Turto Apyvartumas Pieno Sektoriuje Lietuvoje: Analizė ir Tendencijos

Lietuva garsėja savo pienininkystės sektoriumi ir pieno produktų gamyba. Įvairūs iš pieno pagaminti produktai yra neatsiejama daugelio gyvenimo dalis. Vilniaus biržoje šiuo metu yra prekiaujama net keturių didžiausių mūsų šalies pieno produktų gamintojų akcijomis. Pieno sektorius Lietuvoje stojant į ES buvo viena svarbiausių maisto ūkio šakų.

Nagrinėjant turto apyvartumo rodiklius, svarbu suprasti, kaip efektyviai įmonės naudoja savo turtą pajamoms generuoti. Šiame straipsnyje aptarsime turto apyvartumo rodiklius Lietuvos pieno sektoriuje, remiantis įvairių įmonių finansinėmis ataskaitomis ir analize.

2004 m. pieno gamyba sudarė 23,8 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos, o pieno perdirbimo pramonė - 24,8 proc. maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcijos. Taigi, panagrinėkime, kokia situacija yra dabar.

Pagrindiniai Pieno Pramonės Žaidėjai Lietuvoje

Lietuvoje veikia keletas didelių pieno perdirbimo įmonių, kurios konkuruoja tarpusavyje ir užima reikšmingą rinkos dalį:

• AB "Pieno žvaigždės" - viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, gaminanti daugiau nei penkių šimtų pavadinimų produktus, skirtus tiek vietinei rinkai, tiek eksportui.
• AB "Rokiškio sūris" - Baltijos regione efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė bei pieno pramonės lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal perdirbamo pieno kiekį ir fermentinio sūrio gamybą.
• AB "Vilkyškių pieninė" - viena moderniausių Lietuvos sūrių gamyklų, užimanti apie 17 procentų šalies rinkos.
• AB "Žemaitijos pienas" - tai viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos bendrovių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1924 metų.

Šių įmonių rinkos koncentracijos laipsnis (RC5) pagal parduotą produkciją 2004 m. sudarė 80,7 procento. 2008-2015 m. jos išlaikė 90-92 proc. pardavimų. Ši dalis 2016 m.

Pieno gamybos apimtys Lietuvoje

Finansinių Rodiklių Apžvalga (2011-2018 m.)

Atliekant santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę buvo orientuotasi į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2018 metų, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių finansinių ataskaitų.

EBITDA Marža

EBITDA - tai pelnas prieš palūkanas, mokesčius bei nusidėvėjimą ir amortizaciją, t.y. kitaip tariant pelnas iš pagrindinės veiklos. Kaip matome iš pateiktos diagramos su keturių pieno produktų gamintojų minimo rodiklio pokyčiais, visais atvejais EBITDA pelningumai per analizuojamą laikotarpį svyravo, t.y. vienais metais jie padidėdavo, o kitais metais arba kelis metus iš eilės smuktelėdavo, tiesa, pats svyravimo diapazonas nėra itin didelis.

Štai 2018 metais Vilkyškių pieninės EBITDA marža buvo mažiausia ir siekė vos tris procentus, kai tuo tarpu metais anksčiau buvo didžiausia ir sudarė net 9,6 procento.

Žemaitijos Pieno šis metinis pelningumo rodiklis nuo 2011 metų dažniausiai buvo didesnis arba artimas bendram metiniam EBITDA maržų vidurkiui bei praėjusiais metais buvo pats aukščiausias tarp visų keturių analizuojamų bendrovių ir lyginant su 2017 metais, jis paaugo.

Kalbant apie bendrą EBITDA pelningumų vidurkį, tai jis smuktelėjo antrus metus iš eilės, t.y. 2018 metais jis sudarė 5,2 procento, kai dar 2016 metais buvo beveik dvigubai didesnis ir siekė 10,2 procento bei tuo pačiu buvo aukščiausias per visą analizuojamą laikotarpį, o kukliausias jis buvo 2014 metais.

