Turto Padalijimas ir Prievolių Įvykdymo Užtikrinimas Lietuvos Teisėje

Kiekvienoje įmonėje kas dieną sudaroma daugybė sutarčių, kurios neretai yra vykdomos netinkamai arba visai neįvykdomos. Tokios situacijos atveju iškyla būtinybė imtis papildomų priemonių, kurių taikymas ne tik skatintų skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, bet ir apsaugotų bei patenkintų kreditoriaus interesus. Šiame straipsnyje aptarsime turto padalijimo aspektus ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus Lietuvos teisėje.

Prievolių Įvykdymo Užtikrinimo Būdai

Siekiant užtikrinti sandorio įvykdymą, gali būti pasinaudota vienu ar keliais iš šių būdų: laidavimu, garantija, vekseliu, rankpinigiais, įkeitimu (hipoteka) ir netesybomis. Panagrinėkime kiekvieną iš jų atskirai.

1. Laidavimas

Laidavimas - vienas populiariausių būdų užtikrinti sutarties įvykdymą. Pavyzdžiui, UAB „Įmonė” sudaro kredito sutartį su banku. Taip pat UAB „Įmonė” akcininkai sudaro su banku laidavimo sutartį pagal kurią įsipareigoja grąžinti kreditą bei įvykdyti kitas prievoles, kylančias iš kredito sutarties, jeigu įmonė negalės to padaryti pati. Tuo būdu, jeigu UAB „Įmonė” nustos mokėti įmokas pagal kredito sutartį, bankas turės teisę pareikalauti iš įmonės akcininkų (t.y., laiduotojų) mokėti šias įmokas ar net anksčiau termino grąžinti visą kreditą. Kai laidavimo sutartis sudaroma iš banko gautai kredito sutarčiai užtikrinti, ir laiduotoju yra fizinis asmuo, bankas turi įvertinti ar laiduoti ketinantis asmuo gali prisiimti tokius įsipareigojimus.

2. Garantija

Garantija atlieka tą pačią funkciją kaip ir laidavimas - perkelia skolininko prievolę įvykdyti sutartį, kurios pastarasis negali ar nenori vykdyti, kitam asmeniui. Laiduotojo atsakomybė - solidari, o garantijos davėjo - subsidiari. Pasibaigus visoms prievolėms, kylančioms iš pagrindinės sutarties, pasibaigia ir laidavimas. Tuo tarpu garantija nėra neatsiejamai susijusi su prievolėmis, kylančiomis iš pagrindinės sutarties. Tuo būdu, jeigu pagrindinę sutartį pasirašiusi šalis bankrutuoja, tai pasibaigia ir laiduotojo prievolės, o garanto prievolė sumokėti garantijoje nurodytą sumą išlieka. Dažnai terminas „garantija” yra tapatinama su „banko garantija”. Šios sąvokos nėra sinonimai. Garantiją gali išduoti bet koks asmuo, ne tik bankas ar kita finansų įstaiga. Jeigu garantiją išduos bankas, ji bus laikoma „banko garantija”, kurią Civilinis kodeksas apibrėžia kaip banko ar kitos kredito įstaigos (garanto) raštu išduotas įsipareigojimas sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą.

3. Vekselis

Pirminė vekselio paskirtis nėra užtikrinti sutarčių įvykdymą. Paprastai vekselis yra išduodamas siekiant įforminti asmens prievolę sumokėti tam tikrą pinigų sumą kitam asmeniui. Pavyzdžiui, pardavėjui pardavus prekes ir pirkėjui negalint atsiskaityti už jas tuojau pat, pirkėjas gali išduoti vekselį, kuriuo jis įsipareigoja sumokėti tam tikrą sumą pardavėjui iki vekselyje nurodyto termino. Labai sąlyginai vekselį galima prilyginti skolos rašteliui, kuriuo pinigus gavęs asmuo patvirtina, kad jis skolingas tam tikrą sumą kitam asmeniui. Tačiau skirtingai nuo skolos raštelio, vekselio turiniui yra nustatyti labai griežti reikalavimai, o vekselio gavėjui suteikiama unikali teisė inicijuoti priverstinį vekselio įvykdymą be teismo įsikišimo.

