Turto Įsigijimas Nesusituokus: Teisiniai Aspektai ir Rekomendacijos

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.

Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų.

Tuo tarpu kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių, asmenų santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Žmonės kurį laiką gyvena kartu, kuria bendrą buitį, įgyja kilnojamą ar nekilnojamą turtą, kuriuos dažnai registruoja kaip savo asmeninę nuosavybę.

Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.

Bendrai gyvenantys nesusituokę asmenys gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nebūtinai lygiomis dalimis.

Teismų Praktika ir Jungtinė Veikla

„Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokios bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį“, - pastebi teisininkė.

Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams.

Tačiau naujausia praktika LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Teisėjų sprendimu, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninės vieno iš sugyventinių ar bendrosios dalinės), reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, dėl konkretaus objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta.

Antra, nustačius, jog sugyventiniai susitarė įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį. Tai gali būti piniginiai įnašai, pavyzdžiui asmeninės santaupos, paskolos, dovanotos lėšos ir pan., taip pat dalyvavimas savo darbu kuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Trečia, būtina įvertinti ginčo objekto specifiką.

Jei šalys ginčijasi dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buto, kuris įgytas notarine sutartimi, ir sutartyje nurodyta, kad jį asmeninės nuosavybės teise įgijo viena iš šalių, butas gali būti pripažįstamas bendru šalių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas.

„Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kiti panašūs reikšmingi pakeitimai. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vienos šalies nuosavybe, neturėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir kitų išorinių veiksnių“, - vertina teisininkė Cibulskienė.

Jei dėl nuosavybės pobūdžio taikiai susitarti nepavyksta, tenka kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti vieno iš partnerių vardu registruotą turtą bendru abiem partneriams.

Santuokoje įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius.

Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.

Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę.

Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą.

Skirtingai nuo santuokos atvejų, kuomet nėra svarbu ir (ar) kiek lėšų į bendrą turtą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.

Antra, kitaip nei santuokos atveju, kai galioja lygių dalių prezumpcija, reiškianti, kad įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis (tai yra, po 1/2), sugyventinių atveju tokia prezumpcija negalioja.

Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės.

Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/5 turto dalį.

Dar daugiau - jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).

Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos.

Taigi bendras asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas ir turto kūrimas savo lėšomis bei bendru pačių ar vaikų darbu gali būti pagrindas pripažinti, kad asmenys susitarė ir vykdė jungtinę veiklą (partnerystę) ir jų įgytas (sukurtas) turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad toks turtas buvo registruotas tik vieno iš jų vardu.

Asmuo, siekiantis, kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, turi įrodyti dvi esmines sąlygas, jog: 1) asmenys gyveno drauge ir kartu tvarkė bendrą ūkį; 2) turtą įgijo (sukūrė) asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu.

Tokiu atveju yra vertinama, ar egzistuoja neformalus, artimas gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdis - nesusituokę asmenys gyvena kartu (ypač jei gyvenimas kartu yra ne epizodinis, trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), bendrai kasdien tvarko savo buitį (ūkį), susilaukė vaikų.

Taip pat atsižvelgiama į tai, ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos naudojamos abiejų kasdieniams poreikiams tenkinti, ar vienas iš jų prisidėjo prie bendro ūkio savo darbu ir pan.

Vertinant kiekvieno asmens indėlį į bendrosios nuosavybės įgijimą (sukūrimą), atsižvelgiama ne tik į piniginius įnašus (prisidėjimą finansiškai), t. y. asmenines santaupas ar kitas pajamas, pvz., paskolas, dovanotas lėšas ir pan., bet yra vertinamas ir asmens prisidėjimas savo darbu, panaudojant profesines ar kitas žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius.

Visas šias aplinkybes tiek dėl bendro ūkio vedimo, tiek dėl indėlio prie turto įsigijimo (sukūrimo) asmenys gali įrodinėti visomis įmanomomis įrodinėjimo priemonėmis (paskolų, dovanojimo ar kt.

Taigi, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Žingsniai prieš įsigyjant būstą:

• Apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti.
• Pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju abiejų vardu.

Būsto Paskola Nesusituokusioms Poroms

Nemaža dalis asmenų gyvena nesudarę santuokos, tačiau kartu gyvendami veda bendrą ūkį ir įgyja turto. Nuosavas būstas - dažno svajonė, kurios įgyvendinimui neretai prireikia finansavimo iš banko.

Tačiau kokios galimybės gauti būsto paskolą nesusituokus? Ar reikėtų imti kiekvienam atskirai, ar galima gauti paskolą bendrai?

