Šiuolaikinėje teisinėje literatūroje atsirado ir plėtojami naujo pobūdžio ekonominiai santykiai, su kuriais atsirado nuosavybės ir turto teisinė problematika. Norint, kad turtas virstų kapitalu, jis turi būti formalizuotas.
Turtas kaip kapitalas gali funkcionuoti šalia materialaus pasaulio ir užtikrinti asmens turtines prievoles arba savininko nuosavybės teises. Per visą civilinės teisės istoriją vyko ginčai dėl turtinių santykių sąvokos, jų supratimo kaip civilinės teisės objekto, taip pat turtinių teisių perdavimo galimybių.
Ekonomikos teorijoje vyrauja nuomonė, kad turtu laikytina bet kas, kas turi vertę ir yra asmens nuosavybė. Toks apibrėžimas tinka ekonomistams, bet Lietuvos Civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas pateikia savo turto, kaip teisės objekto, charakteristikas, todėl daugeliu atveju pateiktos definicijos iš skirtingų mokslų pozicijų gali skirtis.
Svarbu pabrėžti, kad turtas yra daugiau negu daiktas, kuris talpina savyje be daiktų, dar ir turtines teises, vertybinius popierius bei kitas vertybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pasirinktos temos aktualumą lemia tai, kad steigiant bendrovę, dalis kapitalo gali būti formuojama ir nepiniginiais įnašais. Būtina sąlyga, kad pradinis akcininko įnašas būtų pinigais, o kita dalis gali būti įnešama turtu (daiktais ar turtinėmis teisėmis ir pan.).
Atsakydami į klausimą, ar turtinės teisės gali būti įnašas formuojant kapitalą, pirmiausia nagrinėsime kapitalo funkcijas bei jo santykį su turtinėmis teisėmis, kaip nuosavybės teises objektu, atskleisime šios teisės instituto prigimtį.
Kapitalo samprata ir funkcijos
Norėdami atskleisti kapitalo, kaip teisinio reiškinio, turinį, ypatingą dėmesį reikia skirti kapitalo sampratai ir struktūrai. Kapitalas kaip turtinis kompleksas gali būti formuojamas iš įvairaus turto: materialaus, t. y. žemės, pastatų, įrenginių, bei nematerialaus - intelektinės veiklos rezultatų, turtinių teisių. Nei viena įmonė negali pradėti savo veiklos be pradinio kapitalo, kad jį sukurti reikalingi steigėjų įnašai.
Taigi matome, kad indėlis į kapitalą gali būti ne tik materialūs, bet ir nematerialūs aktyvai. Akivaizdu, kad kiekvienos šalies ekonominė pažanga priklauso nuo veiksmingo kapitalo kaupimo ir palaikymo. Norėdami suprasti, kaip turtas dalyvauja kapitale, iš ko formuojamas kapitalas, kaip vyksta turto transformacija jame, reikalinga detalesnė kapitalo analizė.
Kapitalas (siaurąja prasme), kaip traktuoja ekonomistai, - savininkų nuosavybė arba nuosavas kapitalas ir kaip turtinis kompleksas, gali būti formuojamas iš įvairaus turto, t.y. siekiant jo veiklą, siekiant jį panaudoti pajamoms gauti. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro: įstatinis kapitalas, akcijos priedai, rezervai, nepaskirstytas rezultatas - pelnas (nuostoliai). Įstatinis kapitalas, tai bendrovės kapitalo dalis nurodyta įstatuose ir atspindi visų bendrovės dalyvių įnašų bendrą nominalią vertę bei kiekvieno bendrovės dalyvio dalį, kuris formuojamas įmonės veiklos pradžioje.
Turtinės teisės kaip įnašas į kapitalą
Ne mažiau svarbus kriterijus yra išanalizuoti, kas yra civilinės teisės objektai ir ar turtinės teisės patenka į šių objektų sampratą. Kai turtinės teisės tapo pripažintais civilinės teisės objektais, jų sfera prasiplėtė ir tapo specialia teisine kategorija, kuri jau nebetelpa į prievolinių santykių ribas.
Atsižvelgiant į teisės teorijoje suformuotą turtinių teisių prigimtį, galima teigti, kad turtinės teisės kaip civilinės teisės objektas atitinka visus turtinio įnašo kriterijus. Todėl turtinės teisės, kaip civilinės teisės objektas, neapsiriboja siaura sfera, jas galima naudoti kaip investiciją.
