Sveiki atvykę į investavimas.lt biblioteką. Čia periodiškai kelsime naudingą edukacinę informaciją apie investavimą, pagrindines turto klases ir finansines priemones bei strategijas. Disciplinuotas asmeninių finansų valdymas yra svarbi kiekvieno žmogaus savybė. Siekiant sėkmingo investavimo, visų pirma reikia peržiūrėti ir subalansuoti savo finansinę gerovę.
Trumpai, turto grąža (turto pelningumas) parodo, kiek įmonė uždirba pelno, lyginant su jos turtu. Angliškai šis terminas yra Return on Assets (ROA), kas ir reiškia grąžą nuo turto.
Žinoma, jei kalbame apie įmonių finansus, vien turtas pelno neuždirba. Pelnas yra uždirbamas įmonės turto kartu su darbuotojų darbu, „know-how“ bei įdirbiu. Tačiau dauguma verslų reikalauja nemažų investicijų į kapitalą, ir kuo daugiau jo investuojama, tuo didesnio pelno ir tikimasi sulaukti ateityje.
Stabiliu ekonominiu laikotarpiu normali turto grąža sudaro 8%-14%, tačiau tokios ribos galioja tik didelės kapitalo bazės reikalaujantiems verslams. Yra verslų, kuriems ilgalaikio turto reikia labai mažai, ir jų ROA gali būti daug didesnis. Bet žvelgiant plačiau, tai ganėtinai grubus ir mėgėjiškas rodiklis.
Akcijos yra turbūt populiariausia turto klasė pasaulyje, kuri ilguoju laikotarpiu suteikia galimybę ne tik apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo, bet ir uždirbti dalyvaujant kapitalistinio pasaulio augime. Tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia vyriausybės ar įmonės, norėdamos pasiskolinti pinigų iš rinkos dalyvių. Obligacijos sudaro didžiąją dalį pasaulinio finansinio turto. Tam tikrą dalį investicijų nukreipiant į alternatyvias turto klases, galima pasiekti geresnį portfelio pelningumo ir rizikos santykį.
Investavimas nesusiformavus gerai diversifikuoto portfelio yra geriausiu atveju spekuliavimas. Taigi susiformuoti portfelį yra būtina. Investavimo priemonių įvairovė yra labai didelė. Visgi tam, kad susiformuoti investicijų portfelį jų visų žinoti tikrai nereikia. Šiame skyriuje apžvelgsime pagrindinius ir populiariausius investavimo būdus. Viena didžiausių investuotojų problemų siekiant sėkmingo investavimo yra iracionali žmogiškoji elgsena. Kas tai ir kaip to išvengti kalbame šiame skyriuje. Investavimo pasaulyje yra paplitusių įvairių analizės metodų ir filosofijų. Apie tai bendrais bruožais susipažinsite šiame skyriuje.
Daugelis investuotojų pradėdami domėtis finansų rinkomis taip pat siekia susipažinti su pagrindiniais ekonomikos veiksniais galinčiais įtakoti vienos ar kitos turto klasės perspektyvas. Apie tai, kaip nepasimesti galybėje makroekonominių indikatorių, skaitykite šiame skyriuje. Dabar, kai jau žinome, kokią investicijų grąžą sugeneravo atskirų šalių bei viso pasaulio akcijų rinkos (Plačiau apie tai: Ar investavimas į akcijas lygu 10 proc. grąža per metus?), turėtų kilti natūralus klausimas „O kokie yra investavimo į akcijas grąžos šaltiniai?“.
Siekiant paprasčiau atsakyti į šį klausimą, visų pirma pateiksime pavyzdį. Įsivaizduokite, kad pasaulyje yra viena akcijų rinka, kurioje galima įsigyti absoliučiai visų kompanijų akcijas. Tokiu atveju būtų logiška teigti, kad ilgalaikis investicijų į bendrą akcijų rinką pelningumas turėtų sutapti su bendrai visų įmonių uždirbamu pelnu. Taip pat tikėtina, kad iš uždirbto pelno bendrovės kasmet išmokės tam tikrus dividendus. Taigi, galiausiai ilgalaikis uždarbis iš investicijų į akcijas turėtų priklausyti nuo dviejų kintamųjų: bendrovės pelno ir išmokamų dividendų. Skamba logiškai?
Siekiant atsakyti į klausimą, ar taip yra ir realiame gyvenime, pažvelgsime į tai, kaip per pastarųjų 80 metų laikotarpį kito JAV akcijų rinkos vertė. Jei 1930 metais į visą JAV akcijų rinką, t.y. tiek geras, tiek ir blogas kompanijas, būtumėte investavę 100 JAV dolerių, tai praėjus 80 metų - 2010 metais, ši investicija būtų padidėjusi iki 176460 JAV dolerių, t.y. 1765 kartus arba 176360%!
Tai reiškia, kad per analizuojamą laikotarpį vidutinė metinė grąža būtų siekusi maždaug 9.4%. Būtent tokio rezultato ir galima būtų tikėtis į akcijų rinką investuojant ilgam laikotarpiui. Tačiau kaip galite pastebėti iš žemiau pateikto grafiko, per minėtą laikotarpį būdavo tokių periodų, kai akcijų rinka koreguodavosi po 20, 30 ar net 40% ir netgi pasitaikydavo tokių periodų, kai 10 metų investicijų į akcijas grąža būdavo lygi 0% (pavyzdžiui nuo 2000 iki 2010 metų). Ar tokie dideli svyravimai bei gana ilgi neigiami periodai reiškia, kad tuo metu įmonės nesugebėdavo uždirbti pelno ar nemokėjo dividendų? Tikrai ne.
Norėdami geriau suprasti turto grąžą, galite pažiūrėti šį vaizdo įrašą:
Turto ir pajamų santykis
Turto grąžos (ROA) palyginimas skirtinguose sektoriuose
Ši lentelė parodo, kaip turto grąža gali skirtis priklausomai nuo sektoriaus. Ji padeda geriau suprasti, kokie sektoriai paprastai generuoja didesnę grąžą, palyginti su kitais.
| Sektorius | Vidutinė ROA | Pastabos |
|---|---|---|
| Technologijos | 12% - 20% | Aukštos inovacijos ir mastelio ekonomija |
| Mažmeninė prekyba | 5% - 10% | Priklauso nuo apyvartumo ir maržų |
| Energetika | 6% - 12% | Kapitalui imlus sektorius |
| Finansai | 1% - 3% | Didelis turtas, bet mažos maržos |
tags: #turto #ir #nuosavybes #graza