Šiame straipsnyje aptarsime turto perrašymo nėščiai teisinius aspektus Lietuvoje. Taip pat paliesime kabalos išminties sąsajas su žmogaus dvasiniu tobulėjimu ir tarpusavio santykiais.
Kabalos Išmintis ir Žmogaus Tobulėjimas
Iš „knygų ir iš autorių“ žinoma, kad kabalos mokymas yra absoliučiai privalomas kiekvienam Izraelio žmogui. Pradžioje jaučiu didelį poreikį susprogdinti „geležinę sieną“, kuri iškilo tarp mūsų ir tarp kabalos išminties nuo Šventyklos sugriovimo iki mūsų dienų, labai apsunkindama mūsų gyvenimą, ir keldama baimę, kad nebūtų užmiršta ši išmintis Izraelyje.
Žmogus tik vis gilindamas meilę artimui gali pradėti eiti prie meilės Kūrėjui, kito kelio nėra. (Ravas Baruchas Ašlagas apie meilės artimui prasmę).
Reikia dėkoti ir šlovinti praeitį, nes nuo to priklauso ateitis. T.y. tuo dydžiu, kiek dėkojame, tiek žmogus vertina tai, ką gavo iš viršaus. Taip pat moka saugoti tą pagalbą, kurią gavo iš viršaus, kad neprarastų. (Baal Sulamas „Dvasinio darbo tvarka“).
Žmogus turi prašyti Kūrėjo viską ko jis nori ir „nenuleisti rankų“, o Kūrėjas nuspręs pats ar duoti žmogui, ar ne, tai jau nėra žmogaus reikalas, tik Kūrėjo. Žmogus turi tik prašyti, bet nespręsti už Kūrėją, ar Jis duos žmogui. (Ravas Baruchas Ašlagas apie maldą).
Dvasinio Pasiekimo Būdai
Jau aiškinome trečioje dalyje, septintuose vartuose, kad yra penki šventos dvasios pasiekimo būdai: šventos dvasios pritraukimas, susitikimas su teisuolio siela, angelai, vadinami (magidim) pranešantys, pranašas Elijahu, per sapną.
Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“.
Žmogus turi praeiti penkis išsityrinimus: Sugrįžti nuo visų nuodėmių, kaip priedermėse „nedaryk“, taip ir priedermėse „daryk“.
| Aspektas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Šventa dvasia | Pasiekiama per dvasinį tobulėjimą |
| Meilė artimui | Kelias į meilę Kūrėjui |
| Dėkingumas | Vertina gautą pagalbą iš viršaus |
| Malda | Prašymas Kūrėjo, neapsiribojant sprendimais |
Knyga Zohar: „Ir vadina save Kūrėjas vardais: El, Elokim, Šadai, Cevaot, Eke tam, kad pažintų Kūrėją pagal kiekvieną savybę (midą), esančią jame“.
Iš tikro mūsų mokytojas Moše pakilo iki Acilut pasaulio ir matė realybę iš ten, ir taip pat realybę, dalinai aprengtą pasauliu Brija.
Kaip jau išaiškinta, šviesa, sklindanti per visus keturis pasaulius: Acilut Brija, Jecira, Asija, iki mūsų žemiausio pasaulio, turi žmogaus - „adam“ „formą“.
Kadangi žmogus sudarytas iš visų pasaulių, ir visi pasauliai priklauso nuo žmogaus veiksmų, todėl pranašystė būtinai privalo būti pasaulyje. Iš tikro pranašystės dėka žmogus gali „ištiesinti“ savo veiksmus ir pritraukti „šviesą“, t.y. „gausybę“ ir „gerumą“ į visus pasaulius.
„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 - 10).
Palaimintas Kūrėjau, pasaulio Karaliau, nes netrūksta Tavo pasaulyje nieko, ir sukūrei gerus kūrinius ir gerus medžius, kad mėgautųsi jais žmonės.
Išeina, kad žmogus sudarytas iš visų pasaulių, kaip parašyta: „Tai visas žmogus“ (Kohelet 14). Ir tai paslaptis: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir būdą“ (Berešit 1 - 26), t.y. visi pasauliai „dalyvavo“ žmogaus sukūrime.
Toliau išnagrinėsime „gėrio“ ir „blogio“ instinktą žmoguje, bei jų prasmę. Ir tai du instinktai sukurti bei „pridėti“ prie žmogaus sielos. Iš tikro „švytėjimas“, šviečiantis angelams, vadinamas „gėrio“ instinktu. Ir „švytėjimas“, apšviečiantis klipot, vadinamas „blogio“ instinktu.
Kiekvienas žmogus turi savo atitinkamą kiekį bėdų ir kentėjimų, kuriuos jis turi iškentėti per savo gyvenimą. Ir nėra nei vieno žmogaus pasaulyje, galinčio „išsilaisvinti“ iš šio kiekio. (Baal Sulamas „Šventi pašnekesiai“ psl. 212)
Nuo Brija pasaulio ir toliau, t.y. nuo „binos”, kuri susijungė su teismo savybe - „malchut”, išeina visos „formos” ir „atvaizdai” pas „gaunančius”, t.y. pas sielas.
Iš tikro visi dvasiniai pasauliai atitinka žmogaus mūsų pasaulyje „formą“, kuri dalinasi į penkis dvasingumo lygius. Vardo Havaja „užpildymas“ raide alef turi gematriją Adam - žmogus (45).
Jei paimsime pranašystės aspektą, tai kaip gali būti, kad Karalių Karalius kalbėtų su tokiu „žemu“ sutvėrimu, kaip žmogus, ir patikėtų jam savo paslaptis?