Turto Grąža (ROA)

Dar vienas apskaičiuotas pelningumo rodiklis - tai turto grąžos arba ROA, kuris parodo kokią turto dalį procentine išraiška sudaro metinis grynasis pelnas. Šiuo atveju taip pat matome tą pačią tendenciją, t.y. visų keturių nagrinėjamų Lietuvos pieno produkcijos gamintojų ROA rodiklis per 2011 - 2018 metų laikotarpį svyravo, kitaip tariant nebuvo jokio stabilumo.

Tuo tarpu Vilkyškių pieninės turto grąža per praėjusius metus apskritai buvo neigiama, o tai reiškia, kad 2018 metus kompanija baigė patyrusi grynąjį nuostolį, kai dar per ankstesnius metus būtent šios pieno produktų gamintojos minimas pelningumo rodiklis buvo pats didžiausias.

O štai Pieno žvaigždžių atveju viskas atvirkščiai, t.y. 2017 metais ROA buvo su minuso ženklu, tačiau jau praėjusiais metais tapo teigiama ir sudarė tris procentus.

Bendrai per 2018 metus dviejų analizuojamų įmonių turto grąža paaugo, dviejų - sumažėjo, o bendras vidurkis lyginant su 2017 metais, susitraukė nuo 4,1 iki trijų procentų ir buvo pats mažiausias per visą nagrinėjamą laikotarpį, t.y.

Įsipareigojimų ir Turto Santykis

Tradiciskai bus apžvelgtas ir nagrinėjamų įmonių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis, kuris parodo, kokią turto dalį sudaro įsipareigojimai. Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, per visą analizuojamą laikotarpį dviejų įmonių, t.y. Pieno Žvaigždžių ir Vilkyškių pieninės minimas rodiklis visuomet buvo pats didžiausias bei nuolat viršijo bendrąjį vidurkį, tačiau tuo pačiu gan nedaug svyravo.

Šių pieno produkcijos gamintojų įsipareigojimai nuo pat 2011 metų visada sudarė daugiau nei pusę viso turto vertės bei per nagrinėjamą laikotarpį, nors ir nežymiai, bet paaugo.

O štai kitų mūsų šalies pieno produkcijos gamintojų sektoriaus atstovių, t.y. Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno įsipareigojimai per visą analizuojamą laikotarpį sudarė mažiau nei pusę viso turto vertės bei tuo pačiu šių bendrovių šis rodiklis visuomet buvo mažesnis už bendrąjį vidurkį.

Nuo 2011 metų pirmosios kompanijos įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis susitraukė nuo 0.35 iki 0.23 reikšmės praėjusių metų pabaigoje ir tuo pačiu buvo pats kukliausias tarp visų keturių nagrinėjamų įmonių.

Žemaitijos Pieno atveju įsipareigojimų dalis turto struktūroje per analizuojamą laikotarpį sumažėjo nuo 0.42 iki 0.29 reikšmės, o bendras įsipareigojimų ir turto santykinio finansinio rodiklio vidurkis taip pat smuktelėjo nuo 0.49 iki 0.45.

Bendrasis Likvidumas

Bendrasis likvidumas - tai rodiklis, kuris parodo trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, t.y. ar esamu momentu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, kas demonstruoja, ar kompanijai gali kilti problemų su likvidumu trumpalaikiu periodu.

Vilkyškių pieninės minimas rodiklis nuo pat 2011 metų visuomet, išskyrus 2017 metus, buvo kukliausias, t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai nors ir nežymiai, tačiau viršydavo trumpalaikį turtą, t.y. rodiklis būdavo kiek mažesnis už vieno reikšmę.

Didžiausiais bendrojo likvidumo rodikliais per nagrinėjamą laikotarpį gali pasigirti tiek Rokiškio Sūris, tiek ir Žemaitijos Pienas, be to, jie visuomet buvo aukštesni už bendrą vidurkį. Šių dviejų pieno produkcijos gamintojų trumpalaikis turtas nuo 2012 metų kasmet metų pabaigoje daugiau nei dvigubai arba dar daugiau viršydavo trumpalaikius įsipareigojimus.

