Dažnai vyresnio amžiaus asmenys susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes - ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų, paaiškino advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė.
Turto perleidimo būdai
Populiariausi tokios rūšies santykių teisinio įforminimo būdai - testamentas, dovanojimas arba rentos (išlaikymo) iki gyvos galvos sutartis.
Kuo šie teisiniai instrumentai skiriasi? Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko asmuo, kuris nori perleisti turtą, tikisi.
Jeigu jo pagrindinis noras - gauti išlaikymą (t. y. už perleistą turtą gauti tam tikrų paslaugų, globą susirgus, būti aprūpintas maistu, gyvenamąja patalpa, gauti komunalinių paslaugų apmokėjimą), tokiais atvejais siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį.
Tačiau ta sutartis reiškia, kad turtas turi būti perleidžiamas asmeniui, kuris turės teikti minėtą išlaikymą.
Artimiesiems padovanojęs arba testamentu palikęs užgyventą turtą, senyvo amžiaus žmogus negali tikėtis, kad paveldėtojas jį išlaikys ir prižiūrės, nes dovanojimo sutartyje jokios sąlygos nenurodomos, o testamentas įsigalioja tik po mirties, sako notarė Svajonė Šaltauskienė.
Tačiau ta sutartis reiškia, kad turtas turi būti perleidžiamas asmeniui, kuris turės teikti minėtą išlaikymą, o nuosavybės teise turtas jau priklausys rentos mokėtojui“, - teigia ji.
Nors sutartį, kaip pastebi S. Šaltauskienė, šalims sutarus, galima nutraukti, ji vis tiek rizikinga abiem pusėms.
Už pagalbą ir priežiūrą senolis juo besirūpinančiam asmeniui paprastai atiduoda savo užgyventą turtą. O svarbiausias ir brangiausias turtas yra namai.
Kartais senyvo amžiaus žmonės bijo perleisti turtą, nes galvoja, kad paskui negaus išlaikymo. Šie nuogąstavimai teisingi, nes, sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ją nutraukti dėl esminio pažeidimo (jei išlaikymas bus nebeteikiamas) galima tik teismine tvarka.
Žinoma, įstatymų leidėjas yra nustatęs daug saugiklių, kaip apsaugoti asmenį, kad pareigos tikrai būtų vykdomos.
Pirmiausia perleidžiamas turtas negali būti parduotas kitiems asmenims, į jį negali būti nukreipiamas kitų kreditorių išieškojimas, jis negali būti įkeistas, išskyrus tuos atvejus, kai pats išlaikymo gavėjas sutinka.
Antras saugiklis - jei, sudarius išlaikymo iki galvos sutartį, nepraeina 30 dienų (t. y.
Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad testamentas negalioja, kol testatorius yra gyvas. Taip, kaip avansas, bet jis realiai nevykdomas ir reikalauti jo vykdyti negalima. Kodėl atkreipiu dėmesį? Nes testamentų rūšių Lietuvoje yra ne viena.
Tai - ne tik pas notarą tvirtinami oficialieji testamentai. Tai gali būti ranka parašyti asmeniniai testamentai, kuriuos testatorius atneša notarui tik saugoti ir užregistruoti.
Tokiu atveju pareiga žinoti įstatymus tenka pačiam asmeniui, kuris palieka testamentą.
Taip pat reikėtų išskirti dovanojimo sutartį. Ji nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties iš esmės skiriasi, nes dovana yra besąlyginis turto atidavimas, o dovanos gavėjas dovanotojui neprivalo nieko vykdyti.
Tai vienas esminių skirtumų, nes išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje yra dvi pareigos.
Dovanojimo sutartis
Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (šiuo atveju būtų senolė) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (šiuo atveju - sūnui).
Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.
Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).
Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.
Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą.
Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.
Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).
Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.
Dovanojimas yra besąlyginis. Dovanojimo sutartyje galima nurodyti tik tikslą - kam padovanotas daiktas galėtų būti panaudotas.
Tai negali būti siejama su išlaikymo santykiais, kuriuos reguliuoja išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Žinoma, pasitaiko dovanojimo sutarčių, sudaromų su artimais giminaičiais, vaikais žodžiu sutarus, kad jie išlaikys, prižiūrės.
Tokiais atvejais notarai siūlo saugiklius - nustato valdymo teisę, t. y. teisę iki gyvos galvos naudotis padovanotu turtu. Taip užtikrinama teisė neprarasti būsto, jame gyventi.
Tačiau tikėtis, kad asmenys, kuriems turtas buvo padovanotas, vykdys pareigas, perleidėjai neturi galimybės.
Yra atskiras straipsnis, kai dovanotojas gali vienašališkai nutraukti sutartį. Tai būtų gana baisūs atvejai: kai apdovanotas asmuo prieš dovanotoją atlieka baudžiamąsias veikas (sunkus kūno sužalojimas, nužudymas).
