Paveldėjimas - tai procesas, kurio metu mirusio asmens turtas pereina jo įpėdiniams. Paveldėtas nekilnojamasis turtas - tai dažna situacija, su kuria susiduria daugelis asmenų po artimųjų netekties. Nors paveldėjimas dažnai tampa svarbia emocine patirtimi, realybėje tai taip pat susiję su teisiniais, mokestiniais bei praktiniais klausimais. Vienas iš dažniausiai kylančių praktinių klausimų - paveldėto nekilnojamojo turto registravimas. Aptarsime, kaip sėkmingai užregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra svarbūs etapai.
1. Paveldėjimo Procesas ir Dokumentų Tvarkymas
1.1 Teisinis Paveldėjimo Įforminimas
Prieš pradedant svarstyti apie registravimą, būtina užtikrinti, kad paveldėjimo procesas būtų tinkamai užbaigtas. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą.
- Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
- Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Po turto palikėjo mirties paveldėtojai turi per įstatymuose numatytą terminą (paprastai 3 mėnesius) kreiptis į notarą ir priimti palikimą arba jo atsisakyti. Jei turto yra keli paveldėtojai, jie gali priimti palikimą bendrai, jį padalyti tarpusavyje arba palikti bendrosios nuosavybės teise.
Notaras, gavęs visą reikiamą informaciją ir įsitikinęs paveldėtojų teisėmis, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas patvirtina, kad tam tikras asmuo (ar asmenys) yra nekilnojamojo turto savininkas. Tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą galima toliau oficialiai disponuoti turtu, įskaitant jo registravimą.
1.2 Nuosavybės Registravimas Registrų Centre
Atlikus paveldėjimo procedūras, svarbu paveldėtą turtą įregistruoti VĮ Registrų centre paveldėtojo vardu. Tai leis ne tik oficialiai patvirtinti nuosavybės teisę, bet ir vėliau be trikdžių disponuoti turtu. Registracija reikalinga ir siekiant nustatyti tikslias turto ribas, įvertinti jo vertę bei pasiruošti būsimam pardavimo procesui.
2. Kadastriniai Matavimai
Vienas iš svarbiausių žingsnių paveldint nekilnojamąjį turtą yra kadastriniai matavimai. Šie matavimai užtikrina, kad turtas būtų tinkamai įregistruotas ir kad ateityje nekiltų jokių ginčų dėl nuosavybės.
2.1 Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Atkreiptina, kad labai dažnai paveldėtas turtas yra neįregistruotas registrų centre. Esant tokiai situacijai, pirma reikia atlikti žemės ir pastatų kadastrinius matavimus bei suformuoti kadastrinių duomenų bylą.
Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.
Paveldėjimo atvejai: Jeigu nekilnojamas turtas (pastatai, statiniai, patalpos, žemė) jau įregistruotas mirusiojo vardu ir yra išduotas nuosavybės pažymėjimas, paveldėtojui reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo.
- Nebaigti statiniai: Norint įregistruoti ir įteisinti nebaigtus statinius (pavyzdžiui pamatus), reikia atlikti kadastrinius matavimus bei gauti iš statybos inspektoriaus pažymą apie nebaigtą statinį.
- Naujos statybos arba pertvarkymai: Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.
2.2 Kaip Atliekami Sklypo Kadastriniai Matavimai?
Sklypo kadastriniai matavimai atliekami šia tvarka: pirmiausia vyksta pasirengimas matavimams, tada atliekami geodeziniai matavimai vietovėje, po to ruošiama dokumentacija, o galiausiai dokumentai užtvirtinami ir užregistruojami.
- Pasirengimas: Pirmasis žingsnis - pasikonsultuoti su geodezininku ir pasirūpinti reikalingais dokumentais.
- Geodeziniai matavimai: Atlikdami kadastrinius matavimus, geodezininkai naudojasi modernia įranga, tokia kaip GPS imtuvai, tacheometrai ir dronai.
- Dokumentacijos ruošimas: Parengta kadastrinė byla pateikiama tvirtinti atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai.
- Registracija: Po patvirtinimo dokumentai įtraukiami į Nekilnojamojo turto registrą.
3. Dokumentų Sąrašas Registracijai
Norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą, vien tik prašymo nepakanka. Nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą registravimo taisykles numato Nekilnojamo turto registro nuostatai. Tam reikalinga pateikti ir kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.
Visų pirma - tai dokumentai, patvirtinantys registruojamo turto įsigijimo nuosavybėn faktą. Unohub.lt specialistai primena, kad perkant, parduodant, dovanojant, paveldint ar kitaip įgyjant turtą, reikalinga naujai parengti to turto dokumentus.
