Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę žodžius pranešimas arba žinutė? Turbūt apie SMS, o gal apie mokytojo pranešimą tėveliams? Ar ilgai mąstote prieš rašydami žinutes tėvams, draugams, mokytojams? Kokias patys gaunate žinutes?
Žinutė - trumpa žinia, perduodama vienų asmenų kitiems tam tikrais slaptais ar visiems suprantamais ženklais (garsais, judesiais, daiktais, piešiniais, žodžiais, raštu ar kt.), siekiant tam tikrų tikslų. Rašytinė žinia gali būti pranešama vienu žodžiu (taip, ne, šiandien...), vienu sakiniu (Svečiai jau Vilniuje.) ar keliais rišliais sakiniais (Sveikas, Sauliau. Jau laikas. Laukiu prie brastos. Vilius).
Žinučių pavyzdžiai:
- I pavyzdys: Taip susitarę, įkišo į pušį abu po peilį ir sukalbėjo: katras pirma sugrįš į tą vietą, tuoj pažiūrės vienas kito peilį. Jeigu katro peilis bus surūdijęs, tai tas bus jau miręs. Paskui atsisveikino abu ir nujojo: vyresnis į dešinę, o jaunis į kairę. Jauniui jo broliui nusibodo keliauti po pasaulį, ir sugrįžo jis į tą pusę, kur abu su broliu buvo sukišę peilius. - Mano brolį jau nelaimė ištiko - eisiu jo ieškoti.
- II pavyzdys: Sesuo nusimovė nuo piršto savo žiedą, padavė gegužei ir liepė nunešus atiduoti jaunėliui broliui ir pasakyti, kad devyngalvis jau pusę ąžuolo nugraužė. „Devyni broliai - kukū! / Jūsų seselė - kukū! /Pati dešimta - kukū! / Ąžuole sėdi -kukū! / Devyniagalvis - kukū!
- III pavyzdys: Jei negyvas - kraujo puta.
- IV pavyzdys: Tada jie parašė raštelį, kad du broliai, tokio ir tokio karaliaus sūnūs, iškeliauja į pasaulį laimės ieškoti, prilipdė tą raštelį apačioj stalo ir išjojo. <...> Praėjo penkiolika metų. Jau ir šitas karalaitis užaugi didelis.
- V pavyzdys: - žinutė (tėvams) A. Sveiki! Nekelkite triukšmo! Aš trumpam išėjau kariauti, tikiuosi tuoj sugrįžti tralialia.
Receptai
Kaip patys apibūdintumėte receptą? Receptas [lot. receptum - kas gauta] - tai gaminio pagrindinių sudedamųjų dalių (ingredientų) aprašymas ir nurodymai, iš ko ir kaip ką nors pagaminti ar veikti tam tikru atveju. Dalykinio recepto struktūra dažniausiai būna trijų dalių: pavadinimas, gaminio sudedamųjų dalių išvardijimas ir tiksli gaminimo instrukcija. Bet kai kurie receptai praplečiami grožinės literatūros intarpais, o kai kurie kuriami kaip perkeltinės prasmės tekstai - pvz., Laimės receptas, Geros nuotaikos receptas ir kt.
Receptų pavyzdžiai:
- I pavyzdys: iš V. Beržo sula saldžiarūgštė. Garinama sutirštėja kaip sirupas, kuriame būna apie 60% cukraus. Toks sirupas esti geltonos spalvos ir medaus tirštumo. Miške galima pasigaminti „gazuoto vandens“: į sulą įbėrus cukraus, ji pradės putoti.
- II pavyzdys: iš H. 1. Sumaišyk truputį miltų ir vandens. 2. Tešlą ištiestais delnais sukočiok į pailgą ritinį. 3. Tešlos ritinį spirale užvyniok ant pagaliuko ir padėk ant grotelių.
- III pavyzdys: Tai mano bičiulio nykštuko Beno receptas. Jis gyvena seno ąžuolo drevėje, kitaip tariant, uokse. Ąžuolas labai didelis, uoksas - taip pat nemažas. Todėl tokiam pelėdos dydžio žmogeliukui vietos visiškai pakanka. <...> Nykštukas Benas - pasakų būtybė, gamtos vaikas - jį maitina miškas. Rudenį ant uokse įrengtų lentynų vos telpa stiklainiai su laukinių bičių medumi, aviečių ir kitokiomis uogienėmis, riešutų krepšiai. Virš jaukaus židinio kabo sūdytos ir vytintos žuvys, baravykų pynės ir kitos gėrybės. Susirgę kaimynai visuomet skuba pas Beną. Žmonės kaime augina karves, o nykštukas Benas prie savo ąžuolo gano skruzdėles. Benas išrado vaistus nuo sąnarių skausmo. Pagrindinė šio antpilo sudedamoji dalis - skruzdžių rūgštis. Atrodytų, kaip galima virti sriubą iš augalų, kurie taip skaudžiai dilgina kūną? labai sveika. Tik skindami dilgėles užsimaukite storas pirštines ir skinkite augalus nuo kotelių apačios. Po to dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu, tuomet jos neteks savo ginklo - dilginimo. Pluoštelį dilgėlių įdėkite į puodą, įpilkite litrą vandens ir virkite 15 minučių. Išvirtas dilgėles išgriebkite iš puodo kiaurasamčiu ir pertrinkite kočėlu pro reto tinklelio sietelį. Trintas dilgėles vėl sudėkite į puodą. Sausoje keptuvėje pakepinkite pusantro šaukšto miltų, maišydami mentele, kol paruduos. Miltus per sietelį ištirpinkite puode su verdančiomis dilgėlėmis. Pasūdykite, įdėkite gabalėlį sviesto, dar minutę pavirkite ir, pagardinę grietine, jau galėsite valgyti.
