Turto konfiskavimas, kai turtas nepriklauso asmeniui: Lietuvos teisinis reglamentavimas

Šiame straipsnyje aptariamas turto konfiskavimas Lietuvoje, įskaitant situacijas, kai turtas formaliai nepriklauso pažeidėjui. Išnagrinėsime, kokie teisės aktai reglamentuoja šį procesą, kokiais atvejais ir dėl kokių priežasčių turtas gali būti konfiskuojamas, bei kokie yra esminiai aspektai, į kuriuos atsižvelgia teismai priimdami sprendimus.

Teisinis pagrindas

Kokie Lietuvos teisės aktai numato turto konfiskavimą?

• Pagrindinis įstatymas - Baudžiamasis kodeksas.
• Baudžiamajame procese turto konfiskavimo pagrindus nustato Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis ir 72(3), kuris kalba apie išplėstinį turto konfiskavimą.
• Taip pat yra ir kiti įstatymai: Administracinių nusižengimų kodekse 29 straipsnis numato turto konfiskavimo pagrindus ir sąlygas už padarytus administracinius nusižengimus, o nuo 2020 metų liepos 1 d. galioja ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuris taip pat nustato civilinio turto konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką.

Kada ir dėl kokių priežasčių turtas gali būti konfiskuojamas?

Baudžiamosiose bylose, šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje, sprendžiant nusikalstamų veikų prevencijos ir kontrolės klausimus, siekiama įgyvendinti idėją, kad neapsimoka daryti nusikalstamų veikų, kadangi asmeniui ne tik bus pritaikyta kriminalinė bausmė, bet ir viskas, kas gauta iš nusikaltimo, paimta, įskaitant ir visas priemones, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamą veiką.

Paprastai konfiskuojamas ir nusikalstamos veikos rezultatas, tai yra tai, ką asmuo gavo, padaręs nusikalstamą veiką: pagrobei pinigus - pinigai, pagrobei turtą - turtas, gavai kyšį - kyšis konfiskuojamas, kyšio vertė ir pan. Taip pat kita grupė turto, kuris konfiskuojamas, - nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, tai yra tas turtas, kuris panaudojamas padarant nusikalstamą veiką arba palengvinant tos veikos padarymą.

Turtas gali būti įvairus: kilnojamasis, nekilnojamasis, materialus, nematerialus, tai yra teisinę vertę turintys dokumentai, pinigai, daiktai - bet kokią materialinę vertę turintis turtas.

Išplėstinis turto konfiskavimas ir civilinis

Išplėstinis turto konfiskavimas - nuostata Baudžiamajame kodekse, kurios esmė - iš kaltininko, kuris nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas, gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra proporcingas jo turėtoms teisėtoms pajamoms: yra turtas, yra teisėtos pajamos, ir tas skirtumas, kuris viršija 250 MGL (12 500 eurų).

Koks turtas negali būti konfiskuojamas?

Menkavertis turtas, pavyzdžiui, įrankis - kirvis, peilis ir panašiai, - nekonfiskuojamas, tiesiog sunaikinamas. Civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai - narkotikai, psichotropinės medžiagos, netikri pinigai, naminukės varymo aparatas, naminukė ir panašiai - taip pat sunaikinami arba, jei yra poreikis, perduodami atitinkamoms valstybės institucijoms. Privalomas konfiskuoti turtas konfiskuojamas visais atvejais. Vienintelė išimtis - jeigu teismas konstatuos, kad tokio turto konfiskavimas yra neproporcinga priemonė.

Šeimos automobilio konfiskavimas

Ar gali būti konfiskuojamas šeimos automobilis?

Šeimos automobilis gali priklausyti ir bendrai jungtinei nuosavybei, ir gali būti asmeninė nuosavybė. Jei kalbėtume apie bendrą jungtinę nuosavybę, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad tokiu atveju, kai bendrasavininkis panaudoja automobilį (daugiausia kalbame apie bylas, kuriose dominuoja neblaivūs vairuotojai), kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, paprastai jis yra konfiskuojamas. Idėja - jau minėta: niekas negali iš nusikaltimo turėti naudos. Vadinasi, jeigu tu sugebi būti neblaivus iki situacijos, kai nesupranti, kas aplinkui darosi, ir sugebi vairuoti automobilį, kuris priklauso šeimai, tai turi prisiimti tam tikrą riziką ir suvokimą, kad gali to turto netekti, nepaisant to, kad jis priklauso šeimai.

