Turto pasisavinimo požymiai ir baudžiamosios atsakomybės aspektai

Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su turto pasisavinimu, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, veikos pavojingumo laipsniu bei sukčiavimo PVM srityje samprata. Taip pat panagrinėsime svarbius Baudžiamojo kodekso pakeitimus, įsigaliojusius nuo šių metų birželio 1 d., kurie reikšmingai pakoregavo baudžiamosios atsakomybės ribas ir atsakomybę už tam tikras nusikalstamas veikas.

Nusikaltimas juridinio asmens turto pasisavinimas

Turto pasisavinimas kaip nusikalstama veika - tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.

Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, taip padarant turtinę žalą tikrajam turto savininkui.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (ar turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Kalbant apie juridinio asmens vadovo veiksmų atliekant neteisėtus sandorius juridinio asmens vardu kvalifikavimą, labai svarbu nustatyti, ar tokie veiksmai iš tiesų padarė turtinę žalą juridiniam asmeniui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik finansų apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar juridinis asmuo (įmonė) patyrė realią žalą dėl savo vadovo veiksmų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už turto pasisavinimą ir vienas iš esminių šios veikos subjekto požymių yra tai, jog kaltininkas su pasisavintu turtu yra susijęs teisiniais santykiais.

Tačiau gana ilgą laiką Lietuvos teismai pagal šį straipsnį nuteisdavo asmenis kai nukentėjusysis nepatirdavo realios žalos. Pagal teismų praktiką, turto pasisavinimo veika buvo laikoma baigta nustačius turto paėmimo faktą, o žala nebūdavo nustatinėjama, nes buvo manoma, jog žala kyla kartu su neteisėtais kaltininko veiksmais.

Taigi, laikantis tokio teismų praktikos nustatyto veikos baigtumo momento galima teigti, jog teismai šios veikos sudėtį laikė formalia, bet praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai bendrovės vadovas neteisėtai disponuoja jam patikėtu turtu ir taip atsiranda vienas iš nusikalstamos veikos požymių, tačiau visas lėšas panaudojus bendrovės naudai žala jai nepadaroma, todėl, remiantis jau minėtais Lietuvos autoriais, kaltininko nebūtų galima bausti už turto pasisavinimą todėl tokiais atvejais būtina nustatyti kokį tikslą turėjo kaltininkas, pasisavindamas svetimą turtą.

Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes.

Turto pasisavinimo dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad turtas laikomas svetimu, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto.

Uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą „kaltininko prisipažinimas“ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir „nuoširdus gailėjimasis“ arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus - (i.) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir (ii.) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

„Prisipažinimu“ laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais - kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

„Nuoširdus gailėjimasis“ dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan.

Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Nukentėjusiųjų subjektyvus požiūris į kaltininko atsiprašymą ir gailėjimąsi negali būti lemiamas veiksnys vertinant aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą, tačiau teismas gali į jį atsižvelgti ir vertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Žmogaus (kad ir vieno) žūtis pati savaime yra „sunkus padarinys“, o kaltininko elgesys pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuojamas ir tada, kai eismo įvykio metu žūsta ne vienas žmogus, tačiau jei eismo įvykio metu žūsta du ar daugiau žmonių, teismas gali tai vertinti ir kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

Veikos pavojingumo laipsnis

Padarytą nusikaltimą galima pripažinti „mažareikšmiu“ (BK 37 str.), jei veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Vertinant veikos pavojingumą, vertinamas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinys, sprendžiama, ar jų pasireiškimas nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas.

Sukčiavimo PVM srityje samprata ir šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, kvalifikuojami kaip sukčiavimas.

Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties.

Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita.

Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu.

Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę.

Kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia).

Baudžiamojo kodekso pakeitimai (nuo 2024 m. birželio 1 d.)

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Dekriminalizavus mažiau pavojingas veikas, pastarosios netampa teisėtu ar leidžiamu elgesiu, nes už jų padarymą yra nustatyta administracinė atsakomybė, kuri neretai yra net veiksmingesnė už baudžiamąją, nes pritaikoma itin operatyviai.

Sistemiškai pakoreguotos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, susijusios su nusikalstamom veikom padaryta žala ar turto verte, išreikšta MGL dydžiais. Baudžiamajame kodekse nustatytos turto vertės išraiškos nebuvo keičiamos nuo pat kodekso įsigaliojimo 2003 metais, tad jos visiškai nebeatitiko šiuolaikinių ekonomikos realijų ir infliacijos rodiklių.