Taip, galite imti būsto paskolą ir būdami nesusituokę - bendrai. Prieš pradedant ieškoti būsto, naudinga pasinaudoti preliminariomis skaičiuoklėmis ir pasikonsultuoti su bankų specialistais. Vis dėlto, svarbu suprasti, jog visi duomenys, kuriuos pateikia skaičiuoklės ar konsultantai telefonu, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tik nuvykus į banką ir pateikus savo asmeninę informaciją bei informaciją apie perkamą būstą, galėsite gauti tikrą pasiūlymą.

Finansiniai Aspektai ir Paskolos Sąlygos

• Pradinis įnašas: Jo dydis turėtų siekti bent 15 proc. planuojamo įsigyti būsto vertės. Kuo didesnį įnašą sukaupsite, tuo mažesnė įsipareigojimų našta slėgs jūsų pečius.
• Papildomi mokėjimai: Beje, pasirengti reikėtų ir įvairiems papildomiems su paskola susijusiems mokėjimams, pavyzdžiui, įkeičiant turtą, sudarant kredito bei pirkimo-pardavimo sutartis, atliekant turto vertinimą, registruojant nuosavybę. Taip pat kainuos ir būsto įrengimas.
• Kredito istorija ir pajamos: Nuo kredito istorijos iš dalies priklausys jūsų galimybė pasiskolinti ir paskolos sąlygos. Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad paskolos mėnesio įmokos dydis negali būti didesnis nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.

Dažniausiai būsto paskola imama ne dviem, trims, o net kelioms dešimtims metų. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą kredito įstaigą. Neapsiribokite vien tik kredito įstaigų tinklalapių ir juose pateikiamų pasiūlymų peržiūra.

Jei paskolą imate ne vienas, bet ir ne šeimoje (pavyzdžiui, kartu su giminaičiais arba esate pora, bet perkate būstą nesusituokę), išnagrinėkite turto registravimo niuansus ir pasirinkite, kas jūsų atveju būtų geriau: bendra jungtinė ar bendra dalinė nuosavybė.

Turto Dalybos Galimo Išsiskyrimo Atveju

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.

Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia. Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.

Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme.

Jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.

Bendraskolis: Atsakomybė ir Rizikos

Būsto paskola dviems asmenims - svarbus ir itin atsakingas sprendimas, ypač jei pora nėra susituokusi. Planuojant įsigyti savo pirmuosius namus, dažniausiai svarstoma galimybė imti būsto paskolą kartu, tampant bendraskoliais.

Taigi, bendraskolis - kas tai? Tai asmuo, kuris kartu su pagrindiniu paskolos gavėju pasirašo paskolos sutartį ir tampa pilnai atsakingas už paskolos grąžinimą. Praktikoje tai reiškia, kad jei vienas iš bendraskolių nebegali mokėti paskolos, pavyzdžiui, dėl nedarbo ar kitų aplinkybių, visa atsakomybė tenka kitam.

Prieš imant būsto paskolą, labai svarbu atsižvelgti į keletą esminių dalykų:

• Atvirai kalbėkite apie finansus. Aptarkite savo finansinę padėtį: kiek uždirbate, kiek išleidžiate, ar turite kitų skolų ar finansinių įsipareigojimų.
• Didesnė bendroji pajamų suma - kai paskolos paraišką teikia du asmenys, bankas vertina abiejų pajamas.
• Atsargiai įvertinkite galimybes. Pasirinkite tinkamą paskolos trukmę ir sąlygas. Ilgesnis paskolos laikotarpis gali reikšti mažesnes mėnesines įmokas, tačiau tai taip pat reiškia didesnes bendras palūkanas.
• Rinkitės patikimą banką ar kredito įstaigą. Skirtingi bankai gali pasiūlyti skirtingas būsto paskolos sąlygas.

Būsto paskola su bendraskoliu gali būti tvirtų santykių pradžia arba rimtas išbandymas - viskas priklauso nuo to, kiek įžvalgiai ir sąmoningai šį sprendimą priimsite.

Svarbu suprasti, kad būsto paskola su bendraskoliu įprastai nesibaigia kartu su santykiais. Paskolos sutartis nesibaigia nutraukus santykius. Net jei vienas iš buvusių partnerių sutinka palikti būstą kitam, bankas privalo patvirtinti paskolos perrašymą.

Turto dalybos - ne visada paprasta. Todėl iš anksto aptarkite galimus scenarijus ir pasiruoškite teisiškai.

Rekomendacijos Norint Išvengti Ginčų

Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.

Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.

Jeigu vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme.

„Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M.

tags: #turto #isigijimas #nesusituokus