Renkantis būstą, ypač naujos statybos, svarbu atsižvelgti ne tik į patrauklią kainą, bet ir į statytojo reputaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie statytoją Giedrių Petraitį, kurio vardas siejamas su problemomis V. Tuinylos gatvės kvartale Kaune.
Naujų namų kvartalas Romainiuose, kuriame kilo problemų dėl statytojo įsipareigojimų nevykdymo. Šaltinis: Kas vyksta Kaune
Problemos V. Tuinylos gatvės kvartale
Pasiūlymas įsigyti kotedžus Romainiuose naujai statomame kvartale V. Tuinylos gatvėje 2019 metais atrodė viliojančiai. Tačiau netrukus iškilo problemų, kurios nebuvo sprendžiamos ne vienus metus.
Viena iš gyventojų, Justina Treinienė, pasakojo, kad statytojas G. Petraitis sudarė patikimo asmens įspūdį ir žadėjo, jog gyventi naujuose namuose bus patogu. Kauniečiai įsigijo pirmąjį nuosavą savo būstą.
Šarūnas, kitas šios gatvės gyventojas, prisiminė, kad namai dar tik buvo pradėti statyti, kai pasirodė patrauklūs pasiūlymai įsigyti šį nekilnojamąjį turtą. Kvartalo statytojas žadėjo, kad bus įrengti visi tinklai. Kaina buvo labai patraukli - už 100 kvadratinių metrų ploto būstą buvo prašoma 65 tūkstančių eurų. Apsispręsti, ar pirkti šį turtą, reikėjo nedelsiant, sandoris įvyko žaibiškai.
Kaunietis sakė, kad oficialiai naujus namus pardavinėjo įmonė „Tigrinė lelija“, kurios direktorė yra G. Petraičio žmona Indrė Petraitienė. Į šios įmonės sąskaitą pinigai už nekilnojamąjį turtą ir buvo pervesti.
Gyventojai neslėpė, kad namų kokybe liko patenkinti, problemų dėl elektros ar dujų tiekimo nebuvo ir nėra. Tačiau netrukus konfliktas su G. Petraičiu kilo dėl gatvės dangos.
„Iš pradžių su statytoju pradėjome nesutarti dėl gatvės dangos. Iš kiekvieno būsto gyventojo jis surinko po 500 eurų ir žadėjo, kad gatvę išklos trinkelėmis. Tačiau to nedarė. Aiškino, kad pinigų iš mūsų negavo“, - pasakojo J. Treinienė.
Šarūnas pridūrė, jog kvartalo statytojas vis tvirtino, kad tuoj įteisins vandens ir nuotekų tinklą, tada gatvę ir išgrįs.
Dar didesnės problemos prasidėjo dėl vandentiekio ir nuotekų tinklo. G. Petraitis vandentiekio ir nuotekų tinklų neperdavė bendrovei „Kauno vandenys“, nors tai vis žadėjo padaryti. Už suvartotą vandenį mokėjo bendrovei „7AI“, kurios direktorė yra G. Petraičio žmona. Šios įmonės buhalterė išrašydavo sąskaitas.
Gyventojams nuolat klausinėjant, kodėl nuotekų ir vandentiekio trasa vis dar neperduota „Kauno vandenims“, G. Petraitis netrukus ėmė aiškinti, kad dėl to kalti patys gyventojai.
V.Tuinylos gatvės gyventojas Šarūnas sakė, kad už vandenį kurį laiką mokėjo, bet jam ir kaimynams kilo įtarimų, jog jų pinigai „Kauno vandenų“ nepasiekia. Todėl nuo rugpjūčio mėnesio pinigų į statytojo žmonos įmonės sąskaitą už vandenį nebepervesdavo. Tikėjomės bent taip priversti G. Petraitį įvykdyti savo pažadus.
Kauniečiai tvirtino, kad tik įvykus vandentiekio avarijai jie iš bendrovės „Kauno vandenys“ sužinojo, jog G. Petraitis nė nebandė įteisinti ir šiai įmonei perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklų. Už paslaugas „Kauno vandenims“ jis yra skolingas 12 tūkstančių eurų.
Taip pat gyventojai sužinojo, kad vandentiekio ir nuotekų trasoje yra nemažai broko. Jo taisymas gali kainuoti 70 tūkst. eurų. Kadangi darbai buvo atlikti netinkamai, kvartalo statytojas vandentiekio trasos įteisinti ir negalėjo.
"Kauno vandenų" pozicija
Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys atskleidė, kad 2017 metais kvartalo V.Tuinylos gatvėje statytojas su savivaldybe ir bendrove „Kauno vandenys“ pasirašė sutartis. Savivaldybė leido pradėti kotedžų statybas. „Kauno vandenims“ statytojas įsipareigojo savo jėgomis per 3 metus įrengti vandens ir nuotekų tinklus, juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neatlygintinai perduoti eksploatuoti „Kauno vandenims“. Eina šešti metai, bet vandentiekio bei nuotekų tinklai vis dar yra statytojo nuosavybė.