Įregistruojant nekilnojamąjį turtą, reikalinga kadastrinių matavimų byla. Matavimai atliekami tiek žemės sklypui, tiek pastatams ar būstams. Žemės sklypams atliekami geodeziniai matavimai, o pastatams - statinio inventorizacija.
4. Kur Kreiptis Dėl Registracijos?
Nekilnojamojo turto registraciją atlieka VĮ Registrų centras. Norint įteisinti nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti prašymą registrų centrui. Tai galima padaryti keliais būdais:
- Atvykus tiesiogiai į VĮ Registrų centro artimiausią padalinį. Atvykus tiesiogiai, pateikiant prašymą reikalinga pateikti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Siunčiant prašymą paštu į VĮ Registrų centro būstinę Vilniuje. Jeigu prašymą siunčiate paštu, reikia pridėti šio dokumento kopiją.
- Siunčiant prašymą el.paštu.
5. Mokesčiai
Aptarkime svarbiausius mokesčius, susijusius su paveldėjimo procesu.
5.1 Mokesčio mokėtojai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
5.2 Mokesčio objektas:
- Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
5.3 Mokesčio tarifai:
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
5.4 Mokesčio lengvatos:
Mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
5.5 Deklaravimas ir sumokėjimas:
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
5.6 VMI mokėjimų duomenys:
Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos
5.7 Kiti ypatumai:
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka. Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).
6. Nekilnojamo Turto Vertinimas
Nekilnojamas turtas vertinamas:
- Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto vertinimas).
- Vidaus reikmėms.
- Kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas.
Nekilnojamasis turtas gali būti individualus namas, butas, įvairūs pastatai, patalpos ar žemės sklypai.
Paveldint ar dovanojant turtą, jeigu vidutinė rinkos vertė neatitinka realios turto vertės, reikalingas nekilnojamo turto vertinimas. Nors procesas ir eiliškumas bus tas pats ir prireiks tokių pačių dokumentų kaip ir įprastai parduodant žemę.
Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.
7. Dažniausiai Užduodami Klausimai
7.1 Ar galiu paveldėtą turtą registruoti per atstovą?
Taip, jei negalite dalyvauti patys, galite išduoti notariškai patvirtintą įgaliojimą kitam asmeniui, kad jis sutvarkytų registracijos formalumus už jus.
7.2 Kiek laiko trunka turto registravimo procedūra?
Trukmė priklauso nuo dokumentų komplektiškumo, Registrų centro darbuotojų užimtumo. Paprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, registracija gali būti atlikta per kelias darbo dienas ar savaites.
7.3 Ar yra terminas, per kurį privalau užregistruoti paveldėtą turtą?
Įstatymai nenumato konkretaus termino, tačiau naudinga tai padaryti kaip įmanoma greičiau, kad galėtumėte pilnai disponuoti paveldėtu turtu (jį parduoti, išnuomoti, perleisti) ir išvengti neaiškumų ateityje.
8. Teisinės Konsultacijos Svarba
Paveldėto turto registravimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei susiduriate su specifiniais mokestiniais klausimais ar neįprastomis situacijomis. Šiuo atveju verta kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi paveldėjimo ir nekilnojamojo turto teisėje.
Paveldėjimo teisės liudijimas - tai svarbus ir dažnai neišvengiamas etapas, kai po artimojo mirties tenka sutvarkyti jo turto teisinius reikalus. Daugelis paveldėtojų mano, kad šis procesas yra paprastas ir greitas, tačiau realybėje paveldėjimo dokumentų tvarkymas gali pareikalauti ne tik laiko, bet ir finansinių išlaidų.
Notaro išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, įrodantis, kad konkretus asmuo turi teisę paveldėti mirusiojo turtą. Be šio dokumento paveldėtojai negali registruoti nekilnojamojo turto savo vardu, disponuoti paveldėtu turtu ar parduoti jį.
Kiekvienas paveldėjimo atvejis yra individualus, todėl ir paveldėjimo liudijimo kaina gali skirtis.
Įtaką kainai turi:
- Paveldimo turto vertės.
- Paveldėtojų skaičiaus.
- Paveldimo turto rūšies.
- Ar buvo palikimas pagal testamentą, ar pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą dažnai būna paprastesnis, nes testamentas iš anksto apibrėžia paveldėtojus.
Lietuvoje notarų įkainiai yra reglamentuoti valstybės nustatytais įkainiais, todėl paslaugos kaina visoje šalyje yra panaši. Tačiau bendra suma gali svyruoti priklausomai nuo dokumentų paruošimo sudėtingumo ar papildomų veiksmų. Įprastai paveldėjimo teisės liudijimo išlaidos gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Jei paveldimo turto vertė yra didelė, kaina atitinkamai kyla.
Neretai paveldėtojai, susidūrę su šiuo procesu pirmą kartą, nežino, ką privalu padaryti ir kokie terminai yra privalomi.