Skelbimai
Kiek esate skaitę, kiek - rašę skelbimų? Kas būdinga šiems tekstams? Turbūt jau regite tradicinę jų formą-trafaretą „Dėmesio! Š. m. .... mėn. ... d. ..... ten ir ten ....įvyks.... tas ir tas... Norinčius .......kviečiame.....“? O gal iškart prisiminėte SOS? Arba galvojate., kad šiais laikais populiariausi skelbimai yra reklamos?
Skelbimas - viešoje erdvėje skelbiamas kreipimasis į visus asmenis, siekiant ką nors pranešti, įspėti, ko nors prašyti, organizuoti, kuriam gali būti būdinga ir tradicinė, ir originali forma bei turinys.
Skelbimų pavyzdžiai:
- I pavyzdys: Sūnūs, pasiėmę arklius, išjojo ieškoti paukščio. Anie bejodami pamatė stulpą. Į tą stulpą buvo sudurti trys peiliai, ir ėjo trys keliai. Vienas peilis buvo surūdijęs, o du - ne. Tai mandrieji jojo vienas į dešinę, antras - tiesiai, kur peiliai nebuvo surūdiję. Durnajam reikėjo joti į kairę pusę, kur buvo surūdijęs peilis. O tos šalies karalius padirbo iš stiklo labai aukštą kalną. Ant to kalno pasodino vienturtę savo dukterį ir liepė apskelbti po visas karalystes: kas įjos į kalną, tas gaus už pačią jo dukterį ir karalystę. Karalius apgarsino, kad jo žentas bus tas, kuris užmins tokią mįslę, katros tas karalius negalės atminti. Jeigu gi karalius mįslę atmins, tai kiekvienam, norinčiam būt karaliaus žentu, bus galva nukirsta.
- II pavyzdys: iš C. Įvykus nelaimingam atsitikimui, tau galbūt reikės išsiųsti „SOS“ (angl. Save our Ship or Suols - išgelbėk mūsų laivą ar sielas) signalą. Tu gali tai padaryti žemė-oras signalu (pabandyk išdėlioti raides iš lazdų ar akmenų). Įsitikink, kad tavo žinutė yra pakankamai didelė ir kad jos forma bei spalva išsiskiria iš aplinkos. Arba stenkis pasinaudoti Morzės abėcėle. Morzės abėcėlėje raidę S simbolizuoja trys taškai (trumpi, greiti signalai), o raidę O trys brūkšniai (ilgas lėtas signalas).
- III pavyzdys: iš J. K. Spalio 30 d. 16 val. atvyks Biobetonso ir Durmštrango delegacijos. Pamokos baigsis pusvalandžiu anksčiau. Mokiniai, nunešę kuprines į miegamuosius, turi susirinkti priešais pilį pasveikinti svečių.
Sveikinimai
Kada, kur, kodėl atsirado (pasi)sveikinimai - judesiais, šūksniais, žodžiais? Turbūt nuo pačių seniausiųjų laikų susitikdami žmonės jautė vieni kitiems įvairius jausmus, kuriuos iš pradžių išreiškė veido mimika ir garsais, paskui - kokias nors sutartiniais judesiais ir šūksniais, kol visa tai virto tam tikromis etiketo formomis: linktelėjimas galva, nusilenkimas, kepurės nukėlimas, rankos paspaudimas, glėbesčiavimasis, bučiniai, nosių trynimas... ir sveikinimosi posakiai (Ei!, Hei!, Hello!, Hola! Sveiki!, Labas!...) Paskui tam tikromis progomis (kalendorinių ir kitokių švenčių, vardadienių, gimtadienių, garbingų jubiliejų ir t. t. ) atsirado tradicija rašyti pasveikinimus raštu.
Tačiau kartais norisi artimus ir tolimus žmones pasveikinti kitaip - vienus poetiškai (kaip gera atsiversti poezijos knygas arba sukurti patiems...), kitus humoristiškai (į pagalbą - savi ar kitų sugalvoti juokingi posakiai), trečius - su liūdesiu ar paslaptimi (praverčia skaitytų knygų aforizmai, lotyniški posakiai, citatos iš savų dienoraščių...), o kitus - dar kitaip, nes iš tikrųjų yra daugybė būdų, kaip išsakyti savo palinkėjimus.