Daugeliu atveju, jeigu asmuo negrąžina paskolos, neatsiskaito pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ir nesutinka savo noru padaryti tai, nukentėjusi šalis gali apginti savo teises tik kreipdamasi į teismą. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, galima kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš sutartį pažeidusios šalies turto. Vekselio išdavimo atveju, jeigu pateikus apmokėti jį vekselio davėjui pastarasis to nepadaro, vekselio turėtojas (gavėjas) turi teisę jį pateikti notarui, o tada - antstoliui. Ši vekselio ypatybė padaro jį itin patrauklia sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemone. Pavyzdžiui, UAB „Vienas” pasiskolino 100’000 Eur iš UAB „Du”. UAB „Vienas” taip pat išdavė vekselį minėtai sumai. Šalys paskolos sutartyje nurodė, kad vekselis išduodamas kaip užtikrinimo priemonė, kuri gali būti panaudota UAB „Vienas” nevykdant savo prievolių pagal paskolos sutartį.

4. Įkeitimas (Hipoteka)

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse hipoteka apibrėžiama kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas. Tai reiškia, kad sudarius sutartį jos įvykdymui užtikrinti yra įkeičiamas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens (laiduotojo) turtas. Sudarius papildomą įkeitimo sandorį, sandorio šalis, kurios prievolei užtikrinti yra įkeičiamas turtas, be kreditoriaus sutikimo neturi teisės disponuoti įkeistu turtu.

Įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, ypač aktualus verslo subjektams, kadangi skolininkui iškėlus bankroto bylą kreditorius, kurio naudai įkeistas skolininkui ar trečiajam asmeniui (laiduotojui) nuosavybės teise priklausantis turtas, turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Tuo atveju, jeigu už parduotą turtą gautų lėšų nepakanka pilnai patenkinti reikalavimą, hipotekos/įkeitimo kreditorius likusiai skolai atgauti įtraukiamas į kreditorių eilę.

Įgyvendinus hipotekos reformą ir nuo 2012 m. liepos 1 d. Panaikinus privalomą kreipimąsi į teismą siekiant gauti vykdomuosius dokumentus, būtinus išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto pradėti, procedūra tapo kur kas greitesnė ir patogesnė. Siekiant pradėti vykdymo procesą iš įkeisto turto, pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas, užtenka su prašymu kreiptis į notarą. Gavęs prašymą notaras netikrina kitų nei įstatyme nurodytų duomenų, o atlieka tik formalią kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenimis patikrą bei išsiunčia pranešimą skolininkui. Pažymėtina, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, tad gavus šiuos notaro patvirtintus dokumentus galima operatyviai pradėti išieškojimo procedūras, pateikiant vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui.

Pateikus notaro išduotus vykdomuosius įrašus vykdyti antstoliui, kreditorius turi teisę pasirinkti kaip vykdyti vykdomąjį įrašą: parduodant įkeistą turtą iš viešųjų varžytinių arba nustatyti įkeisto turto administravimą. Be šių vykdymo būdų įstatymų leidėjas įtvirtino naują taisyklę, leidžiančią hipotekos kreditoriui ir skolininkui iki varžytinių pradžios susitarti dėl įkeisto turto perleidimo kreditoriaus ar trečiojo asmens nuosavybėn.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kai skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, arba kai atsiranda kiti hipotekos sandoryje ar įstatyme nustatyti pagrindai.

5. Netesybos

Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Paprastai tokios netesybos vadinamos „delspinigiais”.

Pagrindinė netesybų paskirtis - sukelti neigiamas pasekmes sutarties nevykdančiai šaliai papildomų išlaidų pavidalu. Pavyzdžiui, sutartyje numačius, kad laiku neatsiskaitanti šalis turi mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos laiku sumokėti sumos už kiekvieną pradelsimo dieną, sutarties nesilaikanti šalis yra skatinama pradėti vykdyti sutartį.

Advokato Užmokesčio Nustatymas

Užmokestis nustatomas advokato arba kitos ES valstybės narės advokato ir kliento sudaromoje sutartyje (36 straipsnis). Užmokestis gali būti nekintamo nustatyto dydžio ir (arba) apskaičiuojamas kaip procentinė dalis sumos, kurią gali, priklausomai nuo teismo proceso baigties, priteisti teismas. Jei kitai bylos šaliai nurodoma padengti išlaidas, advokatas arba kitos ES valstybės narės advokatas turi teisę gauti užmokestį (38 straipsnis).

