Skolų išieškojimas yra nemalonus procesas, tačiau kartais neišvengiamas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime turto arešto procesą, galimybes parduoti areštuotą turtą ir sutuoktinių atsakomybę už skolas.
Turto ãreštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba šios teisės dalies (valdymą, naudojimąsi ar disponavimą) laikinas uždraudimas ar apribojimas.
Lietuvoje teisę priimti sprendimą dėl turto arešto turi:
- Teismas
- Prokuroras
- Antstolis
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
- Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
- Muitinės institucijos
- Kai kurios kitos valstybės institucijos bei pareigūnai
Turto arešto aktus registruoja Centrinė hipotekos įstaiga, tvarkanti Turto arešto aktų registrą.
Turto areštas turi du pagrindinius tipus - priverstinio vykdymo arba laikinosios apsaugos. Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas. Pastarasis gali būti taikomas skirtingais atvejais. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą. Taigi, pati procedūra dažniausiai skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį.
Turto Arešto Tipai
- Laikinosios apsaugos areštas: Dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų. Pavyzdžiui, turto padalijimo atveju, savininkas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims. Siekiant to išvengti, areštas būna taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė.
- Priverstinis vykdymas: Beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis.
Antstolio Veiksmai Areštuojant Turtą
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis Civilinio proceso kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?
Pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku.
Turto Įkainojimo Ginčijimas
Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.
Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.
Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą. Pateikdamas tokį prašymą antstoliui, išieškotojas turėtų raštu išdėstyti motyvuotus prieštaravimus dėl jau nustatytos turto vertės. Vienas iš argumentų galėtų būti išieškotojo pateikti panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimai, iš kurių būtų matyti, kad rinkoje tokio turto vertė yra kitokia (mažesnė arba didesnė).
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui.
Areštuoto Turto Pardavimas
Areštuoto turto pardavimas - gan nemalonus procesas ir nekilnojamojo turto pardavėjui, ir pirkėjui. Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos arba gaunamas antstolio leidimas parduoti.
Galimi Žingsniai Parduodant Areštuotą Turtą
- Padengti skolą arba rasti pirkėją, kuris sutiktų padengti Jūsų skolą pirkimo metu. Jei įsiskolinimas nėra didelis, jį galima padengti iš pirkėjo sumokėto avanso ir išregistruoti areštą iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
- Kreiptis į antstolį, kad jis išduotų leidimą turto pardavimui su sąlyga, kad pardavimo dieną įsiskolinimas bus apmokėtas. Su šia pažyma jūs turite kreiptis į notarą, o pirkėjas pardavimo dieną turės pervesti jūsų įsiskolinimą į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Po apmokėjimo antstolis areštą išregistruos.
Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui. Tokiu atveju itin svarbi patyrusio nekilnojamojo turto brokerio pagalba, kuris mokėtų būsimam pirkėjui suprantamai paaiškinti esamą situaciją ir suvaldytų visą procesą.
Svarbu: Norint parduoti suvaržytą turtą teks užtrukti ilgiau, nes būtina:
- Grąžinti esamas skolas (arba rasti pirkėją, kuris sutiks tai už jus padaryti pirkimo metu).
- Gauti antstolio leidimą pardavimui.
- Gauti kreditoriaus (banko) leidimą parduoti įkeistą turtą.
Kad jūsų NT įkeistas arba areštuotas, turėsite būtinai pranešti potencialiam pirkėjui. Deja, tokia žinia žmones paprastai atbaido. Juk kiekvienas pirkėjas nori būti užtikrintas, kad nepraras savo pinigų padengdamas svetimas skolas ir neprisidarys kitokių rūpesčių.
Sutuoktinių Atsakomybė Už Skolas
Dviems žmonėms susituokus jų atskiros skolos dažnai tampa bendru rūpesčiu. Jeigu sutuoktinių turto teisinis režimas neaptartas vedybų sutartyje, visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Jai taikoma „bendro katilo“ taisyklė: laikomasi principo, kad vieno sutuoktinio turte ar pajamose yra ir kitam sutuoktiniui priklausanti dalis.
Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Santuokos trukmė sutuoktinių skolų požiūriu nereikšminga, nes sutuoktinių atsakomybė už vykdytinas prievoles atsiranda nuo santuokos įregistravimo momento.
Ar Dėl Vieno Sutuoktinio Skolų Gali Būti Areštuojamas Antrojo Sutuoktinio Turtas?
Taip, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti areštuojamas dėl bet kurio sutuoktinio skolų. Tačiau vieno sutuoktinio skolos gali būti padengiamos realizuojant tik tą antrojo sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri nustatyta teismo sprendime.
Įprastai, pradedant priverstinį išieškojimą, iš pradžių areštuojamos visos sutuoktinių lėšos ir turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir pasiūloma kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. Prašymą teismui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo gali pateikti tiek išieškotojas, tiek ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į konkrečią skolininko turto dalį.
Kaip Neprarasti Šeimai Svarbaus Turto?
Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje. Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas.
Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.
Į Kokį Šeimos Turtą Nukreipiamas Skolų Išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą.
Kitos Institucijos Ir Turto Areštas
Laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Ji taikoma ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio, kai yra realus pavojus, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, nes atsakovas (skolininkas) gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių arba darančių nebeįmanomą jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Turto arešto vykdymo procedūra gali skirtis priklausomai nuo areštuojamo turto rūšies. Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą.