Turto išsaugojimas veikiant atsiskaityti: teisiniai aspektai ir praktiniai patarimai

Sąžiningai ir teisėtai besielgiantys žmonės taip pat rizikuoja prarasti savo turtą nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms arba dėl nesąžiningų kitų žmonių veiksmų. Turto apsaugos priemonės leidžia apsaugoti savo turtą minėtose situacijose. Pažymėtina, kad šioje vietoje kalba eina tik apie teisėtas priemones, kurios gerokai apsunkina ar apskritai padaro neįmanomu turto išreikalavimą iš skolininko.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su turto išsaugojimu, įskaitant turto areštą, laikinąsias apsaugos priemones ir kitas priemones, kurios gali būti naudojamos siekiant apsaugoti turtą.

Pavyzdžiui, kreditoriams pareiškus ieškinį, padovanoti savo turtą vaikams ar artimiems giminaičiams galima, bet naudos iš to bus mažai dėl atsakomųjų priemonių, kurias gali panaudoti kreditorius. Bandant apsaugoti turtą nuo kreditorių laiko faktorius yra lemiamas.

Aukščiau pateikti pavyzdžiai - tai vos keli potėpiai gausioje paletėje situacijų, kuriose sąžiningas asmuo gali nukentėti dėl kitų asmenų blogos valios arba savo neatsargumo.

Turto areštas

Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.

• Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje.
• Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.

Turto arešto taikymo specifika

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.

Laikinosios apsaugos priemonės

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti. Nors vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (būtina bent tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą ir įrodyti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas) šių priemonių taikymas praktikoje yra pakankamai dažnas reiškinys. Nors egzistuoja nemaža galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įvairovė, vyraujant turtiniams ginčams visgi pastebima, kad viena dažniausiai taikomų - atsakovo turto areštas.

Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“. Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m.

Mūsų Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.

Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo veiksmus, kai pastarasis pareiškė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino kaip neteisėtus veiksmus.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminai

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, tačiau į teismą besikreipiančiam ieškovui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovas, šias priemones prašęs taikyti ieškovas per 14 dienų (nuo nutarties priėmimo dienos) turi kreiptis į antstolį. Per tą patį 14 dienų terminą antstolis turi patikslinti areštuoto turto duomenis. Nespėjus to padaryti - laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Praktikoje šis reglamentavimas neretai sukelia problemų, ypač jeigu į antstolį kreipiamasi likus kelioms dienoms iki 14 dienų termino pabaigos, pavyzdžiui, ieškovui nutartį dėl arešto gavus po 5-10 dienų nuo jos priėmimo. Tokiais atvejais antstoliams neretai praktiškai nebeįmanoma per nustatytą terminą patikslinti areštuoto turto duomenų ir kyla reali rizika, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali taip ir likti neužtikrintas. Problemą iš dalies sprendė atsiradusios elektroninės bylos, ženkliai sutrumpinusios nutarties „keliavimo“ iš teismo pas ieškovą ir iš ieškovo pas antstolį laiką. Tačiau „popierinių“ bylų atveju laikinųjų apsaugos priemonių „išsaugojimo“ klausimas vis dar reikalauja papildomo atidumo.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojus CPK pakeitimams situacija, tikėtina, keisis. Asmuo, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turės teisę teismo nutartį antstoliui pateikti per 14 dienų. Antstoliui atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą bus suteikiamas atskiras 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo vykdyti.

Viena vertus, nauju reglamentavimu antstoliui suteikiama garantija, kad jis turės pakankamą ir aiškų terminą būtiniems veiksmams atlikti. Laikinąsias apsaugos priemones prašiusiam taikyti asmeniui taip pat aišku, kad nutartį antstoliui jis turi pateikti per 14 dienų ir nereikia „sukti galvos“ dėl to, kiek laiko dar reikėtų palikti antstoliui.

Vis dėlto, naujojoje CPK 147 str. 6 d. redakcijoje, priešingai nei dabar galiojančioje, nėra aiškiai nurodoma nuo kada skaičiuojamas pastarasis 14 dienų terminas: nuo nutarties priėmimo ar įteikimo ieškovui dienos. Manytina, kad praktikoje dėl to gali kilti neaiškumų, kuriuos neabejotinai pašalintų minėtos CPK nuostatos patikslinimas.

Kita vertus, antstoliui nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios dvigubai ilgiau nei iki šiol (28 dienas vietoj 14 dienų). Tai tikrai nėra palanku žvelgiant iš skolininko (atsakovo) pozicijos.

Pavyzdžiui, teismui pritaikius turto areštą skolininkas (atsakovas) yra priverstas laukti, kol antstolis nustatys turimą turtą ir jo vertę, kiek ir kokio turto reikia areštuoti. Per šį laiką skolininkui apribojama teisė disponuoti savo turtu nepaisant to, kad turto vertė galbūt ženkliai viršija ieškovo reikalavimų sumą.

Be to, skolininkas (atsakovas) neturi jokių efektyvių teisinių priemonių paskubinti ieškovą kreiptis į antstolį arba paskubinti patį antstolį, nesibaigus nustatytam terminui patikslinti areštuoto turto duomenis.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nei vienos ginčo šalies interesams negali būti suteikiamas nepagrįstas prioritetas, turi būti padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos.