Yra aukščiausias Kūrėjas, kuris sukūrė visus pasaulius ir Jis vadinasi Ein Sof (Begalybė). Jis neturi jokio pavidalo ir jokio atvaizdo, todėl negali būti išreikštas nei pavadinimu, nei raide, nei raidės dalimi išvis, todėl netgi mąstymas apie Jį draudžiamas.
Dalykas tame, kad iš tikro „forma” ir „atvaizdas” išplaukia iš bchina dalet (ketvirto aspekto), o tai ir yra malchut. Tai reiškia, kad iš šios sfiros nusileidžia „indai” pas „gaunančius”, tačiau iš pirmų devynių sfirot: keter, bina, tiferet (sudaryta iš šešių sfirot), visai nenusileidžia.
Ir pamatys visos žemės tautos, kad Kūrėjo vardas užrašytas ant tavęs ir bijos tavęs.
Kūrėjo Vardo niekinimas - tai yra sunkiausias už visus kitus pražengimas. Pasakyta: „Kas paniekino Kūrėjo Vardą, tam nepadeda nei atgaila (sugrįžimas), nei Jom Kipurim, nei kentėjimai. Tokią nuodėmę išperka tik mirtis.
Iš tikro čia slypi labai subtili paslaptis, todėl aš bijau (sako autorius), kad skaitytojas nesuklystų šių dalykų supratime. Čia turiu pateikti paties Zoharo žodžius ir kiek galima juos paaiškinti.
Žiūrėjimas į nuogus kūnus. Tas kas žiūri į nuogus kūnus, net jei bus tokio lygio kaip Moše, neišvengs gehinomo teismo. Toks žmogus galiausiai nusižengs paleistuvystėje, nes provokuoja ir sužadina ant savęs „blogio instinktą“, todėl galiausiai ateis prie savaiminio sėklos išsiliejimo.
Tuščios kalbos. Tai sąlygoja daug nusižengimų. Jei žmogus sėdi nieko neveikdamas, tai veda prie tuščių kalbų, o tuščios kalbos galiausiai veda prie lašon hara, apkalbų, šaipymosi iš draugo trūkumų.
Piktžodžiavimas (lašon hara). Pasakė mūsų mokytojai: Ši nuodėmė sunkesnė už „avoda zara“ (stabmeldystę), paleistuvavimą ir kraujo praliejimą (Talmudas, Arachim), t.y. sunkiausias nuodėmes.
Jei, (dvasinis) darbas reikalauja (varginančių) pastangų, tai reiškia, kad šis darbas nėra darbas Kūrėjui. Nes darbas Kūrėjui atliekamas be (varginančių) pastangų, o su džiaugsmu. (Ravas Baruchas Ašlagas apie pastangų aspektą).
Tačiau čia yra labai didelė ir subtili paslaptis, apie tai parašyta: „Ir pranašų lūpomis būsiu įsivaizduojamas“ (Hošea 12). Iš tikro čia yra paties Kūrėjo noras, kad „gaunančios sielos“ įsivaizduotų, jog pats Kūrėjas dalyvauja šiuose pasikeitimuose.
Valdžios ir garbės troškimas yra labai neigiamos savybės, nes atveda prie puikybės, kuri yra blogiau už viską.
Persivalgymas yra didesnė blogybė už visas išvardintas aukščiau, nes, būdamas besotis, žmogus ateis prie gašlumo, melagingos priesaikos, neapykantos žmonėms ir pavydo.
Žemi (gašlūs) troškimai. Žemi troškimai yra nešvarumo šaltinis, nes tai atveda prie neapykantos, pavydo, grobstymo, melagingos priesaikos, ir netgi prie žmogžudystės. Tai dešimtas Kūrėjo įsakymas, apimamtis visus šiuos veiksmus.
Palaimintas žmogus, kuris „išgirs“ Tavo priedermes, o Tavo Torą ir Tavo žodžius „įsidės“ į savo širdį. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).
Kūrėjo baimė - tyra, išsilaiko amžinai, Kūrėjo įstatymai (teismai) - tiesa, teisingi visi. (Tehilim 19 - 10).
Pavydas sąlygoja neapykantą, nes žmogus maištauja prieš Kūrėją, kodėl Jis jo draugui duoda daugiau gerumo. Pasakė išminčiai: „Pavydas, gašlumas ir garbės troškimas išveda žmogų iš pasaulio“ (Avot 4 - 21).
Neapykanta. Dėl neapykantos žmogus nusideda prieš savo artimą, sąlygodamas jam daug blogybių. Apie tai pasakė mūsų mokytojai: „Neapykanta žmonėms išstumia žmogų iš pasaulio” (Avot 4).
Priekabumas - tai puikybės ir pykčio išsišakojimas, t.y. atskiras atvejis. Apie tai pasakė išminčiai: „Kas yra priekabus, į tokį žiūrima priekabiai ir„ viršuje”, todėl jam nėra atleidžiamos nuodėmės (Talmudas, Roš Hašana).
Jei Kūrėjas nepastatys namo, bergždžios darbininkų pastangos, jei Kūrėjas nesaugos miesto bergždžias sargo uolumas “ (Tehilim (Psalmės) 127 - 1), (Zohar „Trečioji Šventykla neaprašyta Toroje“).
Štai aukuro atnaujinimas (Chanukat), kai patepė jį Izraelio kunigaikščiai.
Šios žvakės yra šventos ir neleista mums naudotis jomis, bet tik žiūrėti į jas.
Turto paveldėjimas
tags: #turto #perrasymas #nesciai