Valstybės valdomas Turto bankas aktyviai tęsia nebenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto (NT) realizavimą ir investuoja į atsinaujinančią energetiką.
Naujo teismų pastato statybos Klaipėdoje
Turto bankas planuoja statyti naują pastatą Klaipėdoje, skirtą Klaipėdos apygardos teismui ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Valstybės valdomas Turto bankas 2027 metų pirmąjį pusmetį tikisi pradėti ir iki 2029 metų pabaigos pastatyti pastatą, skirtą Klaipėdos apygardos teismui ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Šią savaitę pasirašyta 500 tūkst. eurų vertės sutartis su architektūrinį konkursą laimėjusia architektų bendrove „Heima“. Kaip BNS pranešė Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas, šią savaitę pasirašyta 500 tūkst. eurų vertės sutartis su architektūrinį konkursą laimėjusia architektų bendrove „Heima“.
„Konkurse dalyvavusiems tiekėjams reikėjo sukurti geriausią urbanistinį-architektūrinį sprendimą, tinkantį konkurso teritorijai, esančiai Klaipėdoje, Kauno gatvėje“, - BNS teigė jis. Anot jo, naujojo teismų pastato statyba turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų.
„Rangos konkursą numatoma skelbti 2026 metų trečiąjį ketvirtį“, - pridūrė banko atstovas. Naujo pastato Kauno gatvėje vieta yra šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
P. Vaitekėno teigimu, architektūrinis konkursas užtruko ilgiau nei planuota dėl teisminių ginčų. „2024 metų liepą Turto bankas gavo informaciją, kad vienas iš konkurso dalyvių, kurio pasiūlymas buvo atmestas, pateikė ieškinį teismui. Įsigaliojus teismo sprendimui pakartotinai įvertinus dalyvio pasiūlymą, buvo tęsiamos pirkimo procedūros. Po pakartotinio pasiūlymo vertinimo, dalyvis buvo įtrauktas į pasiūlymų eilę“, - aiškino jis.
„Finišo tiesioji pasiekta šių metų vasarą, kuomet nuo liepos mėnesio buvo vykdomos pirkimo dokumentuose numatytos neskelbiamos derybos, kurių metu suderėtas galutinis tiekėjo kainos pasiūlymas“, - pridūrė P. Vaitekėnas.
BNS rašė, kad 2023 metų spalį Turto bankas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbė naujo teismų pastato architektūrinį konkursą. Tuomet buvo tikimasi, jog rangovo konkursas galėtų būti skelbiamas 2025-ųjų pradžioje, o teismai į pastatą galėtų įsikelti 2026 metų pabaigoje.
Naujasis pastatas bus atviras visuomenei, su klientams patogiomis viešosiomis erdvėmis viduje. Pastatas bus projektuojamas pasitelkiant BIM modeliavimą, kuris leidžia žymiai sumažinti statinio projektavimo laiką ir tiksliau planuoti statybos sąnaudas.
Nekilnojamojo turto aukcionai
Turto bankas aktyviai tęsia nebenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto (NT) realizavimą. Šiemet rinkai planuojama pasiūlyti 645 objektus, o planuojamos įplaukos sieks daugiau nei 27 mln. eurų.
Iš aukcionų surinktos lėšos leis finansuoti šiuolaikiškų darbo erdvių kūrimą valstybės sektoriaus darbuotojams. Nemaža dalis Turto banko aukcionuose parduodamų objektų - valstybės įstaigų ir institucijų atsisakytas turtas, kurio pardavimas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu.
Parduodamo nekilnojamojo turto sąrašas papildytas 310 naujais objektais, kurių bendras plotas siekia 39 tūkst. kv. m. Šie objektai potencialiems pirkėjams bus siūlomi užbaigus visas turto parengimo pardavimui procedūras bei nustačius turto vertę.
Turto banko Komercijos departamento direktorė Indrė Kajokienė pažymi, kad aukcionuose siūlomų objektų pasirinkimas itin platus. Aukcionuose parduodamas tiek valstybės funkcijoms nebereikalingas turtas, tiek valstybės paveldėtas ar bešeimininkis turtas.
Turto banko atstovės teigimu, pastarųjų metų tendencijos rodo, jog daugiausia dėmesio sulaukia išskirtinėse vietose esantys objektai, todėl panašios rinkos reakcijos laukiama ir šiemet. Pasak, I. Kajokienės, gera objektų lokacija investuotojams ir plėtotojams leidžia drąsiau planuoti objekto konversiją ar vystymo potencialą.