Sveikinimų pavyzdžiai:
- I pavyzdys: - priešininkų žodinis pasisveikinimas A. Sikstenas nenorom surašė taikos sutartį su be galo sunkiomis sąlygomis Baltosioms Rožėms, pavyzdžiui, už pusę savo savaitinių pajamų jos turės pirkti įvairių karamelių Raudonosioms Rožėms.
- II pavyzdys: - direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pradžioje iš J. K. Atsistojo Albas Dumbldoras. - Sveiki! - prabilo. - Sveikinu sulaukus naujų mokslo metų Hogvartse! Prieš prasidedant vaišėms, norėčiau tarti keletą žodžių. Štai jie: mulkiai, verksniai, padugnės, seiliai. Jis vėl atsisėdo. Visi plojo ir šaukė. Haris nesuprato, juoktis ar ne. - Gal jis... truputį trenktas? - Trenktas? - išdidžiai pakartojo Persis. - Geriausias pasaulio burtininkas!
- III pavyzdys: - direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pabaigoje iš J. K. - Praėjo dar vieneri metai!- smagiai prabilo jis. - Truputį jus pagaišinsiu dusulingo senio postringavimais, o tada jau galėsite suleisti dantis į visus tuos gardėsius. Na, ir meteliai pasitaikė! Turiu vilties, jog jūsų galvos šiek tiek pilnesnės, nei buvo...
Taisyklės
Atrodytų, sunku tas taisykles (pvz., rašybos, skyrybos ar mandagaus elgesio) suprasti, o ką jau bekalbėti apie jų laikymąsi... Pradėti aiškintis vertėtų nuo pavyzdžių.
Taisyklių pavyzdžiai:
- III pavyzdys: iš T. Riteriai privalėjo laikytis daugiau taisyklių negu tu mokykloje. Tiesa, niekas jiems kvailai nedrausdavo: „Nelakstyk po koridorius“ ar „Nebadyk direktoriaus automobilio padangų“. Šiaip ar taip, taisyklių buvo... Kai kurių riterių taisyklių paisoma dar ir šiandien. Antai sakome: „Nespardyk gulinčio!“ Stačiai juokinga! Kodėl nereikia spardyti gulinčio? O kada nutaikysi geresnę progą žmogui įspirti? Spyręs stovinčiam, gali pats gauti nuo jo spyrį!
- IV pavyzdys: iš H. Žygyje dera laikytis žygeivio taisyklių. Jose nurodyta, kaip derėtų elgtis ir ko daryti negalima, kad ir po tavęs keliaujantys žmonės galėtų džiaugtis apylinkėmis ir gamta. Vieškeliu eik taip, kad mašinos važiuotų tau priešais. Šitaip ir vairuotojui bus lengviau tave pastebėti, ir tu matysi atvažiuojančias mašinas.
- V pavyzdys: iš J. K. Jo rankoj buvo „Kvidičas amžių bėgyje“. - Bibliotekos knygų nevalia išnešti iš mokyklos patalpų, - subarė jį Sneipas. - Duok šen. - Pats dabar sugalvojo tokią taisyklę, - Sneipui nušlubčiojus, piktai suburbėjo Haris.
Tikroviška Grožinė Literatūra
Tikroviškos grožinės literatūros kūrinių (pvz., apie praeitį, vaikus ir jaunimą, sportą ar kt.) kalba - tai rašytojų sukurtų kūrinių žodžiai, posakiai, sakiniai, iš kurių susidaro meniniai vaizdai ir prasmės. Tokio pobūdžio kūrinių leksika (žodžių visuma) pirmiausia būna susijusi su aprašomų laikotarpių buitimi, papročiais, tradicijomis ir tema.
Tikroviškuose kūriniuose - daugybė vaizdingų tiesioginės reikšmės žodžių - epitetų ir vaizdingų veiksmažodžių (vaizdingai ypatybę arba veiksmą nusakančių žodžių), deminutyvų (mažybinių maloninių žodžių) - bei palyginimų (jungčių tarp tikra ir įsivaizduojama). Pvz. Nulėkiau prie balos, įsibridau į klampų purvą ir skabau traškius [ajero]laiškus tarsi daržely lelijas. Diena graži, saulėta, bitutės tik siuva ore, tik dūzgia ratuotos žiedų dulkelėm. <...> Jos [mamos austos drobės], patiestos viena paskui kitą, driekiasi ligi pat darželio tvoros, tarytum lieptas, vedantis į užburtą pasakų pilį. Tarytum takas, kuriuo geroji laumė vedė našlaitį į stebuklų karalystę... (V.
Pavyzdžiui, P. Tarasenkos apysakų pagrindinės mintys dažniausiai išsakomos kūrinių pabaigoje gerbiamų žmonių lūpomis lyg šventa priesaika visų laikų Lietuvos jaunimui: „Mylėkite savo tėvynę, vaikeliai, ginkite ją, kaip jūsų tėvai ir protėviai kad gynė.“ („Pabėgimas“); „Meilė darbui, žmogui, gimtinei pasiekiama tik taikingu darbu. <...> Tik taikingai dirbdami, tik taikos siekdami pasieksite laimės.