Turto banko vaidmuo paveldėjimo procese Lietuvoje

Valstybės paveldėto turto realizavimas yra svarbus procesas, kuriame dalyvauja įvairios institucijos, įskaitant teismus ir Turto banką. Teismai atlieka svarbų vaidmenį tvarkant paveldėjimo klausimus, o Turto bankas yra atsakingas už valstybės turto valdymą ir realizavimą.

Turto Banko pastatas

Teismų vaidmuo paveldėjimo procese

Teismai yra atsakingi už paveldėjimo teisės klausimų nagrinėjimą. Jie sprendžia ginčus dėl paveldėjimo, nustato paveldėtojų teises ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Šis procesas yra būtinas norint tinkamai identifikuoti turtą, kuris pereina valstybei kaip paveldėtojas.

Turto banko funkcijos realizuojant valstybės paveldėtą turtą

Turto bankas yra valstybės įmonė, kurios pagrindinė funkcija yra valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tai apima ir valstybės paveldėtą turtą. Turto bankas organizuoja šio turto pardavimą aukcionuose ar kitais būdais, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto panaudojimą ir pajamas į valstybės biudžetą.

Turto banko veiklos principai

• Skaidrumas: Turto pardavimo procesai yra vieši ir skaidrūs.
• Efektyvumas: Siekiama maksimalios naudos valstybei iš turto realizavimo.
• Teisėtumas: Veikla vykdoma griežtai laikantis teisės aktų.

Teisinis reglamentavimas

Valstybės paveldėto turto realizavimas yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, įskaitant Civilinį kodeksą ir kitus norminius aktus, kurie nustato paveldėjimo tvarką ir valstybės turto valdymo principus. Svarbu paminėti nutarimus, kurie įsigaliojo skirtingais laikotarpiais ir turėjo įtakos turto valdymo procesams.

Svarbios datos ir nutarimai

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos svarbios datos ir nutarimai, turėję įtakos valstybės turto valdymo procesams.

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės) 50 punktas (2015 m. kovo 13 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis gali būti perduodama kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) nuosavybėn jame nustatytais būdais, neprieštarauja Konstitucijai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d.

Kadangi ginčytu Taisyklių 50 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu Vyriausybė, nustatydama Įstatymo nuostatomis pagrįstus, be kita ko, valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalies perdavimo kitos tokio daikto dalies savininko (savininkų) nuosavybėn būdus, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, ji taip pat nepažeidė iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis kitos tokio daikto dalies savininko nuosavybėn gali būti perduodama ne tik Įstatyme nustatytu viešo aukciono būdu, bet ir kitais kituose įstatymuose nustatytais būdais, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka, o taip pat ir atidalijant atitinkamą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka.

Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad Turto bankas kasmet iš valstybės įstaigų ir institucijų perima dešimtis tūkstančių kv. m. ploto.

Dvi perdavimo alternatyvos

Pasak E. Žoštauto, yra du keliai, kaip institucijų turtas perduodamas Turto bankui. Pirmuoju atveju, į Turto banką kreipiasi pačios įstaigos, įvertinusios joms nebereikalingą turtą.

Antroji alternatyva - paties Turto banko iniciatyva. Įvertinus, kad turtas išlikęs, o dokumentai - tinkami, rengiamas Vyriausybės nutarimas su siūlymu, į kurį sąrašą reikėtų įtraukti turtą: ar į valdomo, ar parduodamo turto sąrašą. Vėliau sąrašai teikiami Finansų ministerijai, o ši juos teikia Vyriausybei.

Paveldėjimas ir bešeimininkis turtas

Kartais Turto bankas paveldi turtą mirus asmeniui arba perima bešeimininkį turtą - tą, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. Atvejus, kuriais Turto bankas paveldi turtą, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybė iš viso paveldėjo 1 056 vnt. objektų, kurių bendras plotas sudarė beveik 32,1 tūkst. kv. metrų.

Kad turtas atgimtų naujam gyvenimui

Kalbant apie Turto bankui perduodamą turtą, reikėtų suprasti, kad tai - valstybės įstaigoms ir institucijoms nebereikalingas turtas, taigi, jo būklė dažnai būna prasta. Tai - ne švytintys pastatai ar akį traukiantys kiti objektai, patikina E. Tačiau aukcionuose naujiems savininkams perleidus šį turtą, jam atsiveria perspektyva prisikelti naujam gyvenimui.

Šiemet rugpjūtį už 1,35 mln. eurų aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje. Šis objektas - pavyzdys, kad pirkėjų akį traukia sąlyčio su kultūra ir paveldu turintys objektai.