Taip pat potencialių pirkėjų dėmesį patraukti gali kultūrinę bei istorinę vertę turintys objektai. „Ankstesnių metų aukcionai parodė, kad sėkmę žada ne tik palanki kaina, bet ir urbanistinis vietos patrauklumas - objektai, esantys aktyviai besikeičiančiose teritorijose, investuotojus intriguoja taip pat, kaip ir aiškus jų pritaikomumo scenarijus. Mūsų pasiūloje šiemet ir vėl netrūksta objektų, atitinkančių šiuos kriterijus. Šiemet rinkai ketiname pasiūlyti 645 objektus įvairiausiose šalies lokacijose, nuo gyvenamosios paskirties objektų iki didelio ploto administracinių pastatų“, - sako I. Kajokienė.
Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų. Aukcionuose valstybei nebereikalingas turtas parduotas už 50 proc.
Rinkos dalyvių aktyvumą liudija ir iš pirmo aukciono parduotų objektų dalis. Jei pernai per pirmąjį aukcioną parduota apie 39 proc. objektų, tai per devynis šių metų mėnesius net 59 proc. visų siūlomų objektų parduoti jau pirmojo aukciono metu. Taip pat išaugo aukcionų dalyvių skaičius.
Pernai dažniausiai aukcionuose būdavo vos po vieną dalyvį, šįmet daugiau nei pusė aukcionų įvyksta, kur varžosi nuo 2 iki 10 dalyvių, o dešimtadalyje aukcionų buvo daugiau nei 10 dalyvių. Skaitlingiausias šių metų aukcionas sutraukė net 137 dalyvius. Iš viso Turto banko skelbtuose aukcionuose per devynis šių metų mėnesius dalyvavo daugiau nei 1,9 tūkst.
„Išlieka tendencija, kad daugiausia parduodame gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Brangiausiu šio laikotarpio sandoriu, žinoma, tapo už 12,1 mln. eurų prestižiniame sostinės Žvėryno rajone parduotas buvusios infekcinės ligoninės kompleksas. Iš viso per šių metų sausį-rugsėjį parduota 12 objektų, kurių kiekvieno vertė yra didesnė nei ketvirtis milijono, už juos gauta 33,2 mln. eurų, jų pardavimo kainos, palyginus su pradinėmis, augo net 52 proc. Didžioji šios sumos dalis (27,3 mln. eurų), remiantis atskiru Vyriausybės nutarimu, atiteks esamų pastatų atnaujinimo ir naujų statinių projektams. Iš viso šiuo metu Turto bankas įgyvendina 7 tokius projektus, jų darbų vertė siekia beveik 30 mln. eurų. Nors didžioji pajamų dalis atkeliauja iš didelės vertės turto pardavimų, daugiausia sandorių sudaroma dėl mažos vertės turto, kurio kaina yra iki 10 tūkst. eurų. Tokių sandorių per devynis šių metų mėnesius buvo 256, už juos gauta 1,2 mln. eurų pajamų, o jų pardavimo kainos kilo net 59 proc. Pigiausias per tris šių metų ketvirčius parduotas turtas tekainavo 23 eurus - tai buvo 24-oji ūkinio pastato dalis.
„Nepaisant karštinės nekilnojamojo turto rinkoje, kai kurie objektai aukcionuose sukasi labai ilgai. Šių metų rekordininkas - objektas parduotas 18-to aukciono metu. Sudėtingiausia parduoti būtent tokius objektus, kuriuos valdome bendrosios dalinės nuosavybės būdu. Kartais sulaukiame, atrodytų, labai logiško klausimo: kas pirks trečdalį buto ar aštuntadalį sandėlio? Ar čia nėra klaidos? Klaidos tikrai nėra. Dažniausiai tokie objektai Turto bankui atitenka, kaip valstybės paveldėtas turtas. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
Pavyzdžiai parduodamų objektų:
- Administracinės patalpos su atskiru įėjimu iš gatvės pusės Vilniaus Naujamiestyje, A. Vivulskio g. 16.
- Administracinis pastatas su žemės sklypu Vilniaus Senamiesčio ir Naujamiesčio sandūroje, Aguonų g. 4.