„Savo įsipareigojimų statytojas neįvykdė, nors ne kartą drauge su gyventojais bandėme ieškoti išeičių. Nuo praėjusių metų rugsėjo rengėme tris susirinkimus prie gyventojų namų, bet statytojas juose nebesirodė. Tik įvykusi tinklo avarija jau ir gyventojus privertė ko nors griebtis. Jie sutiko padengti dalį skolos už vandenį. Taip pat nori pasirašyti asmenines sutartis su mūsų įmone“, - aiškino D. Gražys.
Apžiūrėję kvartalą „Kauno vandenų“ specialistai pastebėjo, kad kai kurie gyventojai tikrai ant nuotekų tinklo požeminių sklendžių yra pastatę tvoras ar statinius.
Net jei gyventojai už vandenį ir mokės tiesiogiai, statytojas vis tiek privalės sutvarkyti dokumentus ir perleisti tinklus „Kauno vandenims“.
Kita išeitis - siekti, kad tinklas būtų pripažintas bešeimininkiu. Tačiau tai ilgas teisminis procesas.
Vandentiekio avarija. Šaltinis: Youtube
Nekilnojamojo turto agentūros įžvalgos
Svajūnas Šarauskas, nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Kauno biuro vadovas, teigia, kad pasitaiko smulkių statytojų, kurie patys stato namų kvartalus, patys įrenginėja komunikacijas, patys šį turtą ir pardavinėja. Tokiu atveju būtina pasidomėti tokio statytojo reputacija arba kreiptis į patikimos kompanijos brokerį, kad šis padėtų įsigyti kokybišką turtą, kad patikrintų, ar yra parengti visi reikiami projektai ir sutartys.
Jei pirkėjas pasitiki savo jėgomis, pats turi tikrinti, kokią sutartį pasirašo, reikalauti, kad statytojas raštiškai pasirašytų, ką įsipareigoja padaryti, iki kada ir kokios nuobaudos laukia, jei savo įsipareigojimų nevykdys.
Minimu atveju už naujos statybos būsto kvadratinį metrą buvo prašoma labai nedidelė suma, todėl pasiūlymas pirkėjams buvo viliojantis. Tačiau reikia suprasti, kad kokybiška statyba, projektavimas, leidimų gavimas - viskas kainuoja ir įtartinai maža kaina gali leisti įtarti, kad statytojas kažkur bandys taupyti. Matyt, taip ir nutiko.
Naujovės statybos įstatyme
Advokatas Tomas Juodeikis teigia, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai. Numatyta, kad parduoti gyvenamąjį būstą bus galima, jei jo baigtumas - 100 procentų. Tai palies ne tik pačią statybą, bet ir komunikacijas, pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotekų tinklus. Jie turės būti baigti ir perduoti valdyti, pavyzdžiui, „Kauno vandenims“. Neturint statybų baigtį patvirtinančio dokumento ir sutarties, pagal kurią kokia nors tam teisę turinti bendrovė tinklus perėmė ir juos prižiūri, nekilnojamojo gyvenamojo turto parduoti nebus galima. Tai turėtų išspręsti dabar kylančias problemas.
| Problema | Sprendimas |
|---|---|
| Neįteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklai | Statytojas privalo įteisinti ir perduoti tinklus "Kauno vandenims" |
| Skolos už vandenį | Gyventojai gali sudaryti tiesiogines sutartis su "Kauno vandenimis" ir padengti dalį skolos |
| Brokas vandentiekio ir nuotekų trasoje | Statytojas privalo pašalinti broką |
| Statybos įstatymo spragos | Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai, kurie turėtų išspręsti šias problemas |
Išvados
Atsižvelgiant į gyventojų atsiliepimus ir susidariusią situaciją V. Tuinylos gatvės kvartale, prieš perkant būstą iš statytojo Giedriaus Petraičio, būtina atidžiai įvertinti riziką ir pasidomėti jo reputacija. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar statytojas įvykdė visus įsipareigojimus ir ar komunikacijos tinklai yra tinkamai įteisinti.
Prieš perkant būstą reikia pasidomėti, ar statytojas darbus įvykdė ir iš Statybos inspekcijos gavo tinkamai atliktų darbų pažymą. Tada turi tinklą užregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir perduoti jį „Kauno vandenims“.
Informaciją apie statytojų atliktus ar neatliktus darbus gyventojams, jei jie tik pasidomi, suteikiame“, - patikino D.Gražys.
tags: #turto #statytojas #petraitis