Per pastaruosius septynerius metus valstybės nekilnojamojo turto apimtys sumažėjo reikšmingai - nuo 10,4 mln. kvadratinių metrų 2017 m. iki 9 mln. kv. m. 2024-aisiais. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį valstybė sumažino savo turto portfelį net 1,4 mln. kv. Nepaisant to, valstybės funkcijų apimtys nemažėja.

Turto bankas ne tik perima institucijų nenaudojamą turtą, bet ir perduoda jį kitoms įstaigoms ar savivaldybėms, kai to reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti.

Valstybės turto paveikslas

Centralizuotas valstybės turto valdymas vis labiau įsitvirtina kaip vienas iš svarbiausių efektyvios viešųjų finansų politikos įrankių. Turto banko - pagrindinio valstybės nekilnojamojo turto valdytojo - duomenimis, vien per tris šių metų ketvirčius valstybės institucijos ir įstaigos perdavė bankui 21,1 tūkst. kv. metrų nenaudojamų patalpų.

Centralizuotai valdomas turtas įstaigoms nuomojamas, o gauti nuomos mokesčiai grįžta į valstybės turto atnaujinimo ir modernizavimo fondą.

Procesai griežtai reglamentuoti

Valstybės nekilnojamojo turto perdavimas - sritis, kurioje itin svarbus skaidrumas. Pagal įstatymą, sprendimus dėl valstybės turto perdavimo Turto bankui priima Vyriausybė.

Anot B. Bernatonytės, tokiais atvejais paveldima pagal įstatymais apibrėžtą tvarką. „Pirmieji eilėje paveldėti turtą visuomet yra biologiniai ar įvaikinti velionio vaikai. Jie turtą paveldi lygiomis dalimis. Jeigu mirusysis vaikų neturi ar jie paveldėjimo atsisako, turtą lygiomis dalimis paveldi velionio tėvai ir anūkai.

Teisininkės teigimu, visų paveldėjimo pirmenybės taisyklių nepaisoma, jei mirusysis palieka testamentą. Juo įtvirtinta velionio valia tampa turto paskirstymo pagrindu. Testamentu turtą įvairiomis dalimis galima palikti skirtingiems paveldėtojams - tiek šeimos nariams ir giminaičiams, tiek kitiems asmenims.

Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Turtas valstybės vardu gali būti perimtas tik po to, kai, neatsiradus teisėtiems įpėdiniams, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Nuo 2015 metų kovo iki šių metų rugpjūčio Turto bankas gavo 3 172 tokius liudijimus, pagal kuriuos perėmė 3,2 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto objektų bei 117 įmonių akcijų paketus.

Turto banko veikla su paveldėtu turtu

Perėmęs turtą, Turto bankas jį įvertina, vykdo jo apskaitą, administruoja skolas, parengia turtą pardavimui bei parduoda viešuose aukcionuose. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.

„Vien organizuoti tokio turto aukcioną, įvertinant objekto parengimą, teisinius procesus, sutvarkymą - valstybei neapsimoka. Taip pat apie 60 proc. paveldėto turto yra su skolomis, kurias reikia administruoti, atsiskaityti su kreditoriais. Kasmet valstybė paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, o tokio turto išlaikymo kaštai per metus svyruoja nuo 400 iki 450 tūkst. eurų. Paveldėto turto valstybė kasmet parduoda už 2-3 mln. eurų, objektais dažniausiai domisi smulkūs investuotojai, velionių kaimynai.“

Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (apie 60 proc.) yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas ir kt. Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų.

Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė aiškina, kad žmogui mirus, paveldėtojas negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimą tik iš dalies, t.y. jis priima visą palikimą besąlygiškai ir jam tenka pasirūpinti ne tik paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už mirusiojo skolas. Bijodami, kad skolos nebūtų išieškotos iš asmeninio paveldėtojo turto, žmonės atsisako priimti palikimą ir toks turtas pereina valstybei.

Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Turto banko teisininkės patarimai, ką reikia žinoti paveldint turtą:

• Asmeniui mirus, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties turėtų kreiptis į notarą, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
• Jeigu įpėdiniai yra nepilnamečiai, juos atstovaujantis asmuo turėtų pasirūpinti teismo leidimu priimti ar atsisakyti priimti palikimą
• Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai (vaikai), gimę po palikimo atsiradimo, turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.
• Tuo atveju, jei įpėdinis per nurodytą terminą nespėja kreiptis į notarą, jam teks kreiptis į teismą arba prašant atnaujinti terminą palikimui priimti ir motyvuojant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, arba prašant teismo konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, t. y. kad įpėdinis, nepraleisdamas 3 mėnesių termino pradėjo mirusiojo turtu rūpintis kaip savu, pvz.: juo naudojosi, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo ir pan.