Yra keletas bylų, kai asmuo, būdamas neblaivus, stipriai viršija greitį, nekreipia dėmesio į šviesoforo signalus mieste, didžiuliu greičiu važiuoja ir nutinka eismo įvykis, kurio metu žūsta žmonės. Tai traktuojama kaip netiesiogine tyčia padarytas nužudymas.

Kas sprendžia dėl turto konfiskavimo?

Jei kalbėtume apie baudžiamąsias bylas, sprendžia teismas. Administracinių nusižengimų teisenoje sprendžia institucijos, kurios pagal kompetenciją nagrinėja konkrečias bylas, kurių sankcijose yra numatyta konfiskavimo galimybė. Tai gali būti ir policija, muitinė, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnai ir kiti.

Turto konfiskavimas, kai turtas priklauso ne kaltininkui

Įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, kuris priklauso ir ne kaltininkui. Baudžiamajame kodekse aiškiai įtvirtintos nuostatos ir tam tikrais atvejais galima konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Tais atvejais, kai turtą suteikia nusikalstamai veikai daryti, pavyzdžiui, žino, kad bus panaudotas automobilis kontrabandai gabenti, toks turtas visada konfiskuojamas.

Perrašymas, pavyzdžiui, savo prabangaus būsto, tėvams, giminėms, taip pat ne visada gali išgelbėti, nes tokios nuostatos yra ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme. Žinoma, jis sukelia tam tikras diskusijų, tačiau iš esmės, kaip jau minėjau, siekiama, kad joks asmuo iš nusikaltimo neturėtų naudos.

Dažniausiai konfiskuojamas turtas

Praeitais metais buvo išnagrinėta 3 500 bylų asmenų, kurie vairavo neblaivūs. Tai reiškia, kad visais šiais atvejais buvo sprendžiamas klausimas konfiskuoti ar nekonfiskuoti turtą. Nemažas skaičius tokio pobūdžio bylų, palyginti su bendraisiais duomenimis, kai per metus teismai iš viso išnagrinėja apie 15 500 baudžiamųjų bylų. Kita grupė - kontrabanda, akcizinės prekės. Šiuo atveju per metus nagrinėjama apie keli šimtai tokių bylų, kuriose taip pat sprendžiami turto konfiskavimo klausimai.

Ne visos bylos baigiasi kaltinamuoju nuosprendžiu. Ne visas turtas priklauso kaltininkui. Įstatyme yra numatyta, kad tais atvejais, kai turto nėra arba jis priklauso tretiesiems asmenims, galima konfiskuoti jo vertę. Ne visais atvejais konfiskuojamas ir pats automobilis. Pavyzdžiui, automobilis priklauso lizingo bendrovei arba kitam fiziniam asmeniui. Turto valdytojas vairuoja neblaivus, o pats savininkas nežino, kad valdytojas taip elgiasi. Tokiais atvejais paprastai konfiskuojama automobilio vertė, o pats automobilis grąžinamas savininkui.

Turto konfiskavimo bylos

Kiekviena baudžiamoji byla yra unikali. Jų būna ir labai sudėtingų, daugiatomių, daug kaltinamųjų, daug teisiamųjų, pačios teisinės situacijos sudėtingos, dėl to tos bylos taip ilgai nagrinėjamos.

Turto konfiskavimas ir Konstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama. Konstitucijos 23 straipsnyje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama. Lygiai tas pats įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokole.

Konstitucinis Teismas nuosekliai aiškindamas savo doktriną šiuo klausimu yra pasakęs, kad gali būti, jog ši - nuosavybės - teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nuosavybės objekto pobūdį, į daromus teisės pažeidimus, taip pat - į visuomenei būtiną ir pagrįstą poreikį. Jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra: ne viena byla Konstituciniame teisme yra aiškinta ir išaiškintos tam tikros nuostatos dėl turto konfiskavimo ir pasakyta, kad, siekiant apsaugoti kitus asmenis, jų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, siekiant patenkinti tam tikrus visuomenei svarbius poreikius, gali būti taikomas turto konfiskavimas.

Žinoma, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į proporcingumo principą, ar proporcinga yra tokia poveikio priemonė.

