Turto konfiskavimo teisinis pagrindas Lietuvoje: analizė ir perspektyvos

Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst.

Turto civilinio konfiskavimo procesas

Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.

Įstatymo taikymo ribos ir kritika

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.

„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, - tikino V.

Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus. Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L.

Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata.

Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Dėl to, anot L.

Šio aspekto L. Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L.

Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. Parlamentaras ramino, kad teisėsaugos pareigūnų akiratyje eiliniai piliečiai neatsidurs. Bakas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, kaip numatyta įstatyme, priims teismas, tad nerimauti dėl neproporcingų teisėsaugos veiksmų esą nėra pagrindo.

Nusikaltimų ratas ir įstatymo tikslai

Bakas, reaguodamas į kritiką, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytų nusikaltimų, dėl kurių turtas gali būti konfiskuotas, ratas per platus, pabrėžė, kad kai kurios nusikalstamos veikos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažareikšmės. Turto civilinio konfiskavimo įstatymui pritaria ir dabartinis NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Prezidentas G. „Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios. Kaip pranešė prezidentūra, G. „Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, - prezidentūros pranešime cituojamas G.

Turto konfiskavimo raida Lietuvoje

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo  priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė  .

LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė. Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip  papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus  .

Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad  papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę.

Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, pirmiausiai, salygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą.

Respublikos Prezidentui pasirašius ir paskelbus civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir šiam įstatymui įsigaliojus, tai bus mažiausiai penktoji teisinė priemonė, įgalinanti valstybę paimti pajamas, gautas iš latentinių nusikaltimų, taip pat uždarbį iš tokių pajamų. Šių priemonių ir CTK tarpusavio santykis ir CTK pridėtinė vertė plačiau jau yra nagrinėta mokslo studijoje Bikelis S., Mikšys S. (2019) „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Vienas esminių CTK proceso privalumų yra šio proceso nepriklausomumas nuo baudžiamojo proceso eigos. Iš esmės net nebūtų labai logiška susieti šių procesų eigos, nes CTK yra skirtas pajamoms iš latentinių nusikaltimų, o ne pajamoms iš baudžiamajame procese nustatytų nusikalstamų veikų konfiskuoti. Praktiniai procesų atskyrimo privalumai pasireiškia, visų pirma, tuo, kad atskyrus turto paieškos, jo kilmės nustatymo procesą ir asmens baudžiamojo persekiojimo, jo kaltės nustatymo procesą, abu šie procesai tampa operatyvesni, jie nebevilkina vienas kito.

CTK gali būti pabaigtas greičiau, nei sudėtinga baudžiamoji byla, kurioje užsitęsė veiksmai, svarbūs tiksliam veikos kvalifikavimui ar kaltinamųjų kaltei nustatyti, bet neturintys daug reikšmės sprendžiant dėl nepaaiškintos kilmės turto pripažinimo konfiskuotinu CTK tvarka. Ir atvirkščiai, kaltės klausimai nesudėtingoje baudžiamojoje byloje gali būti išspręsti greičiau, o kartais labai sudėtingas turto paieškos ir jo kilmės tyrimas gali užtrukti ilgiau, gali tęstis net ir po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. Nei viena, nei kita situacija nebūtų įmanoma taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nes sprendimas dėl išplėstinio turto konfiskavimo priimamas tik kartu su nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Kitas procesų atskyrimo privalumas sietinas su tuo, kad, kaip žinia, asmens kaltumo ir turto kilmės klausimai gali būti sprendžiami skirtingo lygio įrodinėjimo standartais. Tad galimos situacijos, kai baudžiamajame procese, vadovaujantis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, užtat CTK procese surinktų duomenų visai pakaktų nustatyti tam, kad jo kontroliuojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, iš latentinių teisės pažeidimų.

Dar vienas svarbus praktinis procesų atskyrimo privalumas - baudžiamojo persekiojimo ir turto tyrimo procesų atskyrimas leistų specializuotis pareigūnams ir koncentruotis į turto tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo klausimus, kas, manytina, didintų pareigūnų profesionalumą ir darbo efektyvumą.

Vyriausybės parengtame CTK įstatymo projekte nebuvo numatyta galimybė pasinaudoti minėtais CTK proceso privalumais ir CTK vykdyti nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso. Įtarimų baudžiamajame procese asmeniui pareiškimas turėjo stabdyti arba neleisti pradėti CTK proceso dėl šio asmens turto. Jei baudžiamasis procesas truktų kelerius metus, galimybės atlikti turto tyrimą CTK tvarka ir vėliau konfiskuoti turtą šia tvarka reiktų laukti atitinkamai ilgai. Tokia nuostata darė CTK didele dalimi beprasmišką.

Projekto svarstymo Seimo TTK metu, visai pagrįstai buvo atsisakyta asmens persekiojimą dėl neteisėto praturtėjimo laikyti pagrindu CTK procesui pradėti (toks reguliavimas būtų buvęs ne tik ne visai logiškas, bet ir kirstųsi su proporcingumo principu). Kartu didele dalimi atkrito minėta problema, dėl kurios baudžiamasis persekiojimas dėl neteisėto praturtėjimo būtų visuomet kirtęsis su CTK procesu.

Iš vienos pusės, priimtas CTK įstatymas (3 straipsnio 3 dalis) numato CTK ir baudžiamojo proceso savarankiškumą: jeigu CTK procesas jau yra pradėtas (pvz., dėl turto, kurį kontroliuoja pavojingos organizuotos nusikalstamos grupės narys), vėliau pradėtas baudžiamasis procesas CTK proceso nestabdo ir abu procesai vyksta savarankiškai. Tačiau iš kitos pusės, iš ankstesnio projekto priimtame įstatyme liko nuostata (3 straipsnio 1 dalis), kuri draudžia vykdyti šiuos procesus vienu metu ir nepriklausomai. Ji numato, kad jei pirmiau yra pradėtas baudžiamasis procesas, CTK procesas negali būti pradėtas iki pasibaigs baudžiamasis procesas.

Antra, nėra racionalu delsti tirti neaiškios kilmės turtą. Kaip žinia, esant turto konfiskavimo grėsmei, dažniausiai turtas yra žaibiškai paslepiamas. Be to, turto konfiskavimo atidėjimas būtų itin nenaudingas turto vertės išsaugojimo ir jo naudingo panaudojimo požiūriu.

Galiausiai, tarpusavyje visiškai nedera abi minėtos CTK įstatymo 3 straipsnio taisyklės, kurių viena leidžia vykti procesams nepriklausomai, o kita tai draudžia. Įsivaizduokime prokurorą, planuojantį pradėti į pavojingų organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą įtraukto asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ir jo turto CTK procesą. Jeigu prokuroras CTK procesą pradės priešpiet, o įtarimus baudžiamajame procese pareikš popiet, abu procesai galės vykti operatyviai ir nepriklausomai vienas nuo kito. Jeigu minėti sprendimai būtų priimti kitokiu eiliškumu ir prieš pietus būtų pareikštas įtarimas, o po to būtų norima pradėti įtariamojo turto CTK procesą, CTK procesas jau būtų nebegalimas iki pasibaigs baudžiamasis procesas - gal metus, o gal ilgiau.

Apibendrinant, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas Lietuvoje yra sudėtingas ir prieštaringas teisės aktas, keliantis daug diskusijų ir abejonių dėl jo taikymo praktikoje. Būtina atidžiai stebėti įstatymo įgyvendinimą ir, esant poreikiui, inicijuoti jo tobulinimą, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, nepažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių.

tags: #turto #konfiskavimo #teisines #prigimties