Kone kiekviena šeima ankščiau ar vėliau susiduria su paveldėjimo ar testamento klausimais. Kartų kaita yra natūralus reiškinys, todėl šiuos klausimus aptarus iš anksto, galima ramiai mėgautis senatve. O neretai žmonės, dar būdami jauno amžiaus, jau nori sudaryti savo testamentą ar iš anksto šeimos rate aptarti paveldėjimo klausimą. Todėl šiame straipsnyje ir kalbame būtent apie tai, ką naudinga žinoti apie paveldėjimą.
Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime kas yra paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu. Ką verta žinoti paveldėtojui? Kas yra palikimo priėmimas faktiniu valdymu? Kodėl bet kuriuo atveju dėl turto paveldėjimo verta kreiptis į notarą?
Palikimo atsiradimo laikas ir vieta
Kai asmuo miršta arba yra oficialiai pripažįstama jo mirtis, paveldėtojams yra skiriamas terminas, per kurį paveldimas turtas turi būti perimamas. Įstatymo numatomas terminas yra trys mėnesiai. Taip pat svarbu ir naudinga žinoti, kad paveldėjimo perėmimo procese yra svarbus ne tik terminas, bet ir vieta, kurioje atsirado palikimas.
Ši vieta yra nustatoma pagal paveldėjimą palikusio asmens paskutinę oficialią deklaruotą gyvenamąją vietą. Notarą bus privalu rinktis būtent atsižvelgiant į tą vietą. Jei jūs nenorite naudotis būtent toje apskrityje dirbančio notaro paslaugomis (pavyzdžiui, gyvenate visai kitame Lietuvos gale ir reikalus tvarkyti jums būtų itin nepatogu), galite kreiptis su prašymu į notarų biurą, kad paveldėjimas būtų tvarkomas kito notaro, nurodant ir motyvuotą priežastį, kodėl atsirado šis pageidavimas.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.
Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Šoninė giminystės linija yra tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą:
- Pirmos eilės įpėdiniai. Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą. Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.
- Antros eilės įpėdiniai. Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str.).
- Trečios eilės įpėdiniai.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai. Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
- Penktos eilės įpėdiniai. Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai. Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną. Taigi, visi palikėjo pusbroliai ir pusseserės paveldi lygiomis dalimis.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Ir tik tada kai pirmumo teisę turinčio asmens nėra arba jis palikimo atsisakė, į jį pretenduoti gali žemiau einantys šeimos nariai.
Paveldėjimo schema
Kada palikimas laikomas priimtu?
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. Kas laukia praleidus tą terminą? Kaip elgtis?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą.
Faktinis palikimo priėmimas
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y.
Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą, konkretaus įpėdinio elgesį po palikimo atsiradimo, t. y.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą.
Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Paveldimas ne tik turtas bet ir skolos
Labai svarbu paminėti, kad asmuo, perimantis paveldėjimą, perima ne tik visą turtą, bet ir skolas. Net jei paveldėjimo perėmimo metu apie skolas nėra jokios informacijos ir apie jas sužinoma tik vėliau - paveldėtojas pilnai prisiima visą atsakomybę už jas. Todėl dar prieš perimant paveldėjimą, galite kreiptis į notarą, kad šis kreiptųsi į antstolį ir būtų sudaromas paveldėto turto apyrašas, pagal kurį už skolas paveldėtojai atsakytų tik paveldimu turtu. Kitu atveju, nesant tokiam apyrašui, jei turtas paveldimas su skolomis, paveldėtojas už skolas atsako savo visu turtu.
Paveldimas turtas
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
Tačiau egzistuoja ir privalomoji dalis, sako J. Paškevičius - net jei parašęs testamentą žmogus nusprendė palikimo neduoti savo vaikams ar sutuoktiniui, šie vis tiek gali pretenduoti į pusę jiems priklausančios dalies: „Kai miršta sutuoktinis, tai pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jei jų yra. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.“
Testamento galiojimas ir išimtys
Norintys išvengti galimų ginčų šeimoje, renkasi iš anksto surašyti testamentą, kuriame nurodoma kokiems asmenims ir kokia turto dalis bus paliekama po mirties. Svarbu paminėti, kad jei testamente yra įvardijami tik paveldėtojai, nenurodant tiksliai kokia turto dalis, kam yra paliekama - visas turtas yra dalinamas lygiomis dalimis.
Taip pat labai svarbu žinoti, kad testamento galiojimas turi ir išimčių. Jei testamente nurodomas tam tikras paveldėtojas, tačiau miręs asmuo paliko šeimos narius, kuriems yra būtinas išlaikymas (pavyzdžiui, nepilnamečius vaikus), pusė turto vis tiek atiteks jiems ir tik likusi pusė - testamente nurodytam asmeniui.
Testamento sudarymas
Penki patarimai, kaip sudaryti pirmąjį testamentą
Asmeniškai rekomenduočiau kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, sudaryti testamentą. Tai gali palengvinti situaciją tarp įpėdinių, sumažinti ginčų ir padaryti paveldėjimo procesą aiškesnį.
Testamentą rekomenduotina sudaryti pas notarą arba ranka surašytą testamentą perduoti saugoti notarui, kas leis tiek palikėjui, tiek testamente nurodytiems įpėdiniams jaustis labiau užtikrintais, kad palikėjo testamentas nebus taip lengvai nuginčytas teisme.
Taigi, iš anksto apgalvotas palikimo paskirstymas ne tik apsaugo artimuosius nuo teisinių ginčų, bet ir užtikrina, kad turtas atiteks tiems, kam iš tiesų norėjote jį palikti. Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti.
Mokesčiai paveldint turtą
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Paveldėjimo planavimas
Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - jiems jau įprasta. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.
Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų. Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas - tėvas ar motina - yra lyderis, kuris viską kontroliuoja.
Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas. Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją.
Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais. Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota. Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus.
Svarbu žinoti
- Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
- Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
- Įpėdiniui ypatingai svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.
- Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.
Nedelskite. Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.
Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės). -Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais.
Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kuomet asmenys sužino, jog turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau šią žinią jie sužino vėliau nei po 3 mėn. Kitas, dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, manydami, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia.
Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties. Dažnai mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, o toliau gyvena tame pačiame bute/name iki pat savo mirties.
Tuomet, mirus antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą
Įstatymas numato, kad yra du būdai priimti palikimą, jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas 3 mėn. Kai palikimas priimamas, praleidus trijų mėnesių terminą jį priimti ir kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą, įpėdinio teisės yra ribojamos, t.
tags: #turto #valdymas #nesusutvarkius #testamento