Įmonių turto finansavimo politika: apibrėžimas ir funkcijos

Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti, kas yra įmonių turtas ir finansai, kokios yra jų funkcijos, vaidmuo rinkos ekonomikoje ir kokios yra finansų sistemos grandys.

Finansų samprata

Finansai yra ekonominė kategorija, kuri atspindi tam tikrus piniginius santykius tarp valstybės ir įmonės, tarp įmonių, tarp visos visuomenės ir atskirų jos narių. Kitaip tariant, finansai - tai lėšos, pinigai, piniginės apyvartos, taip pat valstybės ir savivaldybių pajamos ir išlaidos. Finansai atsirado esant reguliariai prekinei-piniginei cirkuliacijai, vystantis valstybei ir didėjant jos piniginių išteklių poreikiams.

Finansai yra:

• Finansų rinkos.
• Plačiausia prasme - lėšos, pinigai, piniginės apyvartos.
• Valstybės ir savivaldybių pajamos ir išlaidos.
• Visuma ekonominių santykių centralizuotų ir decentralizuotų piniginių lėšų fondų sudarymo ir panaudojimo procese.

Finansai visada turi piniginę išraišką. Finansiniai santykiai visada išreiškiami piniginiu matu.

Finansų sistemos funkcijos

Finansų sistema pati savaime negali funkcionuoti. Tam reikalingos institucijos, kurios vykdytų, organizuotų ir kontroliuotų valstybės finansų sistemą. Finansų sistemai vadovauti yra sukurta speciali valdymo institucijų sistema. Svarbiausia grandis yra Finansų ministerija ir savivaldybių finansų įstaigos.

Pagrindinės finansų sistemos funkcijos:

• Taupymo funkcija. Finansinio turto pardavimas pinigų ir kapitalo rinkose leidžia pelningai ir palyginti nerizikingai nutekėti santaupoms į investicijas, kad būtų sukurta daugiau produktų.
• Turto kaupimo funkcija. Tiems asmenims ir firmoms, kurios siekia kaupti ir taupyti, finansų rinkos suteikia puikią galimybę kaupti turtą, kol jo prireiks ateityje, apsaugant jį nuo pinigų nuvertėjimo.
• Likvidumo funkcija. Sukauptą finansiniuose instrumentuose turtą finansų sistema leidžia paversti pinigais be didelės rizikos ir nuostolio.
• Kredito funkcija. Finansų rinkos tiekia kreditus investicijoms.
• Mokėjimų funkcija. Finansų sistema yra mechanizmas mokėjimams už prekes ir paslaugas atlikti.
• Rizikos perkėlimo funkcija. Finansų rinkos siūlo verslo, vyriausybės vartotojiškiems vienetams apsaugą prieš gyvybės, sveikatos, nuosavybės ir kitą riziką. Tai visų pirma atliekama per draudimo struktūras, parduodant draudimo polisus.
• Politikos funkcija. Per finansų sistemą vyriausybė gali vykdyti ekonomikos stabilizavimo ir infliacijos kontrolės politiką, manipuliuodama kreditų prieinamumu ir palūkanų normomis.

Finansų sistema

Valstybės ekonominė bei socialinė raida yra glaudžiai susijusi su finansų sistema ir jos tobulumu. Finansų sistema daro poveikį ekonomikai, socialiniams bei kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius.

Institucijos padidina finansų sistemos efektyvumą, palengvindamos lėšų srautų judėjimą tarp vartotojų ir tiekėjų. Kuo mažiau pastangų, tarp jų paieškos laiko, reikia lėšų perkėlimui iš tiekėjų vartotojams, tuo efektyvesnė finansų sistema.

Operacijos tarp lėšų vartotojų ir lėšų tiekėjų vyksta finansų rinkose. Tai nebūtinai yra konkreti vieta, o mechanizmas, informacinė sistema, per kurį lėšos keičia savo šeimininką ir formą.

Ekonomikos sistema apima institucijas ir metodus, kuriais visuomenė siekia nustatyti ką gaminti, kam gaminti ir kaip gaminti. Tai atitinka ekonominės reprodukcijos stadijas - gamybą, paskirstymą ir mainus.

Kiekvienos ekonomikos pagrindinė funkcija yra taip paskirstyti materialinius išteklius, kad gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos atitiktų visuomenės poreikį.

Finansų sistemos grandys

Finansų sistema apima:

• Valstybinius finansus.
• Ūkio subjektų (įmonių) finansus.
• Individualių asmenų (namų ūkių) finansus.

Finansų sistemos pagrindas - valstybiniai finansai, kurie išreiškia ekonominius santykius, susijusius su valstybių piniginių išteklių fondų sudarymu ir panaudojimu. Tokius fondus būtina sukurti, siekiant garantuoti ūkio, socialinių ir kultūrinių priemonių, valstybės valdymo, krašto apsaugos ir kitų išlaidų finansavimą.

Įmonių finansai apibūdina ekonominius santykius, kylančius pagrindinių ir apyvartinių lėšų apytakos, produkcijos, darbų ir paslaugų gamybos bei realizacijos, jų piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo proceso metu. Įmonių finansai susiję su bendrojo vidaus produkto gamyba ir panaudojimu.

Įmonės turto struktūra

Įmonių finansai yra finansų sistemos sudėtinė dalis. Visų nuosavybės formų įmonių finansai sudaro finansų sistemos pagrindą. Būtent įmonėse yra sukuriama didžiausia finansinių išteklių dalis. Nuo įmonių finansinės padėties priklauso visos šalies finansinė padėtis.

Įmonės investicijos - tai įmonės išlaidos, skirtos ilgalaikio turto pirkimui, su tikslu auginti įmonės veiklą ar atnaujinti pasenusią įrangą.

Finansų valdymas apima:

• Finansavimą ir turto efektyvų valdymą.
• Pinigų srautų valdymą ir naudojimo kontrolę.
• Finansinių išteklių paiešką.

Finansavimo šaltiniai

Įmonės gali naudoti įvairius finansavimo šaltinius:

• Vidinius šaltinius (pelnas).
• Skolintą kapitalą (paskolos, obligacijos, ilgalaikio turto nuoma).
• Biudžeto ir tarptautinių fondų lėšas.

Svarbiausias finansavimo šaltinis yra nepaskirstytasis pelnas. Antrasis šaltinis būtų paskolos, obligacijos, ilgalaikio turto nuoma.

Finansavimo politika gali būti:

• Nuosaikioji.
• Agresyvioji.
• Konservatyvioji.

Alternatyvus trumpalaikio finansavimo šaltinis - komerciniai vekseliai. Tai didelių ir stiprių įmonių skoliniai pasižadėjimai.

Įmonių turto draudimas

Dėl subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, įmonės turtas turi būti apdraustas. Skiriamas privalomas ir savanoriškas įmonių turto draudimas.

Finansinės ataskaitos

Finansinės ataskaitos yra svarbios įmonės veiklos rezultatams įvertinti. Pagrindinės finansinės ataskaitos:

• Balansas.
• Pelno (nuostolio) ataskaita.
• Pinigų srautų ataskaita.

Investiciniai sprendimai yra labai svarbūs įmonės veiklai.

tags: #turto #finansavimo #politika