Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė Lietuvoje

Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių.

Straipsnyje nagrinėjamas turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jo paskirtis ir skyrimo ypatumai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Aptariama turto konfiskavimo prigimties raida Lietuvoje: nuo papildomos bausmės iki baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat analizuojami turto konfiskavimo taikymo ypatumai Lietuvoje ir išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės, teorinė analizė.

Turto konfiskavimo samprata ir prigimtis tarptautinės teisės kontekste

Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse.

Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinių bausmių, tokių kaip laisvės atėmimo bei baudos, nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą tarptautiniuose dokumentuose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamų veikų, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.

Valstybių pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžiančių gauti finansinės naudos iš nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Tai leidžia konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis gamyba, disponavimu. Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus.

Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, pasirašytoje 1990 m., valstybės tikėjosi, kad kovai su sunkiais nusikaltimais geriausiai būtų pasitelkti nusikalstamas pajamas konfiskavimą. Aiškinant konfiskavimo sąvoką, jau išryškėja šios sankcijos sampratos problema ir pati konfiskacija apibūdinama kaip turto atėmimo bausmė arba priemonė.

Turto konfiskavimo prigimties raida Lietuvoje

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taip pat kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo "priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė".

Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip "papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus".

Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad "papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę".

Turto konfiskavimo taikymo ypatumai Lietuvoje

Antroji darbo dalis skirta turto konfiskavimo taikymo ypatumams Lietuvoje. Detaliai analizuojamas konfiskuotino turto požymis. Šiame skyriuje siekiama atskirti nusikalstamos veikos įrankius ir priemones. Taip pat analizuojamas turto konfiskavimo kaip baudžiamosios poveikio priemonės santykis su bauda, kaip viena iš bausmės rūšių.

2010 m. gruodžio 2 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta patikslinti turto konfiskavimo reglamentavimą ir įtvirtinti išplėstinio turo konfiskavimo galimybę. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais.

Konfiskuotinas Turtas, Priklausantis Kitam Asmeniui

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas jeigu: perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio Kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Teisės akte taip pat įtvirtinama išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos:

• Kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos.
• Kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto.
• Baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Atsakomybė už Neteisėtą Praturtėjimą

Seimas taip pat Kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Turto civilinis konfiskavimas

Siekiant atskleisti turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę, dr. ŽTK pasiūlė iniciatoriams tobulinti Turto civilinio konfiskavimo įstatymą. Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių tam tikromis sąlygomis galimas turto konfiskavimas, nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Dažniausiai toks konfiskavimas yra siejamas su konkrečiais baudžiamaisiais procesais ir vykdomas taikant baudžiamuosius įstatymus.

Tačiau kai kuriose ES valstybėse (pvz., Airija, Jungtinė Karalystė, Italija ir kt.) turto konfiskavimas galimas ir jo nesiejant su formaliomis baudžiamosiomis procedūromis ir kaltinimais dėl konkrečių nusikaltimų padarymo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.

Tačiau tokia priemonė privalo atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų proporcingumas, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas.

Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.

Civilinio turto konfiskavimo sąlygos ir taikymas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.

Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio). Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais.

Išplėstinis turto konfiskavimas

Paskutinioji darbo dalis skirta išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės, teorinei analizei. Analizuojamos turto konfiskavimo taikymo prielaidos Lietuvoje. Taip pat nagrinėjamos problemos, kylančios taikant naująją baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvoje.

Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. numatyta galimybė paimti iš asmenų turtą, net jei tai nėra tiesioginės pajamos iš nusikaltimo, už kurį jis nuteistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vienoje iš bylų, konkrečiai - Arcuri prieš Italiją (2001 m) - nagrinėjo situaciją dėl Rocco Arcuri ir jo šeimos narių atžvilgiu pritaikyto civilinio turto konfiskavimo. Kaip galima suprasti iš Arcuri prieš Italiją aprašytos bylos detalių, civilinio turto konfiskavimas atlieka ne bausmės, o prevencinę funkciją - užkardyti nusikalstamas veikas per jų finansinio naudingumo mažinimą.

Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų proporcingumas.

Civilinio turto konfiskavimo proceso privalumai ir trūkumai

Vienas esminių CTK proceso privalumų yra šio proceso nepriklausomumas nuo baudžiamojo proceso eigos. Iš esmės net nebūtų labai logiška susieti šių procesų eigos, nes CTK yra skirtas pajamoms iš latentinių nusikaltimų, o ne pajamoms iš baudžiamajame procese nustatytų nusikalstamų veikų konfiskuoti.

Praktiniai procesų atskyrimo privalumai pasireiškia, visų pirma, tuo, kad atskyrus turto paieškos, jo kilmės nustatymo procesą ir asmens baudžiamojo persekiojimo, jo kaltės nustatymo procesą, abu šie procesai tampa operatyvesni, jie nebevilkina vienas kito.

Kitas procesų atskyrimo privalumas sietinas su tuo, kad, kaip žinia, asmens kaltumo ir turto kilmės klausimai gali būti sprendžiami skirtingo lygio įrodinėjimo standartais.

Turto Konfiskavimas Administracinių Nusižengimų Kontekste

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų - turto konfiskavimas.

Pavyzdžiui, asmuo nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį pažeidimą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas (ANK 29 str. 4 d.). Taip pat automobilio konfiskavimas numatytas už: TP vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje (t.y.427 str.), ANK 420 str. 420 str. 3 d. 420 str. 4 d. 422 str. - TP vairavimas apsvaigusiam nuo alkoholio (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar vengti neblaivumo patikrinimo, ar alkoholio/psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. 423 str. 3 d.

ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Jei man inkriminuojamame straipsnyje nurodyta, kad gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tai man ir konfiskuos automobilį?

Tuo atveju, jeigu pagal sankciją yra privalomas automobilio konfiskavimas, vienareikšmiai nereiškia, kad jį ir konfiskuos. Galima policijos (teismo) argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.

Nusižengimą padariau ne su savo automobiliu. Jeigu administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkas, o automobilio savininko draugas, giminaitis, įmonės darbuotojas ir pan. tai ar teisinga yra konfiskuoti ne pažeidėjo automobilį?

Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Pirmoji ir bene pagridinė sąlyga. Teismų praktikoje yra pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. Būtina iš anksto pasiruošti bylai (paaiškinimams dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių).

Iš manęs pavogė automobilį ir su juo buvo padarytas nusižengimas, už kurį dabar gresia mano automobilio konfiskavimas.

Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, tai jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atititinkanti pinigų suma.

Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y.

Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t.

Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje

Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.

tags: #turto #konfiskavimas #kaip #baudziamojo #poveikio #priemone