Turto dalybos nesusituokus Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Per pastaruosius 10 metų santuokų skaičius Lietuvoje pastebimai sumažėjo ir poros vis dažniau renkasi bendrą gyvenimą nesusituokus. Tačiau, ką daryti, kai poros išsiskiria ir reikia pasidalinti kartu užgyventą turtą? Su tokia situacija susidūrė vilnietė Rūta, kuri su sugyventiniu pragyveno 30 metų, turi vaikų ir kartu įgytą butą, kuris registruotas sugyventinio vardu.

Ar turtas gali būti dalijamas tarp sugyventinių? Tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė pripažino, kad Lietuvoje gyvenimas nesusituokus nėra teisiškai reglamentuotas, todėl neretai sugyventiniams išsiskyrus viskas lieka tam, kurio vardu turtas buvo registruotas.

Vis tik ji paskatino taip visko nepalikti ir kreiptis į teismą, kadangi poros gyvenimą kartu, kuriant bendrą ūkį ir šeimyninius santykius (ypač - susilaukiant vaikų), teismas pripažįsta jungtine veikla. O tai reiškia, kad atsiranda teisė reikalauti bendrai užgyvento turto dalies.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Kaip įrodyti, kad poros turtas - bendras?

J. Karvelė teigė tokį įrodinėjimą teisme vadinanti „menu“, kadangi tai - kūrybinis procesas, o įrodymais gali būti bet kas.

• banko pavedimai ir įrodymai apie mokėjimą grynais;
• kreditai ir jų naudojimas;
• liudytojų pasakojimai apie poros elgesį, gyvenimą, ketinimus kurti bendrą ūkį ir šeimą;
• įrodymai ar pasakojimai, kad partneris pats remontavo butą, pirko medžiagas ar baldus;
• partnerio susirašinėjimai su statybininkais užsakant ir organizuojant darbus;
• įrodymai, kad partneris tiesiogiai į turtą neinvestavo, bet prisiėmė ūkio, vaikų išlaikymą ir pan.

Advokatė neslėpė, kad įrodymų neturėjimas apsunkina galimybę pagrįsti savo teisę į turtą. „Tačiau tokiuose ginčuose teismai įprastai įpareigoja ir kitą partnerį pateikti įrodymus, ką jis yra investavęs į savo turtą. Jeigu iš tų įrodymų matyti, kad šių investicijų nepakanka, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad likusią dalį turėjo investuoti kitas partneris“, - kalbėjo „Sorainen“ partnerė.

Prie turto prisideda ir vaikų auginimas

Advokatų profesinės bendrijos „Pakėnas ir partneriai“ advokatas Domas Pakėnas išskyrė, kad turtinis indėlis - tai asmeniniai pinigai, kurie galėjo būti panaudoti buto pirkimui, remontui ar šeimos poreikiams. Tuo metu neturtinis indėlis galėtų būti prisidėjimas savo darbu ar žiniomis, pvz., remontuojant butą, ieškant rangovų, organizuojant darbus, samdant dizainerius.

Pašnekovas paminėjo, kad kaip neturtinis indėlis gali būti vertinamas ir vaikų auginimas. Pvz., jeigu, porai gyvenant kartu, moteris labai reikšmingai prisidėjo prižiūrėdama vaikus, o vyras už savo pinigus įsigijo turto, tas turtas gali būti dalijamas abiem dėl moters neturtinio (vaikų priežiūros), o vyro - turtinio (būsto pirkimo) indėlio.

Kada teismas gali nepripažinti turto bendru?

Pasak D. Pakėno, jei poros santykiai buvo nepastovūs, jie kartu gyveno neilgai, teismas galimai nepripažins, kad šalys turėjo tikslą kurti šeimą ir kad jų turtas yra bendras. Tačiau, kuo daugiau metų pora pragyveno kartu, tuo partnerio indėlis (turtinis ir neturtinis) į turtą tikėtinai bus didesnis.

Kaip nesusituokus išvengti ginčų dėl turto?

Anot D. Pakėno, pakankamas būdas apsisaugoti nuo tokių situacijų - tai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymas arba turto įsigijimo metu jo įregistravimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

„Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi sugyventiniai gali susitarti dėl turto, kuris bus įgyjamas bendrai. Pvz., susitarti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kuriame partneriai gyvena, arba automobilis, skirtas šeimos poreikiams, bus laikomi bendrąja daline partnerių nuosavybe“, - dėstė advokatas.

O turto registravimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, pasak pašnekovo, yra galimas tuo atveju, kai turtas yra įgyjamas sutartimi. Tokiu atveju sutartyje turto savininkais turi būti nurodomi abu partneriai ir nustatomos jų nuosavybės dalys, pvz., kiekvienam po ½ buto.

Būsto paskola nesusituokusioms poroms

Nemaža dalis asmenų gyvena nesudarę santuokos, tačiau kartu gyvendami veda bendrą ūkį ir įgyja turto. Nuosavas būstas - dažno svajonė, kurios įgyvendinimui neretai prireikia finansavimo iš banko. Tačiau kokios galimybės gauti būsto paskolą nesusituokus? Ar reikėtų imti kiekvienam atskirai, ar galima gauti paskolą bendrai?

Taip, galite imti būsto paskolą ir būdami nesusituokę - bendrai. Prieš pradedant ieškoti būsto, naudinga pasinaudoti preliminariomis skaičiuoklėmis ir pasikonsultuoti su bankų specialistais. Vis dėlto, svarbu suprasti, jog visi duomenys, kuriuos pateikia skaičiuoklės ar konsultantai telefonu, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tik nuvykus į banką ir pateikus savo asmeninę informaciją bei informaciją apie perkamą būstą, galėsite gauti tikrą pasiūlymą.

Finansiniai aspektai ir paskolos sąlygos

Pradinis įnašas: Jo dydis turėtų siekti bent 15 proc. planuojamo įsigyti būsto vertės. Kuo didesnį įnašą sukaupsite, tuo mažesnė įsipareigojimų našta slėgs jūsų pečius.

Papildomi mokėjimai: Beje, pasirengti reikėtų ir įvairiems papildomiems su paskola susijusiems mokėjimams, pavyzdžiui, įkeičiant turtą, sudarant kredito bei pirkimo-pardavimo sutartis, atliekant turto vertinimą, registruojant nuosavybę. Taip pat kainuos ir būsto įrengimas.

Kredito istorija ir pajamos: Nuo kredito istorijos iš dalies priklausys jūsų galimybė pasiskolinti ir paskolos sąlygos. Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad paskolos mėnesio įmokos dydis negali būti didesnis nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.

Dažniausiai būsto paskola imama ne dviem, trims, o net kelioms dešimtims metų. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą kredito įstaigą. Neapsiribokite vien tik kredito įstaigų tinklalapių ir juose pateikiamų pasiūlymų peržiūra.

Jei paskolą imate ne vienas, bet ir ne šeimoje (pavyzdžiui, kartu su giminaičiais arba esate pora, bet perkate būstą nesusituokę), išnagrinėkite turto registravimo niuansus ir pasirinkite, kas jūsų atveju būtų geriau: bendra jungtinė ar bendra dalinė nuosavybė.

Turto dalybos galimo išsiskyrimo atveju

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.

Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia. Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.

Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme.

Jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.

Rekomendacijos

Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto. Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje.

Žingsniai prieš įsigyjant būstą:

1. Apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti.
2. Pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju abiejų vardu.

Ekspertė apibendrina, kad būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka - vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai.

tags: #turto #dalybos #nesusituokus