Turto saugojimo fondo mokesčiai: ką svarbu žinoti Lietuvoje

Pensijų kaupimo sistemos reforma Lietuvoje po truputį tampa realybe. Panagrinėkime reikšmingiausius mitus apie Lietuvos pensijų sistemos kaupimą ir turto saugojimo fondo mokesčius.

Mitai apie pensijų kaupimą

Mitas Nr. 1

Dalis politikų teigia, jog prieš 21-erius metus sukurta II-osios pakopos pensijų sistema nepasiekė savo tikslo, nes Sodros išmokos yra didesnės ir augo sparčiau, nei pensijų anuitetai.

Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikis finansinis mechanizmas. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“, kai startavo II pensijų pakopa, siekė 242 eurus. Pernai jis buvo jau net šešis kartus didesnis ir pasiekė 1 432 eurus. Naturalu, kad dėl mokėtų itin mažos nominalios vertės įmokų, žmonių netenkina ir jų sukaupta suma.

Reikia nepamiršti, kad Sodros pensijų įmokos yra kelis kartus didesnės nei kaupiamųjų pensijų įmokos - Sodros sistemai mokame 8,72 proc. darbo užmokesčio, o pensijų kaupimui - 3 proc. Beje, anksčiau įmokos buvo dar mažesnės, pavyzdžiui, 2019 m.

Dėl dalies pensijų kaupimo sistemos dalyvių nepasitenkinimo kalta ne pati kaupiamoji pensijų sistema, o jos įkūrimo metu padarytos sisteminės klaidos. Pensijų kaupimo sistemos pradžioje kaupiamoji dalis mažino Sodros įmoką ir pensiją, taip sukurdama nereikalingą trintį tarp dviejų pensijų sistemos pakopų.

Taip įvyko dėl to, kad to meto valdžiai nepavyko prognozuoti itin spartaus atlyginimų augimo įstojus į Europos Sąjungą, kuris pranoko bet kokią potencialią investicinę grąžą. Be to, buvo neapdairiai leista kaupime dalyvauti ir vyresnio amžiaus darbuotojams, o tai suformavo nerealistiškus lūkesčius.

Pensijų kaupimas privalo būti ilgalaikės trukmės tam, kad spėtų susiformuoti reikšminga investicinė grąža. Visgi, nuo 2019 m. ši problema ištaisyta, kadangi įmokos į Sodrą ir II-ają pensijų pakopą visiškai atskirtos. Investicinei grąžai (pastarąjį penkmetį viršijusiai 10 proc. per metus) pralenkus atlyginimų augimą ir pensijų indeksacijos spartą (euro zonoje atlyginimų augimo vidurkis pastarąjį dešimtmetį siekė 2,8 proc.), kaupimo sistema ne tik patenkins, bet ir viršys lūkesčius.

Mitas Nr. 2

Dalyvavimas II-osios pensijų pakopos kaupime - kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Renkantis ar kaupti, ar ne, taip pat ar atsiimti sukauptą turtą, kiekvienam derėtų įvertinti alternatyvas, pavyzdžiui III pensijų kaupimo pakopą bei savarankišką investavimą į finansų rinkas.

Visgi Lietuvos banko skaičiavimu, tiems, kurie atsiims sukauptas lėšas, bet nepradės senatvei taupyti kitais būdais, pajamos išėjus į pensiją po poros dešimtmečių sumažės vidutiniškai apie 20 proc., palyginus su pajamomis likus pensijų kaupime.

Sodros pensijų indeksavimas tiesiogiai siejasi su darbo užmokesčio pokyčiais. Atlyginimai euro zonoje per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai augo tik 2,8 proc. per metus, kai Lietuvoje - virš 10 proc. Tuo tarpu vidutinė metinė Lietuvos pensijų fondų grąža per pastaruosius penkerius metus siekė net 10,8 proc. kasmet.

Dėl to, atlyginimams augant lėčiau, Sodros pensijų augimas taip pat sulėtės - tuomet investicinė grąža taupant pensijai privačiai taps itin patraukli.

Mitas Nr. 3

Pensijų turto valdymo mokesčiai yra reguliuojami įstatymu ir nuo 2019 m. yra nuosekliai mažinami - šiuo metu jie gali maksimaliai siekti 0,5 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.

Sodros administravimas taip pat kainuoja. Sodra šiemet planuoja išmokėti 7,76 mlrd. eurų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms, o jos veiklos sąnaudos sudarys 143,5 mln. eurų - virš 200 eurų vienam į pensiją išėjusiam žmogui. Tai reiškia, kad Sodros administravimas sudaro net 1,8 proc.