- Administracinės patalpos Vilniaus Naujamiestyje, Algirdo g. 31.
- Administracinis 5 aukštų pastatas su žemės sklypu Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 1.
- Investicinis žemės sklypas su statiniais Šeškinėje, Buivydiškių g. 20.
- Pastatų kompleksas su erdviu sklypu Panevėžyje, Molainių g. 4.
Turto bankas taip pat paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje - už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė policijos komisariatas. Beveik 7.000 m² kompleksas Klaipėdos Jūros g. pradėtas statyti dar XIX a.
„Tai išskirtinis objektas, ruošdamiesi jo pardavimui atlikome ne vieną studiją, konsultavomės su rinkos ekspertais. Siekdami išsaugoti šio unikalios architektūros komplekso vientisumą nusprendėme jį parduoti visą, neskaidant į dalis. Turto bankas jau bandė parduoti kompleksą 2018-aisiais. Tą kartą ryžtingų investuotojų neatsirado, nors objektas pasirodė patrauklus viešbučių ir paslaugų verslo atstovams, vyko jo apžiūros. Nagrinėjant galimybes pastatą pritaikyti teismų veiklai buvo organizuoti papildomi kultūros paveldo, architektūriniai, konstrukciniai ir polichrominiai tyrinėjimai.
„Jaučiame, kad Klaipėda turi didelį potencialą, o nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje atgyja. Teismų ir kalėjimo kompleksas Klaipėdoje pastatytas 1862 m. Vėliau 1889 m. ir 1915 m. Po didžiojo Klaipėdos gaisro, 1857 m. dešiniajame Danės krante, prie naujai nutiestos Malkų gatvės buvo nupirktas medienos sankrovos aikštėje suformuotas sklypas teismui. 1862 m. darbai buvo baigti - pastatytas U raidės plano pastatas, kuriame veikė Karališkosios apygardos teismas ir kalėjimo įstaiga. Sovietinės represinės struktūros perėmė kalėjimą 1945 m. pradžioje. 1960 m. kalėjimas buvo uždarytas, o pastatų komplekse įsikūrė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Klaipėdos miesto vidaus reikalų valdyba. Po to pastate buvo įsikūrusi milicija. Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia veikė Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.
Paveldėto turto valdymas
Valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra. Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai dengiami iš valstybės biudžeto.
Turto banko atstovų teigimu, Lietuvoje vis dar nėra įprasta ir populiaru savo turtą palikti visuomeninėms organizacijoms, bažnyčiai. Nuo lauko tualetų, bendrabučio kambarių dalių, kiemo statinių iki prabangių butų sostinės senamiestyje - kasmet valstybė paveldi pačio įvairiausio turto, kurio vertė vėliau aukcionuose svyruoja nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų.
„Vien organizuoti tokio turto aukcioną, įvertinant objekto parengimą, teisinius procesus, sutvarkymą - valstybei neapsimoka. Taip pat apie 60 proc. paveldėto turto yra su skolomis, kurias reikia administruoti, atsiskaityti su kreditoriais. Užsienyje labai populiaru turtą po mirties palikti visuomeninėms, labdaros organizacijoms ar bažnyčiai. Kasmet valstybė paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, o tokio turto išlaikymo kaštai per metus svyruoja nuo 400 iki 450 tūkst. eurų. Paveldėto turto valstybė kasmet parduoda už 2-3 mln. eurų, objektais dažniausiai domisi smulkūs investuotojai, velionių kaimynai.“
Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (apie 60 proc.) yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas ir kt. Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų.
Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė aiškina, kad žmogui mirus, paveldėtojas negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimą tik iš dalies, t.y. jis priima visą palikimą besąlygiškai ir jam tenka pasirūpinti ne tik paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už mirusiojo skolas.
Bijodami, kad skolos nebūtų išiešotos iš asmeninio paveldėtojo turto, žmonės atsisako priimti palikimą ir toks turtas pereina valstybei.
Investicijos į atsinaujinančią energetiką
Šiuo metu Turto bankas jau yra sudaręs sutartis dėl 10 saulės elektrinių ant modernizuojamų valstybės administracinių pastatų stogų įrengimo. Prioritetas teikiamas 11-kai šiuo metu modernizuojamų pastatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Ignalinoje ir Anykščiuose.
