Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas. Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarka
Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.

Vaiko nuomonės svarba
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme.
Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Kaip vyksta vaikų dalybos procesas?
Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu. Atvejais, kuomet tėvai nesutaria, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Alimentų priteisimas ir padidinimas
Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Todėl bylos nagrinėjimo metu turi būti atsakyta į klausimus, kokios yra realios šalių (tėvo ir motinos) pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir panašiai.
Paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui sudaro pusę minimalios mėnesinės algos. Bet jeigu vaikas, pavyzdžiui, turi sveikatos problemų ar išskirtinių gabumų, dėl ko atsiranda papildomų išlaidų, tai gali būti priteisti ir didesni vaiko alimentai.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau ne lemiamas, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teismas taip pat vertina, kokio amžiaus yra tėvas, jo pastangas susirasti darbą, ar tėvas turi kitų išlaikytinių, ar turi nekilnojamo turto ir panašiai.
Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama priteisiant vaiko išlaikymą, tačiau galutinis teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio priimamas, įvertinus visas susijusias bylos aplinkybes.
Net ir neišsituokus galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jeigu vaiko tėvas visiškai neprisideda arba nepakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo. Be abejo, esant galimybei, dėl vaiko išlaikymo mokėjimo geriausia susitarti taikiai.
Tam galima netgi paprašyti, kad teismas patvirtintų atitinkamą tėvų pasirašytą bendrą susitarimą, kurio būtų privalu laikytis.
Prireikus, teismas gali priteisti būsimų vaiko gydymo išlaidų atlyginimą.
Taip, kol vyksta bylos dėl alimentų priteisimo nagrinėjimas, teismo galima prašyti, jog būtų priteistas laikinas vaiko išlaikymas. Įstatymai užtikrina teisę gauti laikiną išlaikymą iš karto nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus galutinai išnagrinėtas vaiko išlaikymo klausimas ir priimtas atitinkamas teismo sprendimas.
Laikinas vaiko išlaikymo priteisimas aktualus, kuomet, pavyzdžiui, vien motinos gaunamų pajamų nepakanka patenkinti vaiko poreikiams ir būtina kuo skubiau spręsti šią problemą.
Alimentai vaikui priteisiami nuo ieškinio dėl alimentų priteisimo pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad vaiko alimentų priteisimas skaičiuojasi nuo kreipimosi į teismą dienos.
Tuo atveju, kai vaiko tėvas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, jūs turite teisę reikalauti padengti susidariusį nemokėtų alimentų įsiskolinimą už pastarųjų trijų metų laikotarpį. Jeigu vaiko tėvas epizodiškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tuomet šia jo prisidėta prie vaiko išlaikymo suma reikalaujamas alimentų įsiskolinimas gali būti sumažintas.
Priimdamas sprendimą dėl vaiko alimentų įsiskolinimo priteisimo, teismas gali nustatyti vaiko išlaikymo prievolę netinkamai vykdančio arba visiškai jos nevykdančio tėvo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką).
Tokiu atveju, jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo būtų nevykdomas, išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti išieškomas iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
Piktybiškai alimentų nemokantys tėvai neišvengiamai taps skolingi valstybei. Jeigu pinigai liks nesumokėti, jie bus išieškoti net vaikams tapus pilnamečiais.
Svarbu: Nešvaistykite savo laiko ir pinigų veltui, nes alimentų priteisimas bei padidinimas žymiai pigesnis, paprastesnis ir patikimesnis su kvalifikuota advokatų pagalba. Alimentų priteisimas arba padidinimas be advokato pagalbos neretai baigiasi kliento nesėkme veltui praleisto laiko ir pinigų prasme. Patyrę advokatai padės jums priteisti arba padidinti vaiko išlaikymą nuotoliniu būdu (internetu). Teikiame tik patikimą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą. Visos teisinės paslaugos teikiamos tiesiogiai advokatų, o ne tarpininkų. Todėl pigiau gausite profesionaliai be trūkumų parengtus procesinius dokumentus ir kitas pageidaujamas teisines paslaugas, tarp kurių numatomos teisinės konsultacijos, reikalingų pažymų surinkimas, dokumentų kopijų patvirtinimas, pranešimų apie teismo procesą suinteresuotiems asmenims išsiuntimas, procesinių dokumentų su visais priedais teismui pateikimas, teismo bylos vedimas, informavimas apie proceso eigą, atstovavimas teisme, t.t. Patikėkite visus alimentų priteisimo arba padidinimo formalumus kvalifikuotiems advokatams ir jums neteks nusivilti, nes nebus jokių paslėptų sąlygų ir tarpininkavimo išlaidų, o jūsų patirtos teisinės išlaidos galės būti teismo priteistos atgal. Norint pradėti alimentų priteisimo arba padidinimo procesą, jums tereikia užpildyti vieną iš šių anketų (nepilnamečio vaiko alimentų priteisimas internetu, nepilnamečio vaiko alimentų padidinimas internetu, pilnamečio vaiko alimentų priteisimas internetu) ir gausite jums skirtą individualų geriausios kainos pasiūlymą.
Turto dalybos skyrybų atveju
Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuriame susiduriama ne tik su emociniais iššūkiais, bet ir su praktiniais klausimais, tokiais kaip turto dalybos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, įstatymai numato tam tikrus principus ir taisykles, kurių laikantis dalinamas santuokos metu įgytas turtas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su turto dalybomis skyrybų atveju, ypatingą dėmesį skirdami vaiko interesų apsaugai.