Mitas Nr. 4

Dalis politikų teigia, kad tarptautinių ekspertinių organizacijų rekomendacijos stiprinti pensijų kaupimo sistemą liečia išskirtinai tik profesinius pensijų fondus, o ne Lietuvoje veikiančią II-ąją pakopą.

Europos Sąjungos Taryba šių metų birželio 4 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šių metų birželio 6 d.

Neigiamą pensijų kaupimo sistemos vertinimą pateikė ir Lietuvos institucijos. Valstybės Kontrolės nuomone, dėl siūlomos reformos “ateityje šios pakopos įtaka pajamų pakeitimo normai sumažės. Dėl to visuomenės senėjimo lemiamas spaudimas dar labiau neigiamai veiks socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą ir didins rizikas viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu”.

Mitas Nr. 5

Vartojimo bumas susikoncentravo pagrinde pirmąjį mėnesį nuo leidimo atsiimti lėšas - santaupas atsiėmusiųjų gyventojų vartojimas pirmąjį mėnesį padidėjo net 87 proc. Vartojimo šuolis padidino infliaciją 1-2 proc. punktais, ypač drabužių, namų priežiūros ir remonto, automobilių ir pramogų.

Dalis lėšų buvo skirta vartojimo kreditams grąžinti, tačiau pokyčiai, susiję su būsto paskolų gražinimu, neužfiksuoti. Jaunimo (18-35 metų) grupėje, net 55 proc. atsiimtų lėšų buvo išleista per pirmuosius tris mėnesius.

Iš pensijų kaupimo pasitraukė pagrinde žemų pajamų asmenys, netaupantys senatvei III pakopoje. Nors 40 proc. Artėjanti reforma paskatins daugelį žmonių permąstyti savo sprendimus dėl kaupimo senatvei.

Kaupimas pensijai - tai ne konkretaus fondo ar sistemos pasirinkimas, o ilgalaikės atsakomybės už savo pajamas senatvėje prisiėmimas. II pakopa gali būti vienas iš sprendimų. Kiekvienas jų turi skirtingą riziką, grąžą ir prieinamumą.

Investavimo galimybės

Trumpas atsakymas būtų - „Swedbank Robur“ fondai yra paprastas ir modernus būdas taupyti ir investuoti. Šie fondai didelį dėmesį skiria tvariam investavimui, o dalies jų lėšos investuojamos remiantis Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita.

Šiuos fondus valdanti „Swedbank Robur“ yra didžiausia Švedijos ir viena didžiausių šiaurės Europos investicijų valdymo bendrovių. Jos paslaugomis naudojasi virš 4 mln. privačių, verslo ir institucinių klientų. Bendrovės valdomų fondų turto vertė viršija 172 mlrd. eurų.

Nuo kuklios pradžios iki lyderystės rinkoje

„Swedbank Robur“ veiklą pradėjo 1967 m. kaip nedidelė investicinių fondų bendrovė. Šiandien 280 „Swedbank Robur“ darbuotojų valdo 90 investicinių fondų, apimančių visus pasaulio regionus, svarbiausius verslo sektorius bei turto klases.

Įmonė dažniausiai vykdo ilgalaikes investicijas į atsakingai veikiančias ir augimo potencialą turinčias įmones. Tvarus augimas, patyrusi komanda ir skaidri investavimo filosofija leido „Swedbank Robur“ įsitvirtinti tarp penkių daugiausiai turto valdančių Stokholmo akcijų biržos „Nasdaq Stockholm“ žaidėjų.

Didelis dėmesys tvarumui ir atsakingam investavimui

Tvarumas jau ilgus metus yra svarbi „Swedbank Robur“ investavimo filosofijos dalis. Tai reiškia, kad bendrovės fondai klientams gali suteikti galimybes tvariai siekti savo finansinių tikslų bei kartu prisidėti prie teigiamų pokyčių pasaulyje.

Kad šie pokyčiai vyktų sparčiau, dalies „Swedbank Robur“ fondų lėšos investuojamos remiantis Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita. Investicijos šiuose fonduose pilnai atitinka Jungtinių Tautų žaliąją viziją. Planuojama, kad 2025 m. visų „Swedbank Robur“ fondų investicijos remsis Paryžiaus susitarimo tikslu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio.