Užmokestis (honoraras) nustatomas pagal Aukščiausiosios advokatūros tarybos reglamento Nr. 6 straipsnį. Pavyzdžiui, už žodines rekomendacijas, konsultacijas dėl tarpininkavimo nedalyvaujant advokatui, informacijos gavimą iš teismo ir administracinių institucijų ar kt., jei materialinis interesas yra:

• Nuo 1 000 BGN iki 10 000 BGN - 250 BGN pridėjus 3 proc.
• Nuo 10 000 BGN iki 100 000 BGN - 500 BGN pridėjus 2 proc.
• Nuo 100 000 BGN iki 1 000 000 BGN - 2 300 BGN pridėjus 1 proc.
• Jei materialinis interesas viršija 1 000 000 BGN - 11 300 BGN pridėjus 0,5 proc.

Užmokestis už teisinį atstovavimą, gynybą ir pagalbą turto padalijimo procese nustatomas atsižvelgiant į atstovaujamosios šalies interesus, kaip numatyta 2 dalyje, tačiau negali būti mažesnis nei 1 500 BGN už kiekvieną proceso etapą (7 straipsnis).

Išlaidos Teismo Procese

Kiekviena bylos šalis prašomos paslaugos išlaidas privalo teismui apmokėti iš anksto. Abiejų bylos šalių prašymu arba teismo iniciatyva visas išlaidas, priklausomai nuo aplinkybių, apmoka abi šalys arba viena iš šalių (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis).

Baudžiamosiose bylose, iškeltose teisme pagal nukentėjusiojo pateiktą skundą, privatus skundo pateikėjas turi iš anksto pateikti nustatytų išlaidų dydžio užstatą. Privatus kaltintojas turi iš anksto pateikti pirmiau apibūdintų išlaidų dydžio užstatą (pagal Baudžiamojo proceso kodeksą).

Fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis iškelti bylą, negali sužinoti, kiek bylinėjimosi išlaidų gali susidaryti, nes nėra oficialios ar neoficialios interneto svetainės ar kitos viešosios įstaigos, galinčios glaustai pateikti tokią informaciją. Vis dėlto piliečiai gali rasti taisykles dėl teismo mokesčių ir bylinėjimosi išlaidų ir atlikti savo skaičiavimus keliose viešose interneto svetainėse.

Teismo mokesčių ir išlaidų neprivalo apmokėti fiziniai asmenys, kurie yra teismo pripažinti neturinčiais pakankamai lėšų (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis).

Jeigu byla užbaigiama šalių susitarimu, ieškovui atlyginama pusė sumokėtų valstybinių mokesčių, ir jeigu teisminis susitarimas pasiekiamas susitarus per tarpininkavimo procedūrą pagal 140a ir 140b straipsnius arba jeigu bylos nagrinėjimas nutraukiamas atsiėmus ieškinį arba jo atsisakius dėl pasiekto susitarimo, ieškovui grąžinama 75 proc. sumokėtų valstybinių mokesčių (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis).

Kai atsakovas pripažįstamas kaltu, teismas nurodo jam apmokėti visas išlaidas, įskaitant užmokestį advokatui ir kitas išlaidas, susijusias su ex officio gynybos advokatu, taip pat privataus ieškovo ir ieškovo civilinėje byloje patirtas išlaidas, jei to prašoma (Baudžiamojo proceso kodeksas).

Liudytojų Ekspertų Užmokestis ir Išlaidos

Už kiekvieną faktiškai dirbtą valandą mokamas užmokestis, lygus 3 proc. (Reglamentas Nr. 1 straipsnis).

18 straipsnyje nurodyto eksperto užmokestis ir išlaidos apmokami jį paskyrusios institucijos raštišku nurodymu. Atitinkamos sumos sumokamos iš užstato lėšų ar iš liudytoją ekspertą paskyrusios institucijos biudžeto. Jei ekspertizę užsakiusi institucija dėl priežasčių, už kurias atsako ekspertas, nesutinka su eksperto išvada, nustatytas užmokestis nesumokamas. Ekspertą paskyrusi institucija gali pakeisti ekspertui mokėtino užmokesčio dydį, kai taikomas vienas iš 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų tai daryti (27 straipsnis).