Nors naujos tvarkos privalumus neabejotinai pirmiausia pajus kreditoriai, vis dėlto tik praktika parodys, ar tai nesudarys papildomų sąlygų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros išbalansavimui.

Priemonės, naudojamos turto apsaugai

Priemonės, kurios naudojamos turto apsaugai, gali duoti ir teigiamų mokestinių pasekmių. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad mokesčių planavimas ir turto apsauga - tai du skirtingi tikslai, kuriuos galima derinti, bet tik iš dalies. Teisinės struktūros, kurios yra efektyviausiomis mokestinės naštos mažinimo prasme gali būti labai neefektyviomis turto apsaugos kontekste.

Įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojimas - tai viena labiausiai paplitusių turto apsaugos priemonių. Juridiniai asmenys gali būti neribotos atsakomybės (pavyzdžiui, individualios įmonės) ir ribotos atsakomybės (pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės ar mažosios bendrijos). Turto apsaugos tikslais galima naudoti tik ribotos atsakomybės asmenis, nes šių juridinių asmenų ir jų savininkų (akcininkų, narių, kt.) turtas yra atskiras. Vykdant komercinę veiklą per įmonę, susiformuoja buferis tarp jos akcininkų bei įmonės klientų ir tiekėjų.

Sutartis - tai susitarimas tarp dviejų ar daugiau asmenų, kuriuo siekiama sukurti teisinę galią turinčias prievoles. Turto apsaugos tikslais paprastai naudojamos vedybinės sutartys. Apsaugoti turtą nuo kreditorių gali ir tam tikros sutarčių sąlygos.

Turto pobūdis, kuris priklauso asmeniui, tiesiogiai įtakoja priemones, kurios gali būti taikomos siekiant apsaugoti turtą. Lengviausia apsaugoti itin likvidų turtą (pavyzdžiui, pinigines lėšas, kriptovaliutą, meno kūrinius ir pan.).

Draudimas padeda perkelti finansinę riziką nuo turto savininko trečiajai šaliai - draudikui. Todėl draudimas - tai viena efektyviausių teisinių turto apsaugos priemonių. Apdraudus asmens atsakomybę, nuostolių padarymo atveju pareiga juos atlyginti persikelia draudikui. Tam tikrais atvejais, draudimas yra privaloma priemone, taikoma nepriklausomai nuo asmens norų.

Tikslinėse teritorijose, kurios kitaip dar vadinamos mokesčių rojaus valstybėmis arba tiesiog ofšorinėmis zonomis, galima steigti ofšorines įmones bei patikos fondus (angl. „Trust”). Jie gali būti naudojami turto apsaugos tikslais ir net suteikti labai solidų apsaugos lygį, nes šiose jurisdikcijose kreditoriams labai sudėtinga gauti informaciją apie skolininkų turimą turtą, laimėti teismo procesus ir galiausiai įgyvendinti teismų sprendimus.

Jeigu minėtuose fonduose ir įmonėse laikomas mobilus turtas (pinigai, meno vertybės ir pan.), kreditoriams pakankamai sunku prieiti prie jo. Jeigu šios struktūros valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, jų patikimumas yra abejotinas.

Neįmanoma visų jų išvardinti, nes siekiant apsaugoti asmens turtą yra svarbu taikyti konkrečiam atvejui pritaikytas priemones ar priemonių kombinacijas. Be aukščiau išvardintų priemonių turto apsaugos tikslais naudojamos ir kitos priemonės. Standartizuotos priemonės visada suteikia tik paviršutinišką apsaugą.

Svarbu atminti, kad turto apsaugos priemonių patikimumas visada išbandomas tik teisme.

Actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Skolininko turto administravimas

Antstoliui vykdant teismo ar kitos institucijos sprendimus, kartais tenka perimti skolininko turto administravimą, tokiais veiksmais siekiama užtikrinti, kad dėl skolininko netinkamo turto valdymo, administravimo, turto vertė nesumažėtų, būtų efektyviai apginti išieškotojo teisėti interesai, o vykdomasis dokumentas įvykdytas esant mažiausiems nuostoliams skolininkui.Išieškotojų prašymu užtikriname areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto saugojimą, teikiame areštuoto turto (nekilnojamojo turto bei įmonių) administravimo paslaugas.

Neesant turto dingimo, sugadinimo ar kitokio jo vertės sumažėjimo dėl turto administravimo rizikos, areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tokiu būdu įgyvendinamas poveikio priemonių proporcingumo principas, padarant mažiausiai žalos skolininkui efektyviai įvykdyti sprendimą. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Antstoliai atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Tais atvejais, kai nėra galimybės realizuoti areštuotą turtą, antstolis išieškojimą vykdo skolininko turto administravimu. Antstolis kreipiasi į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką.

Galimybę bankrutuojančiam fiziniam asmeniui bankroto proceso metu išsaugoti įkeistą turtą, kuris yra vienintelis šio asmens gyvenamasis būstas, įtvirtina FABĮ 8 straipsnio 9 dalis. Vadovaujantis šia teisės norma, jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal <...> susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

tags: #turto #isissavinimas #vegiant #atsiskaityti