Visi „Swedbank Robur“ fondai laikosi bendrovės atsakingo investavimo politikos, kuri neleidžia fondams investuoti į iškastinio kuro pramonėje veikiančias įmones, nebent jos turi aiškų žaliosios transformacijos planą.

„Swedbank Robur“ taip pat neinvestuoja į įmones, kurios gamina ginklus, veikiančia pornografijos, tabako ar kanapių industrijose. Fondai taip pat stengiasi aktyviai įsitraukti į bendrovių, į kurias investuoja, veiklą bei nuolat bendrauti su jų atstovais.

Globali perspektyva

Su beveik 90 fondų bei investicijomis visuose pasaulio žemynuose išskyrus Antarktidą, Investavimas į „Swedbank Robur“ fondus investuotojams suteikia plačias pasirinkimo galimybes įdarbinti savo pinigus.

Aštuoni „Swedbank Robur“ fondai yra gavę aukščiausią, penkių žvaigždučių reitingą iš prestižinės rinkos tyrimų bendrovės „Morningstar”. Dvidešimt penki bendrovės fondai „Morningstar“ tvarumo reitinge yra įvertinti penkiais balais iš penkių.

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai yra vienas iš paprasčiausių ir patogiausių būdų investuoti, be to suteikia galimybę plačiai diversifikuoti investicijas ir taip maksimaliai sumažinti riziką prarasti pinigus.

Fondo dalyviai moka įnašus ir įsigyja investicinius fondo vienetus. Tokiu būdu suformuojamas fondo turtas, kuris investuojamas į įmonių akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir kt.

Investiciniai fondai lėšas investuoja skirtingose rinkose ir sektoriuose, pagal pasirinktą investavimo strategiją gali būti didesnės ar mažesnės rizikos, o sprendimus kur ir į kokias priemones investuoti lėšas priima profesionalūs investicijų valdytojai.

Tradiciniai investiciniai fondai gali būti atviro ir uždaro tipo. Pirmieji fondo dalyviui leidžia bet kada pateikti paraišką išpirkti įsigytus investicinius vienetus, antrieji išpirkimus dalyvio iniciatyva riboja.

Investuoti į „Swedbank Robur“ fondus galima pradėti nuo 1 euro, o perkant šių fondų vienetų netaikomi įsigijimo, saugojimo ir pardavimo mokesčiai. Investuoti galima vienkartiniais, pavieniais ar periodiniais įnašais. Šios sąlygos leidžia investuoti santykinai nedideles sumas, rinktis skirtingos rizikos ir sudėties fondus, ir taip įdarbinti santaupas bei išbandyti investavimą, to dar niekada nedariusiems žmonėms.

Pirmuosius investavimo žingsnius „Swedbank“ klientai gali itin paprasto ir patrauklaus banko išmaniosios programėlės funkcionalumo - Mini investicijų - pagalba. Tuo pačiu principu kaip ir vartotojų simpatijas jau pelniusi E. taupyklė taupyklė veikiantis funkcionalumas suteikia galimybę investavimui reguliariai skirti nedideles sumas, liekančias suapvalinus atsiskaitymus mokėjimo kortele.

Ką svarbu žinoti renkantis investicinį fondą?

Jei nusprendėte investuoti į tradicinius investicinius fondus, pasidomėkite, kokie jie siūlomi ir kur jie investuoja lėšas. Galima rinktis fondus investuojančius į tam tikrų regionų vertybinius popierius, pavyzdžiui, Europos, Azijos, JAV , tam tikro sektoriaus įmones, pavyzdžiui, medicinos sektoriaus ar technologijų įmones.

Priklausomai nuo to į kokias rinkas ir kokį turtą investuoja fondai, skiriasi jų rizika, tad būtina įvertinti tai bei savo pasirengimą galimiems vertybinių popierių kainų svyravimams. Maža fondo rizika paprastai reiškia ir mažesnį tikėtiną uždarbį. Tokie fondai renkasi investuoti į palyginti saugias priemones, tokias kaip obligacijos ar valstybių vekseliai, arba tokio fondo krepšelyje saugesnės fiksuotos grąžos finansinės priemonės sudaro didesnę dalį nei rizikingesnėmis laikomos akcijos.