Turto Apyvartumas

Kalbant apie gamybos įmones, labai svarbūs yra apyvartumo rodikliai, kurie parodo bendrovių turimo turto panaudojimo efektyvumą. Tarp visų keturių kompanijų nuo 2014 metų didžiausiu turto apyvartumu išsiskyrė Pieno žvaigždės, kai prieš tai pagal šį rodiklį lyderiavo Žemaitijos Pienas, kurio turto apyvartumo rodiklis per analizuojamą laikotarpį smuktelėjo, t.y. dar 2011 metais jis siekė 2,2 , o jau praėjusių metų pabaigoje sudarė tik 1,6.

Kiek mažesniu savo turimo turto panaudojimo efektyvumu pasižymėjo Rokiškio Sūris ir Vilkyškių pieninė. Jų abiejų minimas apyvartumo rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo kuklesnis už bendrąjį vidurkį. Pirmosios pieno produktų gamintojos turto apyvartumo rodiklis 2011 metais sudarė 1.5 reikšmę, o praėjusių metų pabaigoje jau siekė 1.2 ir buvo pats kukliausias tarp visų keturių analizuojamų įmonių.

Vilkyškių pieninės šis santykinis finansinis rodiklis per minimą laikotarpį irgi susitraukė, t.y. krito nuo dviejų ir 1.3 reikšmės.

Atsargų Apyvartumas

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, per nagrinėjamą laikotarpį didžiausiu savo atsargų apyvartumu pažymėjo dvi bendrovės, t.y. Pieno Žvaigždės bei Vilkyškių pieninė. Priešingoje padėtyje yra Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas, nes jų atsargų apyvartumo rodikliai visuomet buvo kuklesni už bendrąjį vidurkį, be to, lyginant su prieš tai minėtomis kitomis Lietuvos pieno produkcijos gamintojomis, jie taip pat buvo pastebimai mažesni, t.y. maždaug du kartus. Pirmosios kompanijos šis santykinis finansinis rodiklis praėjusiais metais bus pats mažiausias bei per analizuojamą laikotarpį smuktelėjo.

Grynųjų Pinigų Srautų Iš Veiklos Ir Pajamų Santykis

Grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška parodo kokia dalis pardavimų pajamų virsta veiklos pinigų srautu. Šis santykis naudingas matuojant įmonės pardavimų efektyvumą. Kaip matome iš diagramos su grafikais, per analizuojamą laikotarpį visų keturių įmonių minimas santykinis finansinis rodiklis gan nemažai svyravo, o ypač tai pasakytina apie Rokiškio Sūrį, kurio grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška per praėjusius metus apskritai buvo neigiamas, nes grynieji pinigų srautai iš veiklos buvo su minuso ženklu.

Pieno Žvaigždžių atveju šis santykinis finansinis rodiklis per 2018 metus buvo pats aukščiausias, kas reiškia, kad būtent šios kompanijos pardavimų efektyvumas buvo didžiausias. Tačiau lygiai prieš metus minimos įmonės grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška buvo pats kukliausias tarp visų keturių pieno produkcijos gamintojų.

Dividendų Išmokėjimo Rodiklis

Taip pat pateikiame ir dividendų išmokėjimo rodiklį, kuris parodo, kokia per metus uždirbto grynojo pelno procentinė dalis teko dividendams, jeigu jie buvo mokami. Už praėjusius metus vienintelė Vilkyškių pieninė nemokės dividendų, kas suprantama, nes per 2018 metus bendrovė patyrė grynąjį nuostolį. Prieš metus dividendams jį skyrė ketvirtadalį savo grynojo pelno.

Tuo tarpu Rokiškio Sūrio valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė už praėjusius metus išmokėti pastebimai didesnius dividendus (dvigubai didesnius) nei buvo uždirbta grynojo pelno.

2017 metais didesnius nei uždirbo grynojo pelno akcijai dividendus vienai akcijai išmokėjo Žemaitijos Pienas, kai tuo tarpu Pieno Žvaigždės apskritai savo akcininkams nemokėjo jokių dividendų.