Taisyklės dėl liudytojų ekspertų taikomos ir vertėjams žodžiu.

Teisinė Pagalba

Teisinės pagalbos įstatyme (Zakon za pravnata pomosht) neskiriamos civilinės ir baudžiamosios bylos (žr. 22 straipsnis. Šeimos kodekso 143 ir 144 straipsniuose nurodytiems asmenims, asmenims iki 21 metų, taip pat asmenims nuo 21 metų dėl išlaikymo prievolių, atsiradusių anksčiau nei jiems sukako 21 metai, pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 5). Tais atvejais, kai NBPP suteikia teisinę pagalbą, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija surenkama ex officio ir NBPP iš atitinkamų kompetentingų institucijų gauna reikiamus dokumentus elektronine forma.

Teisinės pagalbos sistema taip pat apima atvejus, kai kaltinamasis, atsakovas arba baudžiamosios, civilinės ar administracinės bylos šalis neturi lėšų sumokėti advokatui, tačiau nori turėti advokatą, ir tai reikalinga dėl teisingumo interesų. Civilinėse ir administracinėse bylose teisinė pagalba suteikiama, kai, remdamasis atitinkamų kompetentingų institucijų pateiktais įrodymais, teismas arba NBPP pirmininkas nustato, kad bylos šalis neturi lėšų advokatui sumokėti. Baudžiamosiose bylose tai, kad kaltinamasis ar atsakovas neturi lėšų sumokėti advokatui, nustato procesui vadovaujanti institucija, remdamasi ex officio nustatyta asmens finansine padėtimi tuo konkrečiu atveju ir atsižvelgdama į 3 dalies 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytas aplinkybes.

Baudžiamajame procese jiems taikoma tokia pati maksimali pajamų riba kaip ir kitoms proceso šalims. Teisėje nėra specialių nuostatų dėl nusikaltimų aukų. Nėra specialių nuostatų dėl teisinės pagalbos teikimo atsakovams.

Skolininko Daugetas Civilinėje Atsakomybėje

Šiuolaikiniai civiliniai teisiniai santykiai pasižymi kompleksiškumu. Civilinėje atsakomybėje viena tokių komplikuotesnių situacijų - skolininko daugetas prievolėje (pasyvusis daugetas), kuomet pareiga įvykdyti prievolę priklauso ne vienam, o keliems subjektams. Daugiausia jų (tiek bendrųjų, tiek specialiųjų) įtvirtinta CK šeštojoje knygoje, kitos apsiribojama specialiais atvejais.

Šiose situacijose tinkamai identifikuoja atsakingus asmenis. Atsakyti į šį klausimą galima išanalizavus keletą teismų praktikos pavyzdžių. Vienoje žymesnių civilinių bylų bendraskolių atsakomybės taikymo srityje, be kitų klausimų, gana detaliai svarstyta, kurie asmenys laikytini atsakingais už kilusią žalą.

Taigi, ašioje byloje kasacinis teismas įžvelgė akivaizdų skolininko daugetą, kurio pirmos ir antros instancijos teismai nekonstatavo. Teismas pabrėžė, kad nors minėtieji asmenys atskirus veiksmus, galiausiai sąlygojusius ieškovės piniginio pobūdžio praradimus, atliko individualiai, tai neeliminuoja jų atsakomybės bendrumo.

Be sunkumų identifikuojant atsakingus asmenis deliktiniuose santykiuose (dažniausiai CK 6.279 str. taikymo atvejais), atsakingų asmenų ratas netinkamai nustatomas ir kitokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, kuomet asmenys laikomi bendrai atsakingais tam tikroje dalyje pareikšto reikalavimo, o kitoje dalyje egzistuoja tik vieno iš skolininkų atsakomybė.

Atitinkamai, būtina aiškiai išskirti, kurioje reikalavimo dalyje kyla solidari bendraatsakovis atsakomybė, o kurioje - asmeninė. Panašaus pobūdžio keblumų iškyla ir nagrinėjant sutuoktinių prievolių bendrumo klausimus.

Prievolių Įvykdymo Užtikrinimo Būdų Palyginimas

Šioje lentelėje pateikiamas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:

tags: #turto #padalijimo #ar #pateiktas #adekvatus #prievoles