Tada netgi teisų perėmėjai gali reikalauti dovaną grąžinti. Taip pat teismą gali nustatyti moralės požiūriu griežtai smerktiną elgesį.
Jei tai nustatoma, per vienus metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, galima reikalauti dovaną grąžinti.
Rentos sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą.
Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.
Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.
Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu.
Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.
Jei pagrindinis noras - gauti išlaikymą, siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį.
Sąvoka gana plati ir įstatyme pateiktas sąrašas tikrai neišsamus. Kiekvienas, kuris perleidžia turtą, gali įrašyti kokias tik nori pareigas, kurias turėtų atlikti išlaikymo teikėjas.
Pats įstatymas pateikia tokį pavyzdinį sąrašą: aprūpinimas maistu, drabužiais, ligos atveju - reikiama medicinine pagalba, gyvenamąja patalpa.
Reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas įrašyta sutartyje, bet nevykdoma, teismine tvarka galėtų būti pripažįstama kaip esminis sutarties pažeidimas.
Kokios pasekmės? Perleidęs asmuo turtą susigrąžintų, jei įrodytų, kad nebuvo teikta tai, kas parašyta sutartyje.
O tai, kas buvo teikta, išlaikytojui nebūtų grąžinta - tai nekompensuojama. Tai rizikinga sutartis: tu teiki išlaikymą, o, jei tavo finansinė padėtis ar sveikata staiga pablogėja ir nebegali išlaikymo teikti, rentos, išlaikymo gavėjas turi teisę kreiptis į teismą.
Įrodžius, kad asmuo negauna viso arba kažkokios rūšies išlaikymo, sutartis nutraukiama.
Jei šalys sudaro sutartį, sąžininga tikėtis, kad ji bus vykdoma. Jei viena iš šalių nevykdo, yra dvi galimybės.
Įstatymų leidėjas suteikia teisę nutraukti šią sutartį abiem šalims sutarus. Tarkim, išlaikymo teikėjas dėl pasikeitusių aplinkybių nebegali teikti išlaikymo. Tada abi šalys ateina pas notarą ir nutraukia sutartį.
Įstatyme yra tam tikrų saugiklių. Pavyzdžiui, sudaromos pavedimo sutartys, kas gali atstovauti asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali pats apsirūpinti ir atlikti veiksmų. Tam išduodami notariniai įgaliojimai.
Dažniausiai žmonės negyvena vieni, turi kažkokių giminaičių, kurie žiūri, ar išlaikymas tikrai teikiamas.
Vienas šios sutarties turinio pagrindų yra suteikti išlaikymą - būstą. Jei turtas perleidžiamas, dažniausiai ir gyvenama ten: išsaugoma teisė tą turtą valdyti, juo naudotis, jame gyventi. Tik nuosavybė priklauso rentos mokėtojui.
Jei yra skolų, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudaryti negalima. Tam galioja kiti saugikliai.
Turtas neturi būti suvaržytas, nes pati renta turtą suvaržys ir rentos mokėtojas negalės disponuoti. Su skolomis turto tikrai neperleis.
Sutartis be galo rizikinga abiem šalims, o visos sudėtingos, rizikingos sutartys, kur valstybė nori turėti kontrolę, sudaromos notarine forma.
Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, rentos gavėjo mirus, be jokių suvaržymų savininku tampa asmuo, kuris teikė išlaikymą.
Po rentos gavėjo mirties paduoti ieškinį teismui ir įrodinėti, kad išlaikymas nebuvo teiktas, nedaroma tai, kas buvo nurodyta sutartyje, neįmanoma.
Taip, nes vienas esminių dalykų, dažniausiai įtraukiamas į išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, yra aprūpinimas būstu. O apgyvendinimas slaugos namuose reiškia, kad pareigos nebeatliekamos.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra sudaroma tik nekilnojamam turtui - negalima perleisti kito turto.
Tačiau nebūtinai turi perleisti visą turtą. Pinigus, žemę, daiktus ir kt. gali padovanoti, palikti testamentu, parduoti.
Svarbu žinoti
Kai kalbama apie vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir savarankiški, tėvams nėra jokių apribojimų ir jiems nereikia kokio nors vaikų sutikimo ar leidimo, sprendžiant, ką daryti su savo turtu.
Vaikams nepriklauso tėvų turtas ir tėvai turi teisę patys laisvai priimti sprendimą dėl to, ar nori kažkam perleisti savo turtą ir kokiu būdu tai padaryti.
Apibendrinant atsakymą į skaitytojos klausimą, pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo skaitytojos poreikių, t. y. ar jai yra reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.
| Sutarties tipas | Turto perleidimas | Įsipareigojimai | Nutraukimo sąlygos |
|---|---|---|---|
| Dovanojimo | Besąlyginis | Nėra | Tik išskirtiniais atvejais (nusikaltimai) |
| Rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) | Su sąlygomis | Išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas | Esminiai sutarties pažeidimai |