Kontrabanda ir turto konfiskavimas

Kontrabanda - tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 4 dalis numato galimybę konfiskuoti priemonę, skirtą kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti.

Turto konfiskavimo apibrėžimas pateikiamas ANK 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Konfiskuotas gali būti tik turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymas

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą, be kita ko, patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:

• perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
• turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
• turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
• turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
• įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamos pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju - transporto priemonę, yra alternatyvios.

Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Analizuojant Lietuvos teismų praktiką dėl pažeidėjui nuosavybes teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas dviem atvejais:

• Pirma, nustačius, kad transporto priemonė (turtas) buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti).
• Antra, transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pavyzdžiui, vienoje iš bylų LAT nurodė, kad neturi reikšmės faktas, jog vilkike ir puspriekabėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o reikšminga tai, kad nurodyto cigarečių kiekio (1 700 pakelių) asmuo nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės).

Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės (turto) konfiskavimo taip pat atsižvelgiama į gabentų akcizais apmokestinamų prekių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę, be to, teismas vertina, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad cigaretės buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio durelėse ir stogo konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse, nurodė, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta slepiant cigaretes automobilio ertmėse, nepritaikytose daiktams gabenti, atitinkamai, Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui konfiskuoti pažeidėjo transporto priemone).

ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas

Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Kaip yra išaiškinęs LAT, norint konstatuoti ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad ne pažeidėjas žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Pavyzdžiui, vien tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, neįrodo ne pažeidėjo žinojimo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti.

Asmens žinojimą apie neteisėtus pažeidėjo veiksmus gali patvirtinti padaryto nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pvz., sutuoktiniui suteikta plati teisė disponuoti automobiliu, su teise bet kada juo naudotis, nuolatinis gyvenimas su sutuoktiniu, įrengtos slėptuvės transporto priemonėje, važiavimas transporto priemonėje, kuomet buvo įvykdytas administracinis pažeidimas.

Svarbu pažymėti, kad ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu gali būti konfiskuota ir darbdaviui (pvz., krovinius ar keleivius gabenančios transporto įmonės) priklausanti transporto priemonė.

Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbdaviui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, vertino ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo galimybę ir nusprendė nekonfiskuoti vežėjui priklausančios transporto priemonės, atsižvelgdamas į kelias svarbias aplinkybes: pirma, darbdavys pagrįstai negalėjo numatyti apie automobilio panaudojimą neteisėtai veiklai, nes darbuotojas niekada nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, antra, autovežis nebuvo specialiai įrengtas (darbuotojas cigaretes vežė paslėpęs po autovežio dugnu tarp rėmo išilginių sijų), trečia, vien tai, kad kontrabandos dalykas buvo gabentas individualiai transporto įmonei priklausančiame autovežyje, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad tokio automobilio savininkas žinojo apie slėptuvės jo automobilyje buvimą, ši aplinkybė negali būti preziumuojama.

ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas

Pagal ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

LAT yra išaiškinęs, kad vien fakto, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą (LAT nekonstatavo ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo vien todėl, kad tiek prieš pažeidimo padarymą, tiek po jo transporto priemonės priklausė pažeidėjo motinai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018).

Be to, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymui nėra svarbus šeimos nario (artimo giminaičio) žinojimas ar nežinojimas apie perduodamo pažeidėjui automobilio panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, tai yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punkte apie savininko žinojimą nekalbama.

Tačiau ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas asmeniui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys arba artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai.

Proporcingumo principas

Minėta, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo.

Šį klausimą teismas turi išspręsti atsižvelgdamas į konfiskavimo proporcingumą.

Proporcingumo principas reiškia, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip yra išaiškinęs LAT, tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą.

LAT argumentas yra logiškas, nes nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, svetimo turto konfiskavimas išvis nėra taikomas.

Sprendžiant pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo klausimą, proporcingumo principas taikomas visuomet.

Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, neteisėtai gabentų prekių kiekį, vertę, pažeidėjo asmenybę (anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, apskritai administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą), nurodė, kad pažeidėjui paskirta piniginė bauda, gabentų prekių konfiskavimas yra pakankama priemonė nubaudimo ir prevencijos tikslams užtikrinti, todėl pakeitė pirmos instancijos nutarimą, panaikindamas jo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo.

tags: #turto #konfiskavimas #kai #turtas #nepriklause #asmeniui