Priimtais pakeitimais Baudžiamajame kodekse galiausiai pirmą kartą nustatyta didelės turtinės žalos piniginė išraiška, kuri bus 20 tūkst. eurų viršijanti suma, didelės vertės turtu taip pat bus laikoma suma, viršijanti nurodytą sumą. Šią sumą atitinkanti ar jį viršijanti suma iš esmės reikš apysunkio nusikaltimo padarymą, o jo nesiekianti - nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Į Baudžiamąjį kodeksą taip pat įvesti nauji labai didelės turto vertės ir labai didelės turtinės žalos požymiai, apibrėžti 45 tūkst. eurų viršijančia suma, kas reikš sunkaus nusikaltimo padarymą. Turtinių nusikalstamų veikų sudėtyse baudžiamuoju nusižengimu bus laikomi atvejai, kai turto vertė ar turtinė žala neviršija 500 eurų. Taigi, už tokias veikas negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir nekyla teistumas. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ir anksčiau kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų. Nusikaltimu laikytini atvejai, kai turto vertė ar padaryta turtinė žala viršija 500 eurų.

Ekonominio pobūdžio nusikaltimuose didele turtine žala bus laikoma 20 tūkst. viršijanti suma (anksčiau ši riba buvo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų sumos žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.

Finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba bus laikoma nuo 20 tūkst. eurų sumos (anksčiau buvo nuo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų turtinės naudos arba turtinės žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.

Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytų turtinio pobūdžio nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse įvestos apysunkių nusikaltimų sudėtys. Naujausiomis pataisomis įtvirtintos tarpinės turtinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių dalys, laikytinos apysunkiais nusikaltimais.

Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse, numatančiose sankcijas už tam tikrų apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą be vienintelės galimos laisvės atėmimo bausmės, numatyta ir alternatyvi bausmė - bauda. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, pavyzdžiui, kvalifikuotą sukčiavimą, turto pasisavinimą ar turto iššvaistymą, grėsdavo tik laisvės atėmimo bausmė. Nuo šiol už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui bus galima skirti ne vien tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o ir alternatyvią bausmę, t. y.

Toks įstatymų leidėjo sprendimas leis įgyvendinti vis labiau baudžiamojoje justicijoje įsigalinčią nuostatą, kad reali laisvės atėmimo bausmė už turtinius, finansinius, korupcinius nusikaltimus turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

Sušvelninta atsakomybė už tam tikras nusikalstamas veikas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teismų realiai skiriamų bausmių dydžius, nustatė švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už tam tikras nusikalstamas veikas. Bene reikšmingiausi ilgai laukti pokyčiai pasiekė kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Panaikinta kvalifikuota kontrabandos sudėtis, numačiusi akivaizdžiai per griežtas, neproporcingas laisvės atėmimo bausmes (net nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo) už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šių medžiagų pirmtakų (prekursorių), šaudmenų, šaunamųjų ginklų ar kt. gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Asmuo, neteisėtai gabenęs, pavyzdžiui, vieną suktinę arba kelis šovinius, buvo laikomas, padariusiu sunkų nusikaltimą, už kurį galėjo būti skiriama išimtinai reali laisvės atėmimo bausmė.

Dekriminalizuotos mažiau pavojingos nusikalstamos veikos. Šios Baudžiamajame kodekse anksčiau įtvirtintos sudėtys keldavo sumaištį teismų praktikoje, kadangi, pavyzdžiui, dėl sukčiavimo išvengiant prievolės ir turtinės žalos padarymo apgaule panašumo nebuvo įmanoma išvesti aiškių šių teisės normų konkurencijos taisyklių.

Vieni reikšmingiausių pokyčių - nusikalstamų veikų finansų sistemai reguliavime. Anksčiau galiojusi nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriaus redakcija visiškai neatitiko baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principo. Pavyzdžiui, asmuo, nesumokėjęs iki 500 eurų mokesčių, jau galėjo būti laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, o baudžiamoji atsakomybė, formaliai žvelgiant, galėjo būti taikoma ir už 1 ct.

Priimtais pakeitimais buvo dekriminalizuotos mažiausiai pavojingos veikos, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, vengiama sumokėti 20 tūkst. eurų ir daugiau mokesčių.

Priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais ne tik pakeltos baudžiamosios atsakomybės ribos, bet ir sugriežtinta atsakomybė už kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, už nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą.

Pagrindiniai Baudžiamojo kodekso pakeitimai nuo 2024 m. birželio 1 d.

Jeigu asmuo iki šių metų birželio 1 d.

Šie pakeitimai siekia užtikrinti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma proporcingai padarytai žalai ir atitiktų šiuolaikines ekonomines realijas.

tags: #turto #pasisavinimo #pozymiai