Renkantis konkretų fondą pravartu atsižvelgti ir į jo rezultatus. Kiekviena įmonė skelbia fondų trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio rezultatus, tad palyginkite juos, prieš apsispręsdami, kur investuoti. Tiesa, svarbu atminti, kad istoriniai rezultatai savaime negarantuoja tokių pat ateityje, mat rinkos nuolat svyruoja, jas gali paveikti netikėti ekonomikos sukrėtimai ar kiti įvykiai. Vis dėlto, ilgą laiką demonstruojami geri rezultatai yra reikšminga profesionaliai ir sėkmingai valdomų fondų indikacija.

Renkantis kur investuoti, svarbu palyginti ir skirtingų įmonių taikomus mokesčius. Jie gali turėti didelės įtakos galutiniam jūsų uždarbiui.

Jei kyla klausimų, neaiškumų, reikia patarimo, visuomet galima pasikonsultuoti dėl jums tinkamiausių investavimo bei taupymo sprendimų. „Swedbank“ taip pat yra sukūręs klausimyną, kuris įvertina jūsų žinias, patirtį, finansinę padėtį, padeda išsigryninti investavimo tikslus ir rekomenduoja tinkamiausius investicinius produktus.

Investiciniai ir biržoje prekiaujami fondai

Biržoje prekiaujami fondai (ETF) taip pat kaip ir įprasti investiciniai fondai investuoja į įvairų turtą: akcijas, obligacijas, užsienio valiutų priemones, žaliavas ir kt. Įsigydami ETF vienetų galite investuoti į pasirinktą sektorių, regioną, ar indeksus. Tai leidžia diversifikuoti investicijas ir sumažinti riziką.

Esminis ETF skirtumas nuo tradicinių investicinių fondų - tai, kad jų vienetai, taip pat kaip įmonių akcijos, yra kotiruojami ir prekyba jais vyksta biržoje. Jos darbo metu galite sekti ETF vienetų kainų pokyčius, reaguoti į rinkos sąlygas ir iškart realiu laiku sudaryti sandorius dėl vienetų įsigijimo ar pardavimo už jums priimtiną kainą. Dėl to ETF yra geresnis pasirinkimas tiems, kas domisi rinkos naujienomis, nori išbandyti aktyvią prekybą vertybiniais popieriais biržos sąlygomis.

Tuo metu tradicinių investicinių fondų vienetus galite pirkti ir parduoti už dienos pabaigoje apskaičiuotą ir užfiksuotą kainą. Dauguma šių fondų valdomi aktyviai, o sprendimus dėl to, kur ir kokią dalį fondo lėšų investuoti priima profesionalūs fondų valdytojai. Vis tik pastaruoju metu populiarėja ir pasyviai valdomi su indeksais susieti tradiciniai investiciniai fondai.

ETF dažniausiai valdomi pasyviai ir yra susieti su vertybinių popierių biržų, žaliavų ar sektorių indeksais. Tais atvejais, kai ETF yra valdomi aktyviai, jie nėra susieti su vienu indeksu ar sektoriumi, o fondo valdytojai siekia suformuoti tokį investicijų paketą, kuris garantuotų didesnį uždarbį nei vidutinis atitinkamų indeksų augimas.

Daugiau informacijos apie periodinio investavimo galimybes „Swedbank“ rasite čia.

Ši informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones. Prieš priimdami sprendimą investuoti į konkrečias finansines priemones, turite patys ar padedami konsultantų įvertinti, kad investavimo rizika yra jums priimtina.

Investavimas į auksą

Finansų rinkos suteikia itin plačias investavimo galimybes. Galima investuoti į įmonių akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus ETF fondus ir kitus instrumentus. Šiame straipsnyje aptarsime investavimo į auksą būdus ir galimybes.

Auksas yra unikali turto klasė. Tai likvidus, tačiau palyginti retas metalas. Didžiausia dalį, t.y. apie 50%, aukso paklausos sudaro juvelyrinių dirbinių pramonė. 40% tenka su investavimu susijusiai paklausai, įskaitant monetų, lydinių, luitų, medalių ir kitų produktų gamybai. Į fizinį auksą investuoja individualūs investuotojai, centriniai bankai, valstybės, įvairūs investiciniai fondai.

Likusią paklausos dalį sudaro tokios verslo sritys kaip odontologija, įvairių technologijų komponentų, šiluminės įrangos, elektronikos gamyba. Auksas yra vertinamas kaip geras elektros laidininkas.

Auksas dėl ilgaamžiškumo, retumo, vertės išlaikymo dažnai yra laikomas „saugaus prieglobsčio“ investicija. Dažnai pastebima metalo kainos augimo tendencija, kai pasaulyje vyksta politiniai, kariniai neramumai, finansinės krizės.