Kaip supaprastinti turto dalybas?
Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.
Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.
Ar skiriantis turtas ir finansiniai įsipareigojimai dalinami pusiau?
Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.
Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą.
Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt.

Nekilnojamojo turto dalybos
Kaip dalinamas su paskola įsigytas būstas?
Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio. Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos. Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)), pavyzdžiui, tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį. Vienam iš sutuoktinių nemokant savo sutartos dalies, kreditorius galės nesumokėtų sumų reikalauti iš kito sutuoktinio, nepaisant to, kad pastarasis savo sutartą dalį moka laiku.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Mišrus 2 ir 3 punkto variantas. Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Kaip dalinamas būstas, kurį vienas iš sutuoktinių turėjo iki santuokos?
Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, jei būstas, priklausęs vienam iš sutuoktinių, bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Svarbu paminėti, jog santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
Finansinio turto dalybos
Kokiais principais vadovaujantis vyksta finansinio turto dalybos?
Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys. Kartais nusprendžiama, jog viena turto rūšis, pavyzdžiui, investicinio fondo vienetai, atitenka vienam sutuoktiniui, kita turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijos, kitam. Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.
Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, tad nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį iš sukauptų draudimo sutartyje lėšų. Tačiau, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių gauta draudimo išmoka už traumą, kritinę ligą ar kitus sveikatos sutrikimus nėra laikoma bendrąja sutuoktinių asmenybe ir šios lėšos nėra įtraukiamos į dalijamą turtą.
Be to, jei naudos gavėju sutartyje nurodytas buvęs sutuoktinis, nepamirškite šio sutarties punkto pakeisti.
Ar sutuoktinių skolos taip pat dalinamos perpus?
Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių. Paskolas su įkeitimu jau aptarėme, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau likviduoti ar perskirstomi. Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.
Verslo dalybos
Kaip dalijamas turtas, jei buvę sutuoktiniai turėjo savo verslą?
Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.
Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.
Vaiko išlaikymas
Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma. Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.
Turto dalybos pavyzdžiai lentelėje
| Situacija | Turto pobūdis | Dalybos principai |
|---|---|---|
| Būstas įgytas santuokoje su paskola | Nekilnojamasis turtas | Galimas pardavimas, nuosavybės ir paskolos perdavimas vienam sutuoktiniui, bendra nuosavybė ir bendra skola. |
| Būstas įgytas iki santuokos | Nekilnojamasis turtas | Asmeninė nuosavybė, išskyrus atvejus, kai turtas buvo ženkliai pagerintas santuokos metu. |
| Finansinis turtas (vertybiniai popieriai, indėliai) | Finansinis turtas | Dalinamas teismo sprendimu arba šalių susitarimu, galimas finansinės kompensacijos mokėjimas. |
| Verslas įgytas santuokoje | Verslas | Dalinamas pagal bendro turto dalijimo nuostatas, galimas verslo vertės kompensavimas. |