Banke esantys pinigai paveldimi kaip turtas: Banke esantys pinigai, nesvarbu ar esantys einamojoje sąskaitoje, ar terminuotieji indėliai, paveldimi kaip ir bet koks kitas turtas, vadovaujantis Civilinio Kodekso nustatyta aiškia tvarka. Mirus asmeniui, įpėdiniai per tris mėnesius dėl paveldėjimo bylos užvedimo privalo kreiptis į notarą pagal paskutinę deklaruotą mirusio asmens gyvenamąją vietą.

Neįteisinti santykiai ir testamentas Turto banko praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet žmonės ilgus metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau nėra įteisinę santykių ar bendros nuosavybės. Mirus turto savininkui ir neatsiradus įpėdinių, turtas pereina valstybei, o vėliau paaiškėja, kad jame vis dar yra gyventojų.

„Kai nekilnojamojo turto savininkas miršta ir nėra sudaręs testamento, kartu gyvenęs žmogus susiduria su problema, nes jis neturi jokių teisių į turtą. Todėl norime paraginti žmones neatidėlioti ir laiku sudaryti testamentą, kad būtų išvengta panašių situacijų“, - ragina Turto banko teisininkė.

Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų. Aukcionuose valstybei nebereikalingas turtas parduotas už 50 proc. Rinkos dalyvių aktyvumą liudija ir iš pirmo aukciono parduotų objektų dalis. Jei pernai per pirmąjį aukcioną parduota apie 39 proc. objektų, tai per devynis šių metų mėnesius net 59 proc. visų siūlomų objektų parduoti jau pirmojo aukciono metu.

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Palikimo priėmimas: svarbūs veiksmai ir terminai

Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, t.y. palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą.

Paveldėjimo pagrindai: testamentas ir įstatymas

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu.

Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius laisva valia numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais (CK 3.3 str. 1 d.), teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus.

Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis, kitaip nei paveldint pagal įstatymą, nėra įtvirtinto įpėdinių pagal testamentą sąrašo.

Testamento ginčijimas

Taip, testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus, nes tik nuo testatoriaus mirties testamentas įgyją teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti ne bet kurie asmenys, o tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.

Parama vaikams testamentu

Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Skirti vaikams paramą galite ir savo testamentu.

Paprastai turtą testamentu galite skirti tam, kam esate nusprendęs, tačiau, jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (t. y., galiojant paveldėjimo pagal įstatymą teisei).

Jeigu jūs sudarysite testamentą, jame galėsite konkrečiai nurodyti, kam paliekate savo sukauptą turtą. Jeigu testamento nesudarysite, tuomet jūsų turtas bus paveldimas pagal įstatymą.

Testamentas: ar visais atvejais palikėjo valios laikomasi besąlygiškai?

Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.

Turto "perrašymas": dovanojimas ir išlaikymas iki gyvos galvos

Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo kreiptųsi į notarą, norėdamas turtą „perrašyti“, notaras pirmiausiai išsiaiškintų, kokios yra tokio turto „perrašymo“ sąlygos ir nuo to priklausys, kokia sutartis bus sudaryta.

Nekilnojamasis turtas, būdamas vertinga ir svarbia investicija, gali būti puiki dovana, kuri gali suteikti daug naudos arba galimybių. Tačiau kartais gavus dovanų nekilnojamąjį turtą, jo pardavimas gali sukelti tam tikrų iššūkių. Dovanų nekilnojamąjį turtą dažniausiai gauname iš artimų giminaičių. Nors būna ir išimčių.

Kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami. Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.

Pinigai

Mirus asmeniui, įpėdiniai per tris mėnesius dėl paveldėjimo bylos užvedimo privalo kreiptis į notarą pagal paskutinę deklaruotą mirusio asmens gyvenamąją vietą. Dabar palikimo priėmimo procedūras palengvina galimybė jas atlikti per nuotolį. Turėdami kvalifikuotą elektroninį parašą, įpėdiniai gali susisiekti su notaru per saugią elektroninę sistemą eNotaras. Tai ypač pravartu, jei įpėdinis (įpėdiniai) yra išvykę ilgam laikui ar, būdami Lietuvos piliečiais, nuolat gyvena užsienyje.

tags: #turto #bankas #paveldi #bet #atsiranda #paveldetojas