Nagrinėjant turto ir kapitalo santykį teisės ir ekonomikos aspektu, palyginta Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimas bendrovių formavime, ko pasekoje prieita prie išvados, kad turtinės teisės gali ne tik savarankiškai egzistuoti, bet ir užtikrinti turtines prievoles ir savininko nuosavybės teises, o tai išplaukia iš turto valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Skirtingos kapitalo formavimo sampratos bendrosios ir kontinentinės teisės sistemose įtakojo poreikį išnagrinėti šį klausimą išsamiau. Nuosavybės teisių įgyvendinimo juridinės sistemos sukūrimas lemia bendrovių kapitalo rinką, kuri priklauso nuo nuosavo ir skolinto kapitalo reguliavimo formų sukūrimo.
Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose mažai skirto dėmesio klausimams, susijusiems su kapitalo formavimu, palaikymu, pasigendama išsamesnio nuosavo ir įstatinio kapitalo reglamentavimo. Bendrovių nuosavo kapitalo palaikymas, mažėjimas ar didėjimas apsprendžia akcininkų, kreditorių bei skolininkų santykius, skatina siekti akcininkus numatyti ilgalaikio turto likvidumo problemą, nes kreditorių teisės turi būti paremtos ne fiktyviu turtu, o realiu, kad neiškreipti realios turto vertės.
Svarbu, kokiais turtiniais įnašais formuojame kapitalą, ar turtinės teisės, kaip turtinio įnašo, įgyvendinimas formuojant bendrovės kapitalą užtikrina kreditorių ir akcininkų realią teisę į likvidų bendrovės turtą? Tai susiję su materialaus ir nematerialaus turto skirtumais, todėl svarbus aiškus turtinių teisių prigimties ir objektiškumo atskleidimas.
Kaip Pasiekti Pirmą 100 000 Eurų Investicijose? Kodėl Šis skaičius keičia viską?
Teisinis reglamentavimas ir ypatumai
Svarbu pabrėžti, kad skirtingose šalyse skirtingai vertinami reikalavimai kapitalo formavimui. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, įsigalėjo atsisakyti įstatinio kapitalo, kadangi neužtikrina akcininkų ir kreditorių interesų, tuo tarpu Antroji Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyva skyrė nemažai dėmesio klausimams, susijusiems su įstatinio kapitalo suformavimu, reglamentavimui.
Laikoma, kad įstatinis kapitalas yra svarbus bendrovės veiklos rodiklis, todėl kreditoriams ir kitoms interesų grupėms jis turi būti pateikiamas neiškreiptame pavidale. Lietuvoje, jau nuo pat Antrosios bendrovių teisės direktyvos priėmimo, buvo įtvirtintas reikalavimas ekspertui įvertinti turtinius įnašus ne pinigais tiek bendrovės steigimo atveju, tiek įsteigtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimo atveju.
Dėl teisinės praktikos nebuvimo ir neišplėtoto turtinių teisių panaudojimo formuojant kapitalą, atsirado nuosavybės ir turto teisinė problematika. Tai dėl turtinių teisių sąvokos, kai kapitalas bendrovėje formuojamas kitaip nei grynaisiais pinigais, privedė prie kapitalo ir nuosavybės teisės prigimties atskleidimo bei praplėtimo.
Analizuojant turto ir kapitalo santykį teisės ir ekonomikos aspektu, palyginta Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimas bendrovių formavime, ko pasekoje prieita prie išvados, kad turtinės teisės gali ne tik savarankiškai egzistuoti, bet ir užtikrinti turtines prievoles ir savininko nuosavybės teises, o tai išplaukia iš turto valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Taigi, turtinės teisės, kaip civilinės teisės objektas, neapsiriboja siaura sfera, jas galima naudoti kaip investiciją.
Šiame straipsnyje išnagrinėjome turto turėjimo bendrovėje apibrėžimą, jo reikšmę ir teisinius aspektus. Aptarėme turto formavimo būdus, kapitalo funkcijas ir santykį su turtinėmis teisėmis.
Tiesioginės užsienio investicijos
tags: #turto #turejimas #bendroveje