Aukso kainos pokyčiai 1979 - 2020 m.

Per pastaruosius 40 metų aukso kaina padidėjo beveik 8 kartus. Šiuo metu rinkoje už aukso unciją mokama kiek daugiau nei 1700 JAV dolerių. Tai netoli aukščiausios kainos istorijoje. Didžiausia kaina per visą aukso istoriją buvo užfiksuota 2011 metų rugsėjo 6 dieną, kuomet už vieną unciją buvo mokama 1921,41 JAV dolerių.

Pagrindiniai investavimo į auksą būdai:

• Investavimas į fizinį auksą
• Aukso ateities sandoriai (angl. futures)
• Investavimas į žaliavų ETF fondus
• Investavimas į aukso gavybos įmonių akcijas

Investavimas į fizinį auksą

Tai ko gero paprasčiausias ir pats suprantamiausias investavimo į auksą būdas. Jis labiausiai tinkamas norint investuoti ilgam laikotarpiu, pvz. bent 5 ar 10 metų. Tai taip pat yra vienas iš saugiausių būdų. Tereikia susirasti patikimą tarpininką, kuris užsiima investicinių metalų prekyba.

Investuojant į fizinį auksą, sidabrą ar kitus metalus būtina atsižvelgti į išlaidas susijusias su jų įsigijimu, saugojimu, transportavimu ir investicijos pardavimu. Didžiausia išlaidų dalis tenka pirkimo ir pardavimo kainai. Tarpininkai linkę parduoti aukso produktus aukštesne kaina, o supirkti pigesne nei rinkos, todėl investavimo būdas į aukso monetas, luitus ir kitas panašias priemones, turėtų būti naudojamas nusprendus investuoti ilgam laikotarpiui.

Jeigu ruošiatės investuoti didesnė sumą, reikėtų pasirūpinti ir investicijų saugumu. Taip pat patartina įsivertinti ar tikrai įsigyjamas auksas yra investicinis. Investicinio aukso sąvoka pateikiama Lietuvos respublikos PVM įstatymo Ketvirtojo skirsnio 111 straipsnyje.

• ne mažesnės kaip 995 prabos, t.y.
• ne mažesnės kaip 900 prabos, t.y.

Praba - tauriojo metalo masės dalių skaičius tūkstantyje lydinio masės dalių.

Verta žinoti, kad pagrindinė tauriųjų metalų, t.y. aukso ir sidabro prekybos vieta yra Londono lydynių birža. Ten vyksta didmeninė prekyba realiais aukso ir sidabro luitais. Aukso kaina nustatoma du kartus per parą (10:30 ir 15:00 Londono GMT laiku) JAV doleriais už Trojo unciją.

Prieš perkant investicinį auksą ar monetas taip pat būtina patikrinti ar įmonė, iš kurios įsigysite produktą, turi tam tikras licencijas, nes tokia veikla licencijuojama. Daugelis investicinio aukso ar sidabro pardavėjų iš esmės siūlo tų pačių gamintojų gaminius. Pasaulyje yra virš šimto investicinio aukso luitus gaminančių kompanijų. Dauguma jų taip pat gamina ir sidabro, platinos ir paladžio luitus bei kitus produktus, monetas ir t.t.

Aukso ateities sandoriai

Ateities sandoriai (angl. futures) - tai susitarimai tarp dviejų pusių, t.y. pirkėjo ir pardavėjo. Sutartis abi puses įpareigoja tam tikrų sąlygų. Pirkėjas įsipareigoja nupirkti sutartą tam tikros prekės, pvz.

Kontraktų sąlygos yra stadartizuotos ir iš anksto apibrėžtos biržos, kurioje prekiaujama ateities sandoriais:

• Žaliavos tipas (auksas, kviečiai ir t.t.)
• Žaliavos kiekis (10 tonų, uncijų ir t.t)
• Žaliavos kokybė pagal atitinkamus standartus
• Pristatymo laikas.

Kontraktų standartai yra iš anksto numatomi ateities sandorių biržose, pvz. jau vienoje iš didžiausių ateities sandorių biržoje pasaulyje Chicago Mercantile Exchange, kur viešai vyksta prekyba tokiais sandoriai. Tiksli kaina nustatoma paklausos ir pasiūlos principu.

Vienas pagrindinių prekybos fjūčeriais privalumų yra tai, jog norint nupirkti arba parduoti kontraktą, nebūtina turėti visos sandorio kainos, o užtenka pateikti tam tikrą nustatytą užstatą, kuris veikia kaip garantas, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas laikysis savo įsipareigojimo.