Pažvelgus į bendrą dividendų išmokėjimo rodiklio vidurkį, matome, kad per 2011 - 2014 metų laikotarpį keturios pieno produktų gamintojos dividendų atžvilgiu nebuvo itin dosnios akcijų turėtojams, t.y. tam skirdavo vidutiniškai trečdalį savo uždirbto grynojo pelno, o štai Žemaitijos Pienas per šį laikotarpį apskritai tik vieną kartą savo akcininkams išmokėjo dividendus, tačiau per kitus trejus metus nuosekliai didino metinio grynojo pelno dalį skiriamą dividendams.

Tuo pačiu per 2015 ir 2016 metus ūgtelėjo ir bendras dividendų išmokėjimo vidurkis, t.y. padidėjo grynojo pelno dalis, kurią įmonės skyrė dividendams. Tiesa, jau 2017 metais šis rodiklis kiek smuktelėjo, bet po to vėl pasistiebė.

Pateikiame lentelę su penkiais pačiais naujausiais analizuojamų keturių įmonių finansiniais santykiniais rinkos vertės rodikliais, t.y. P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo (Div.y%).

Kaip matome, nėra nei vienos pieno produkcijos gamintojos, kurios pirmi keturi rinkos vertės rodikliai būtų patys mažiausi, t.y. nei vienos akcijos nėra per daug nuvertintos kitų bendrovių akcijų atžvilgiu. Tiesa, vis dėl to reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog pavyzdžiui, Vilkyškių pieninės akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai rodiklis remiantis praėjusius metų rezultatais yra neigiamas, o EV/EBITDA santykinis finansinis rodiklis yra paste.

Pieno Sektoriaus Eksportas

Lietuvos pieno sektorius šalies ekonomikai kuria didelę pridėtinę vertę. Beveik visą pieno pramonės eksportą sudaro pieno gaminiai ir tik nedidelę dalį (6 proc.) - pieno žaliava, todėl Lietuvos pieno sektorius yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos ramsčių. Lietuvos pieno sektoriaus apyvarta kasmet siekia 1,5 mlrd. Eur.

Šio sektoriaus įmonės pagamina daugiau nei 2 kartus produkcijos, nei jos suvartojama šalyje, tai reiškia jog šio sektoriaus įmonės yra stipriai priklausomos nuo eksporto rinkų, kadangi likusi produkcija yra realizuojama užsienyje.

Lietuviškos kilmės pieno produktų eksportas kuria didelę pridėtinę vertę valstybei, tačiau dėl to, kad Lietuvos pieno pramonės sektorius priklausomas nuo eksporto, mūsų šalies pieno pramonė labai jautriai reaguoja į pokyčius pasaulinėje pieno rinkoje.

Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti pastarųjų metų Lietuvos pieno perdirbimo įmonių finansinius rodiklius, susieti juos su eksporto rodikliais ir juos veikiančiais geopolitiniais pokyčiais, besikeičiančiomis eksporto kryptimis.

Siekiant įgyvendinti tikslą, naudojamos šalies pieno perdirbimo įmonių konsoliduotos finansinės ataskaitos, atspindinčios įmonių pasiekiamus rezultatus kiekvienais metais.

Pieno produktų eksporto kryptys

Nuo Lietuvos įstojimo į ES mūsų šalies pieno sektoriuje įvyko ryškių poslinkių: sumažėjo smulkių ūkių, kiti modernizavosi ir plėtėsi, ūkininkai tapo išmanesni, padidėjo primilžiai.

Aukšta koncentracija perdirbimo grandyje ir labai žema koncentracija žalio pieno gamybos grandyje nulėmė oligopsoninę Lietuvos pieno sektoriaus struktūrą.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio - liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai išaugo nekoncentruoto pieno ir grietinėlės eksportas. Šių produktų į kitas šalis išvežta net 27,3 proc. daugiau. Augo ir pasukų bei rūgpienio (8,3 proc.), išrūgų (10,6 proc.) bei sūrių ir varškės (1,8 proc.) eksportas, tačiau krito sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų (53,4 proc.) bei koncentruoto pieno ir grietinėlės (18,3 proc.) eksporto dalis.

