

tags: #turto #apyvartumas #paslaugu #imon