Kitas svarbus dalykas yra tas, jog nupirkus kontraktą arba jį pardavus nebūtina laukti iki nustatytos galiojimo pabaigos. Prekiaujant ateities sandoriais būtina atsižvelgti į kontraktų galiojimo trukmes. Dažniausiai ateities sandoriai turi 4 - 5 galiojimo laikotarpius per metus. Kontrakto galiojimui artėjant prie pabaigos jį reikės uždaryti ir atidaryti naują. Toks pratęsimas kainuoja, taip pat prarandamas kainos skirtumas, jeigu tolimesnio kontrakto kaina yra didesnė nei uždaromo.

Situacija, kai besibaigiančio kontrakto kaina yra mažesnė nei sekančio, t.y. tolimesnio kontrakto vadinama „contango“. Rečiau, bet kartais pasitaikanti situacija ateities sandorių rinkose yra kai besibaigiančio kontrakto kaina yra didesnė nei tolimesnio. Tokia situacija vadinama „backwardiation“.

Investavimas į žaliavų ETF fondus

Kitas investavimo būdas į žaliavas yra žaliavų investiciniai fondai. Tai biržoje prekiaujami investiciniai fondai. Terminas kilęs iš pavadinimo angl. „Exchange traded fund“. Tokį fondą galima apibūdinti kaip paprasto investicinio fondo ir akcijų mišinį. Jeigu tradiciniai paprasti investiciniai fondai (angl. mutual funds) yra platinami bei išperkami fondų valdymo įmonės, tai ETF fondo vienetus galima tiesiogiai pirkti arba parduoti akcijų biržose, taip pat kaip kitus vertybinius popierius, pvz.

Žaliavų pokyčius sekantys fondai siūlo prieigą prie žaliavų rinkos. Renkantis tokio tipo fondus svarbiausia įsivertinti ar sekdamas žaliavos kainos pokyčius, fondas investuoja į fizines atsargas ar perka išvestinius finansinius instrumentus (ateities, pasirinkimo sandorius).

Tikėtina, kad, pavyzdžiui, naftos kainos pokyčius sekantis investicinis fondas nepirks fizinės žaliavos atsargų, o turtą naudos ateities sandorių įsigijimui. Dėl jau aukščiau aptarto „contango“ efekto, kai tolimesnio kontrakto kaina yra didesnė nei artimiausio, fondas praras lėšas ir vertę. Tai itin aktualu, jeigu ruošiatės investuoti į žaliavų ETF ilgesniam laikui.

ETF rezultatas dėl nuolat besibaigiančių ateities sandorių galiojimo ir perėjimo prie tolimesnių kontraktų ilguoju laikotarpiu gali skirtis nuo realaus žaliavos kainos pokyčio. Žaliavų ETF labiausiai tinkami trumpesnio pobūdžio spekuliacijoms, o ne ilgalaikėms investicijoms. Ilgesnio laikotarpio investicijoms labiausiai tiktų tie fondai, kurie realiai perka fizines žaliavas, pvz. auksą.

Populiariausių aukso ETF fondų palyginimas:

Duomenys 2020 m. birželio mėn. 5 d.

Nuo 2018 metų pradžios Įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP), neprofesionaliems investuotojams tapo neprieinami daugelis svarbių ETF fondų. Prekyba tomis priemonėmis, kurioms nėra parengtas KID (pagrindinės informacijos dokumentas - key information document), tapo neprieinama per Europos tarpininkus, kuriems galioja PRIIPs (angl. the packaged retail & insurance - based investment products) reglamentas.

KID - tai dokumentas kuris yra skirtas padėti investuotojams suprasti investicinio produkto elgseną bei palyginti instrumentą su kitais investiciniais produktais. Investuotojams iš Europos lieka rinktis iš Europos akcijų biržose (Vokietijos, Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos) kotiruojamų fondų, kuriems reikalingi dokumentai yra paruošti.

Verta atkreipti dėmesį, kad didžioji tokio tipo investicinių fondų rinkos dalis Europoje taip pat priklauso didžiausioms investicijų valdymo kompanijoms kaip ir JAV, t.y. Vanguard, iShares by BlackRock ir kt. Tiesa, europietiški ETF mažesni valdomo turtu atžvilgiu, nepasižymi tokiu dideliu likvidumu.

Europietiškų ETF fondų palyginimas:

tags: #turto #saugojimo #fondo #mokesciai