Turto paveldėjimas: sugyventinių teisės ir kiti svarbūs aspektai

Neretai pasitaiko situacijų, kai asmenys gyvena kartu nesusituokę, įgyja turto, tačiau vienam iš jų mirus, kyla klausimų dėl turto paveldėjimo ir dalybų. Šiame straipsnyje aptarsime neregistruoto nekilnojamojo turto dalybas teismų praktikoje, atsižvelgiant į sugyventinių, vaikų teises, testamentus ir kitus svarbius aspektus.

Sugyventinių Teisės

Pagal Lietuvos įstatymus, sugyventiniai turto nepaveldi, nebent yra testamentas, kuriuo turtas paliekamas sugyventiniui. Jei nėra testamento, turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą - dažniausiai tai būna vaikai ir sutuoktinis (jei santuoka nebuvo nutraukta).

Vis dėlto, sugyventinis gali bandyti įrodyti teisme, kad gyveno su mirusiuoju kaip sugyventinis ir pretenduoti į dalį turto, dažniausiai iki 1/4 jo turimo turto. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis įrodymų apie bendrą ūkį, rūpinimąsi vienas kitu ir kitas aplinkybes.

Jei 10 metų kartu gyveno sugyventiniai, nesusituokę, neiregistravę partnerystės, dabar vyras mirė, jis neturi šeimos, nėra testamento, jis turi asmenini butą, kuri jis pats nusipirko, sugyventinė negali paveldėti turto.

Jeigu sugyventiniai kartu gyveno tik pusę metų, ir išvykus sugyventiniui, bandoma išreikalauti skolas, realiai oficialiai nelabai kas gali reikalauti, nes sugyventinio statusas yra neįteisintas ir yra taikomos teisės analogijos, tai tie kas reikalauja turėtų pirmiausiai tai įrodyti, kad jie buvo susiję turtiniais santykiais.

Testamentas

Testamentu asmuo gali palikti turtą kam nori. Tačiau, įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, sutuoktinis) gali ginčyti testamentą teisme, jei mano, kad jis buvo sudarytas esant spaudimui, neveiksnumui ar kitoms aplinkybėms, kurios galėjo paveikti testatoriaus valią.

Jei sugyventinis parašytų testamentą, kuriuo kitai pusei paliktų savo dalį, vaikai galėtų bandyti užprotestuoti remdamiesi tuo, kad buvo darytas kažkoks poveikis arba sunkia jų būkle (išlaikymo reikalingumu) ar dar kuo nors.

Testamentas iš principo apsaugo, tačiau ir testamentą galima ginčyti ir pretenduoti į privalomąją paveldima dalį.

Vaikų Teisės

Nesvarbu, santuokinis ar ne, vaikui priklauso palikimas, o sutuoktiniui (sugyventiniui) tik tuo atveju, jei jie palikėjo mirties momentu gyveno kartu. Tai neapima testamentinio palikimo.

Nesantuokiniams kaip ir santuokiniams vaikams priklauso lygios dalys palikimo, jeigu nebūtų jokio testamento.

Jeigu tėvas yra netikras, t.y. jūsų neįsivaikino, jūs nieko nepaveldėsite. Taip, jeigu nebuvo testamento Jums nieko nelieka, tik tikriems jo vaikams.

Anūkai paveldi senelių turtą, jei jų tėvai yra mirę, kartu su savo dėdėmis ir tetomis lygiomis dalimis.

Turto Įsigijimas Santuokos Metu

Jeigu namas įgytas santuokos metu, ne paveldėjimo ar dovanojimo vienam sutuoktinių būdu, nėra santuokos sutarties dėl turto priklausomybės ir pasidalijimo, namas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepriklausomai nuo to, kad jis registruotas vienos sutuoktinio vardu.

Jei santykių pradžioje nusipirkote butą, kuris registruotas vyro vardu, jūsų vaikai gali pretenduoti į buto dalį, kaip įpėdiniai.

Automobilis, įgytas santuokos metu, laikomas bendra nuosavybe. Vaikai turi galimybę į jį pretenduoti paveldėjimo tvarka.

Pirmiausia pradėti reiktų nuo to, jog ir sudarius santuoką iki santuokos įgytas ar turėtas turtas bus mamos asmeninė nuosavybė. Todėl mama turi teisę sudaryti testamentą ir palikti savo turtą kam tik nori (nekalbu apei atvejus, kai yra privalomoji palikimo dalis, ar turtas po santuokos buvo žymiai pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis ir pan.).