Planuojama, kad didžioji jėgainių dalis bus įrengtos dar šįmet, o pilnu pajėgumu veiks jau kitą sezoną, sugeneruodamos apie 400 tūkst. Saulės elektrinės pirmuoju etapu bus montuojamos ant šiuo metu modernizuojamų pastatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Ignalinoje ir Anykščiuose stogų.
Bendra šių elektrinių galia sieks apie 700 kW. Vieną galingiausių - 231 kW galios - planuojama sumontuoti Kaune, Jovarų g. Taip pat į priekį juda ir 2,21 MW galios saulės parko dalių aprūpinsiančių elektra penkis pastatus Vilniuje ir Kaune projektas.
Kasmet saulės parkų dalys generuos apie 2,32 mln. kWh elektros energijos, kuri bus tiekiama keturiems pastatams Vilniuje, kuriuose šiuo metu veikia Žemės ūkio, Sveikatos, Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, o Kaune - Valstybinės mokesčių inspekcijos pastatui Europos prospekte.
Saulės parkui įsigyti Turto bankas gavo 1,45 mln. Eur subsidiją, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
„Stogines elektrines įsigyjame savomis lėšomis. Investicijų grąža tiesiogiai susijusi su elektros energijos kaina. Vertiname, kad stoginės elektrinės, įrengtos mūsų lėšomis, atsipirks per maždaug 8-9 metus, kadangi didžioji dalis generuojamos elektros energijos bus suvartota iš karto - nemokamai“, - aiškina M.
Šiuo metu taip pat atliekamos 18 pastatų stogų ekspertizės bei vertinamos galimybės ant jų įrengti dar apie 1 MW galios saulės elektrinių. Galimybės įrengti saulės elektrines vertinamos ant pastatų esančių visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Marijampolėje, Šalčininkuose ir Širvintose.
Elektromobilių įkrovimo stotelės
Jau netrukus bus pradėti 11 elektromobilių įkrovimo stotelių montavimo darbai prie šiuo metu modernizuojamų Turto banko valdomų valstybės institucijų pastatų. Prioritetas teikiamas 11-kai šiuo metu modernizuojamų pastatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Ignalinoje ir Anykščiuose.
Siekiama, kad modernizuojami pastatai taptų maksimaliai efektyvūs ir patogūs juose veikiančioms įstaigoms bei jų klientams. Prie jų bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, o ten kur leidžia galimybės - saulės elektrinės ant stogų.
„Toliau prioritetą teikiame įstaigoms, kurios išsakė poreikį, kad joms reikalingos elektromobilių įkrovimo stotelės. Taigi šį mėnesį planuojame paskelbti kvietimus teikti paraiškas dar dėl daugiau nei 40 stotelių visoje šalyje įrengimo. Stotelės bus skirtos naudotis tik Turto banko klientams, kurie turės mokėti tik už sunaudojamą elektrą, tačiau stotelių įrengimo bei priežiūros išlaidos klientams nebus priskiriamos.
„Rudenį tęsime pokalbius su rinkos dalyviais dėl kitų bendradarbiavimo formų bei viešai prieinamų stotelių įrengimo galimybių. Taip pat esame pasirengę pasinaudoti ES paramos galimybėmis, jei būtų paskelbtas kvietimas teikti tokius projektus“, - tvirtina M.
Elektromobilių įkrovimo stotelių projektavimo, montavimo ir nuomos paslaugų pirkimas vyksta per tam tikslui sukurtą dinaminę pirkimų sistemą.
Šiuo metu baigiamos pirkimo procedūros ir artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis su nugalėtoju dėl elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo ir nuomos.
Elektromobilių įkrovimo stoteles paslaugos tiekėjai sumontuos, įrengs ir išnuomos Turto bankui 60 mėnesių (įskaitant visą reikalingą priežiūrą ir aptarnavimą), o vėliau jos taps Turto banko nuosavybe, rašoma pranešime.
Turto banko misija
Turto bankas - tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą.
Mūsų tikslas šį centralizuotai valdomo administracinio turto portfelį padaryti maksimaliai efektyvų tiek energetine, tiek ploto panaudojimo prasme. Todėl palaipsniui atnaujiname ir modernizuojame valstybės turtą, taip gerindami darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams bei teikiamų paslaugų gyventojams kokybę.
tags: #turto #bankas #pradejo #proceduras #del