Dažnos klaidos:
- Nepranešama notarui per nustatytą laiką. Paveldėjimo teisės pareiškimas turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
- Neįvertinamas visas turtas.
- Nepasiskirstoma aiškiai.
- Nepatikrinami įsiskolinimai. Paveldint kartu su turtu gali būti perimamos ir mirusiojo skolos.
Procesas paprastai trunka kelis mėnesius. Notaras privalo patikrinti pateiktus dokumentus, paveldimo turto vertę ir įsitikinti, kad visi paveldėtojai informuoti. Jeigu nėra ginčų, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas greičiau - kartais net per 1-2 mėnesius. Norint sumažinti išlaidas, rekomenduojama pasiruošti iš anksto. Vidutinė kaina gali svyruoti nuo 80 iki 300 eurų, priklausomai nuo paveldimo turto vertės ir dokumentų kiekio.
Viename paveldėjimo teisės liudijime gali būti nurodyti visi įstatymų ar testamento numatyti paveldėtojai.
Jei 3 mėnesių terminas pranešti apie paveldėjimą praleistas dėl svarbių priežasčių, galima kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Paveldėjimo teisės liudijimas ne tik patvirtina paveldėtojo teises, bet ir užtikrina teisinį aiškumą ateityje. Tinkamai sutvarkyti paveldėjimo dokumentai padeda išvengti ginčų tarp šeimos narių, apsaugo paveldėtojo interesus ir leidžia laisvai disponuoti turtu.
Reikalingi Dokumentai
Reikia įvertinti būstą, ar padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus?
Išankstinė dokumentų peržiūra
Įvertinti ar visi būtini dokumentai yra tvarkingi rekomenduojama vos pasklebus apie būsto pardavimą. Nors dalį reikalingų pažymų paruošti galima tik artėjant sandoriui notarų biure, tam tikri dokumentai gali būti sutvarkyti ir iš anksto.
Kiekvienam sandoriui įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai. Tai objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgyjimo būdą.
Taip pat pardavimo metu bus reikalinga nekilnojamojo turto registro pažyma. Ją Registrų centre galima užsisakyti artėjant sandoriui, tačiau svarbu įsitikinti, jog joje nebūtų pardavimą apribojančių žymų. Kitaip tariant, būstas negali būti įkeistas ar apribotas skolomis. Jei vistik Registrų centro pažymoje pažymėti tam tikri kliuviniai, jų sprendimo būdus reikėtų numatyti iš karto.
Būsto pardavimui būtina ir inventorizacijos byla. Tai schema, kuria patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas. Kadastrinių matavimų byla įgijama baigus būsto statybos darbus. Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.
Pradėjus būsto pardavimo procesą svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiką. Galiojantys, pardavėjų tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė - yra privalomi kiekvieno notarinio sandorio metu.
Dokumentai Sandoriui Notarų Biure
Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas. Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos. Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji.
Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastarąjį galima užsisakyti notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų sertifikavimo specialistų.
Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.
Nepaisant įprastų procedūrų, kiekvieno pardavimo atveju, galutinis reikalingų dokumentų sąrašas yra unikalus. Jei parduodamas būstas įgytas santuokoje, tuomet sandorio metu bus reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas, arba jo pasirašytas įgaliojimas. Jei parduodamame objekte yra registruoti nepilnamečiai, tuomet pardavimui reikės ir teismo leidimo. Esant bendrasavininkų - bus reikalingas jų raštiškas sutikimas parduoti. Dar sudėtingesnis yra areštuoto būsto pardavimas. Tokie atvejai įprastai sprendžiami individualiai.
Kiekvieno pardavimo metu, dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru. Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.
Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.
Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Paveldėto Turto Pardavimas Su Brokeriu
Paveldėto turto pardavimo proceso metu Jus lydės savo srities profesionalas, sudaręs daugybę nekilnojamojo turto sandorių, gebantis numatyti kelis žingsnius į priekį bei gebantis išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Patikėdami savo turto pardavimą NT brokeriui, Jūs patikite pardavimo projektą visai profesionalų komandai.
Esant reikalui galimas Jūsų atstovavimas pagal įgaliojimą. Viso Jūsų turto pardavimo proceso metu jausitės saugūs ir ramūs. Žinosite, kad Jumis rūpinasi nekilnojamojo turto srities profesionalas, kuris visus rūpesčius nuims nuo Jūsų pečių. Jums teliks patogiu metu atvykti į notarų biurą pasirašyti dokumentų. Jei būsite pasirinkę atstovavimą pagal įgaliojimą, tuomet teks tik laukti lėšų įskaitymo į Jūsų banko sąskaitą.
Ramybė ir laikas sau - šių dienų prabanga.
tags: #turto #registravimas #po #paveldejimo