Situacijos Pavyzdžiai

• Pavyzdys 1: Moteris gyveno su vyru 7 metus nesusituokę. Jie kartu nusipirko namą, kurio pusė priklauso moteriai, pusė vyrui. Vyrui mirus be testamento, jo dalį paveldi jo vaikai iš pirmos santuokos. Moteris gali bandyti įrodyti sugyvenimą teisme ir pretenduoti į dalį vyro turto.
• Pavyzdys 2: Vyras turi vaiką nesantuokoje ir vėliau sukuria kitą šeimą. Miręs vyras palieka turtą. Jo nesantuokinis vaikas turi teisę į palikimo dalį lygiomis teisėmis su kitais vaikais.
• Pavyzdys 3: Močiutė gyvena su sugyventiniu 20 metų nesusituokę. Puse buto dalies priklauso močiutei, o kita sugyventiniui. Sugyventinis sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka močiutei. Po sugyventinio mirties, jo giminės gali ginčyti testamentą arba reikalauti privalomosios palikimo dalies, jei jiems reikalingas išlaikymas.

Dovanojimo Sutartis

Jeigu pagal dovanojimo sutartį ir turtas jau buvo realiai perduotas seseriai, sutartį užginčyti galimybių nėra daug, bet priklauso nuo aplinkybių. Jeigu turtas paliktas testamentu, tuomet vaikas gali pretenduoti į privalomą palikimo dalį, kuri yra lygi pusei to, ką turėjo gauti pagal įstatymą paveldėdamas sūnus, bet čia irgi reikia žinoti daugiau informacijos.

Patarimai

• Pasitarkite su teisininku dėl savo konkrečios situacijos.
• Jei gyvenate su sugyventiniu, apsvarstykite galimybę sudaryti vedybų sutartį arba testamentą. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą.
• Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Šoninė giminystės linija yra tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.

Pirmos eilės įpėdiniai

Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą. Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.

Antros eilės įpėdiniai

Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str.

Trečios eilės įpėdiniai. Ketvirtos eilės įpėdiniai

Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.

Penktos eilės įpėdiniai

Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).

Šeštos eilės įpėdiniai

Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną. Taigi, visi palikėjo pusbroliai ir pusseserės paveldi lygiomis dalimis.

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.

Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.

Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ką daryti, jei praleidau terminą palikimui priimti?

   Pagal įstatymą, palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jei terminas praleistas, galima kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, įrodžius svarbias priežastis (pvz., liga, nežinojimas, neįgalumas, kiti objektyvūs trukdžiai).

2. Kaip įrodyti, kad priėmiau palikimą faktiškai, bet nesikreipiau pas notarą?

   Galima kreiptis į teismą dėl palikimo fakto nustatymo, jei realiai pradėjote valdyti palikimą - mokėjote mokesčius, prižiūrėjote turtą, naudojotės juo ir kt. Svarbu surinkti įrodymus (sąskaitos, liudytojai, nuotraukos ir pan.).

3. Ką daryti, jei testamentas atrodo netikras ar neaiškus?

   Testamentas gali būti ginčijamas teisme, jei yra pagrindo manyti, kad jis buvo sudarytas nesant aiškios valios, dėl psichinės sveikatos sutrikimų, apgaulės, spaudimo ar nesilaikant formos reikalavimų. Rekomenduojama pirmiausia pasitarti su advokatu.

4. Ar galima paveldėti tik dalį turto, atsisakant likusios dalies?

   Ne - pagal Lietuvos teisę palikimas priimamas tik visas, su visomis teisėmis ir pareigomis (taip pat ir skolomis). Nėra galimybės pasirinktinai paveldėti tik dalį turto.

5. Kas pirmiausia paveldi, jei nėra testamento?

   Jeigu nėra testamento, paveldima pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jei jų nėra - tėvai, broliai, seserys, seneliai ir pan. Eiliškumas nustatytas Civiliniame kodekse.

6. Ar galiu paveldėti skolų?

   Taip, paveldėtojas perima ir palikėjo skolas - už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus atvejus, jeigu palikimas priimtas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldėtojas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

7. Ar reikia visada kreiptis į notarą?

   Taip - paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik notaras. Kreiptis reikia pagal palikėjo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

8. Ar galima testamentą sudaryti paprasta rašytine forma?

   Taip, tačiau tokį testamentą būtina surašyti ranka, nurodyti vardą, pavardę, kuo tiksliau aprašyti paliekamą turtą bei jo dalis, nurodyti kam paliekamas, pasirašyti, nurodyti datą ir vietą. Tokie testamentai dažniau ginčijami, todėl rekomenduojama testamentą tvirtinti pas notarą.

9. Kaip sužinoti, ar buvau įtrauktas į testamentą?

   Apie notariškai tvirtintą testamentą galite sužinoti klausdami notaro po palikėjo mirties - jei buvo sudarytas, jis įtrauktas į Notarų informacinę sistemą.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į teisininką.

Esant sudėtingoms paveldėjimo situacijoms, ypač jei susiję su sugyventiniais ar nesantuokiniais vaikais, būtina konsultuotis su teisininku. Teisininkas padės įvertinti situaciją, parengti reikiamus dokumentus ir atstovauti jūsų interesams teisme.

tags: #turto #paveldejimas #netikras #brolis