Pienas ir jo gaminiai pasiekia net 77 pasaulio valstybes, labiausiai šų produktų laukiama Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje.

Iš viso šių metų sausio - liepos mėnesiais buvo eksportuota 193 137,6 tonų pieno ir jo produktų už daugiau kaip 301 mln. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis.

Vilkyškių pieninė, įkurta 1993 metais, yra viena moderniausių Lietuvos sūrių gamyklų, užimanti apie 17 procentų šalies rinkos. AB Vilkyškių pieninė grupę sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB Modest, AB Kelmės pieninė ir AB Pieno logistika.

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninė veikla - įvairių fermentinio sūrio rūšių gamyba ir pardavimas. Įmonė taip pat gamina ir parduoda grietinėlę bei išrūgų produktus. AB Modest gamina įvairių rūšių netradicinius sūrių produktus, tokius kaip sūrį su mėlynuoju pelėsiu, feta, riccota ir įvairių rūšių mozzarrela tipo sūrius.

AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus - pieną, kefyrą, jogurtus, grietinę, sviestą ir varškės produktus. Dukterinės įmonės AB Pieno logistika pagrindinė veikla - pastatų nuoma. Platus pieno produktų asortimentas leidžia sėkmingai konkuruoti tarp kitų pieno perdirbėjų.

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje kiekviena diena atneša daugybę pokyčių: keičiasi įstatymai, vartotojų poreikiai, žaliavų ir medžiagų kainos, taikomos naujos technologijos, nauji valdymo metodai.

Todėl dar vienas iš analizės uždavinių yra nustatyti, kokios priežastys nulėmė vienokius ar kitokius pokyčius, kokią įtaką tie pokyčiai turėjo konkretiems įmonės veiklos rodikliams.

Kiekvienos įmonės veikla išreiškiama daugeliu ekonominių rodiklių. Rodikliai - tai apibendrintos kiekybinės ūkinių operacijų ir procesų charakteristikos, labai glaudžiai susijusios su jų kokybininių apibrėžimu. Ekonominiai rodikliai klasifikuojami pagal tam tikrus požymius.

Balanso Analizė

Balansas - jame įmonė parodo disponuojama turtą ir nurodo, kam jis priklauso. Balansas rodo įmonės situaciją konkrečiu laiko momentu.

AB „Vilkiškių pieninė“ horizontalioje analizėje pavaizduoti ataskaitų straipsnių pokyčiai absoliučiais ir procentiniais dydžiais.

AB „Vilkiškių pieninė“ balanso vertikalioje analizėje įmonės 2015-2017 metų balanso straipsnių lyginamieji svoriai ir jų pokyčiai.

2015 m. ilgalaikis turtas sudarė 69,61%, o trumpalaikis turtas - 30,39% viso turto. 2016 m. ilgalaikis turtas sudarė 75,88%, o trumpalaikis turtas - 24,12% viso turto. 2017 m. ilgalaikis turtas 74,02%, o trumpalaikis turtas - 25,98% viso turto.

2015 - 2017 m. visame nuosavame kapitale ir įsipareigojimuose yra panašiai išsidėste procentai pačio nuosavo kapitalo, trumpalaikių įsipareigojimų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

2015 metais nuosavas kapitalas sudarė 39,65%, ilgalaikiai įsipareigojimai - 27,46%, o trumpalaikiai įsipareigojimai - 32,88% visame nuosavame kapitale ir įsipareigojimuose.

Toliau analizuojame ilgalaikio turto struktūra horizontaliosios ir vertikalios analizės atžvilgiu. Visi skaičiavimai atliki Microsoft Office Excel Worksheet programa.

Ilgalaikis materialusis turtas 2015 - 2017 m. laikotarpiu didėjo ir didesnis padidėjimas buvo 2015 m. lyginant su 2016 m., net 13802 tūkst. Eur. (39,14%).

Didelis pokytis įvyko 2015-2016 m. ilgalaikiame nematerialiame turte, kada procentinis pokytis sumažėjo 85,53%.

Trumpalaikis turtas 2015 - 2017 m. didėja, išanksiniai apmokėjimai lyginant 2017 m. su 2016 m. išaugo 640 tūks. Eur., o prekybos ir kitos gautinos sumos lyginant tuos pačius metus išaugo 2470 tūkst. Eur. (35,45%), tačiau matome, kad trumpalaikiame turte atsargos nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo 1174 tūkst.

Trumpalaikis turtas analizuojamu laikotarpiu padidėjo 18,035 tūkst. litų t.y apie 141,96%, mažiausias pokytis įvyko 2014-2013m. kai tumpalaikis turtas išaugo tik 2,816 tūkst. litų apie 104,83%. Trumpalaikio turto sumažėjimo neįvyko.

Rodo, kiek kartų per metus „apiverčia“ įmonės trumpalaikis turtas. Trumpalaikis turtas dar vadinamas „apyvartiniu kapitalu“,tai gi pats pavadinimas sako, kad jis turi padaryti ne vieną o keletą ar keliolika apyvartų per metus.

Trumpalaikio turto apyvartumas turėjo tendencija mažėti analizuojamu laikotarpiu.

2012m jis buvo 6,88 t.y 53,05 dienos; 2013m.6,26 t.y 58,3 dienos; 2014 6,2 t.y 58,9 dienos.

Tokį trumpalaikio turto apyvartumą lėmė jog 2012m. buvo mažos pajamos ir mažas trumpalaikis turtas, o ateinančiais metais išaugus pajamos, stipriai padidėjo ir trumpalaikis turtas.

Atsargos turėjo tendenciją didėti kiekvienais metais. Didžiausias pokytis įvyko 2012-2014m. metu. Tuo metu atsargos padidėjo per 11,668 tūkst. litų 148,67%. Padidėjusi pardavimų apimtis , didesnė paklausa lėmė ir didesnį atsargų kaupimą. Mažiausias pokytis 2013-2014m. t.y 5,458 tūkst. litų.

Apyvartumas turėjo tendencija didėti , didžiausias pokytis kaip įprasta buvo 2012-2014m. laikotarpyje kai apyvartumas išaugo 3,06 karto iki 25,79 dienų. Tai lėmė išaugusi pardavimų savikaina bei padidėjusi atsargų vertė.

Ilgalaikis turtas taip pat turėjo tendencija didėti kiekvienais metais. 2014-2012m. pokytis buvo 13,960 tūkst. litų t.y padidėjo 111,71%. Mažiausias pokytis įvyko 2013-2012m. laikorapyje kai padidėjo tik 3,892 tūkst. litų apie 103,26%.

Analizuojamu laikotarpiu turto apyvartumas buvo gana geras laikėsi netoli 2 koeficiento 2013m. net gi jį minimaliai viršijo, tais metais jis ir buvo didžiausias ir tai užtrunka 181,6 dienos.

Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai

Efektyvumo rodikliai yra ypač svarbūs, kadangi jie padeda bendrai įvertinti, ar įmonė tinkamai veikia. Atsargų apyvartumas rodo, kiek per metus atsargos padaro apyvartų - tai apibūdina atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą.

Kadangi šis rodiklis analizuojamu periodu didėja, tai galima vertinti teigiamai. Gautinų sumų apyvartumas rodo, kiek gautinos sumos padaro apyvartų per metus. Tai atspindi ir debitorinių įsiskolinimų surinkimo efektyvumą.

Šis rodiklis analizuojamu periodu svyruoja apie 9. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas po 2004 m. sumažėjo ir turėtų dar sumažėti per 2006 m. tai rodo, kad mažėja apyvartinės lėšos, tačiau kol kas tai grėsmės įmonės veiklai nekelia.

tags: #turto #apyvartumas #pieno #sektorius