Turite neinvestuotų lėšų? Investavimas - bene vienintelis būdas išlaikyti savo turimų pinigų vertę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Pagrindinis Privataus turto valdymo paslaugos tikslas - išsaugoti Jūsų sukaupto kapitalo vertę ir uždirbti papildomų lėšų iš investicijų į vertybinius popierius. Investicinis fondas yra turto portfelis, sukurtas kolektyviniam investavimui. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto fondo valdymo mokestį, jo svarbą ir įtaką investicijoms.
Investavimo Būdai: Pasyvus Ir Aktyvus Valdymas
Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, yra amžina investavimo tema, kelianti daug aistrų tarp investavimo profesionalų ir akademikų: kas geriau - aktyvus ar pasyvus investicijų valdymas? Ši diskusija trunka jau ne vieną dešimtmetį ir kaip visuomet yra dvi suinteresuotos pusės: tai aktyviai valdomų fondų valdytojai, kurie stengiasi pasiteisinti dėl didelių valdymo mokesčių, ir indeksinių fondų valdytojai, kurie sako, kad pigi prekė nebūtinai yra bloga.
Pasyvus ir aktyvus investavimas | Kuris jums tinkamiausias?
Pasyvus Investavimas Arba Indeksavimas
Pasyvus investavimas dažniausiai prilyginamas investavimui į rinkos vidurkį, dar vadinamą rinkos indeksu, kuris apima visų rinkoje dalyvaujančių bendrovių vertybinius popierius (pvz., akcijas) ir sudaromas pagal išleistų vertybinių popierių rinkos vertę (kapitalizaciją). Kiekviena pasaulio birža turi savo indeksą, atspindintį pagrindinių akcijų, prekiaujamų toje biržoje, sąrašą.
Taigi pasyvus investuotojas tiesiog perka investicinio fondo vienetų, o fondas savo ruožtu nuperka ir laiko įmonių akcijas, įtrauktas į indeksą. Taip siekiama maksimaliai sumažinti investavimo kaštus, nes portfelio sudėtis keičiama ne dažniau kaip kartą per ketvirtį (ar net pusmetį) ir tik tuomet, jeigu įvyksta pasikeitimų indekso sąraše. Taip pasiekiamas minimalus fondo valdymo mokestis - 0,1-0,6 % per metus.
Aktyvus Investavimas
Pagrindinis aktyvaus investavimo bruožas yra siekis aplenkti rinką, t. y. indeksą. Aktyvaus investavimo atstovais save laiko daugiau nei 90 % investicinių fondų, tai galima suprasti iš mokesčio, imamo nuo valdomo turto vertės: jeigu jis didesnis negu 0,5-0,6% per metus, vadinasi, fondas turėtų būti aktyviai valdomas. Kitaip jus bando apgauti ir žodį „aktyvus“ vartoja daugiau rinkodaros tiklais.
Aktyvų investicinį fondą galima apibūdinti kaip fondą, kurio valdytojai įvairiais prieinamais būdais stengiasi pagerinti fondo pelningumą, parinkdami investicijų sudėtį, ją keisdami ir tobulindami. Ko gero, aktyviausi iš aktyvių fondų yra privataus kapitalo (angl. private equity) fondai, kurie ne tik aktyviai pasirenka, į kurias bendroves investuoti, bet ir aktyviai dalyvauja tobulindami šių bendrovių veiklą: samdo vadovus, optimizuoja išlaidas, padeda plėsti pardavimą į naujas rinkas ir aktyviai derasi parduodami įmonę naujiems savininkams. Tai aktyvus investavimas tikrąja to žodžio prasme.
Valdymo Mokestis Ir Kiti Mokesčiai
Valdymo mokestis. Tai atlyginimas, mokamas fondo valdymo įmonei už suteiktas paslaugas.Einamasis mokestis. Tai metinių išlaidų dydis, kuris apima pagrindinius investicinio fondo per praėjusius metus patirtus mokesčius ir išlaidas, dengiamas iš fondą sudarančio turto.Administravimo mokestis. SEB fondus valdo „SEB Investment Management AB“ specialistai, vadovaudamiesi atitinkamo fondo prospekte numatyta fondo investavimo strategija.
Fondo vienetų kainos įprastai yra skelbiamos kartą per dieną.
Kiti Fondo Privalumai
- lankstus įmokų mokėjimas. Pinigus, kuriuos norite investuoti, galite įmokėti taip, kaip Jums patogu - vienu kartu arba periodiškai (pateikdami periodinio pirkimo pavedimą interneto banke).
- rizikos diversifikavimas.
- profesionalus valdymas. Investuodamas daugelio klientų patikėtas lėšas fondo valdytojas vertybinius popierius gali įsigyti kur kas geresnėmis sąlygomis negu investuojant asmeniškai.
- likvidumas. Prireikus lėšų fondo vienetus galima bet kada parduoti tiek dalimis, tiek viską kartu.
- skaidrumas.
- investuojama į investicijų valdytojų valdomus fondus.
Aktyvus Investavimas: Strategijos Ir Stiliai
Kita didelė grupė, kitaip nei pirmoji, siekianti daugiau aplenkti rinką, yra vertės investuotojai (angl. value investors). Tai investuotojai, kurie nuolatos ieško nuvertintų arba neįvertintų akcijų, t. y. kurių kaina yra žemesnė negu investuotojo apskaičiuota įmonės vertė. Kitas gan populiarus aktyvaus investavimo stilius yra augimo akcijos (angl. growth stocks), t. y. kai investuojama remiantis akcijos kainos augimu (angl. momentum). Tai stilius, pagrįstas lūkesčiais dėl puikios kompanijos ateities.
Dar viena aktyvaus investavimo specializacija, kuri, tyrėjų duomenimis, pasiekė apčiuopiamus ilgalaikius rezultatus, yra mažų įmonių akcijos (angl. small-cap). Vienas aktyvesnių investavimo būdų yra šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėjantis aktyvistų investavimas (angl. activist investing). Tai hibridinis stilius, kai fondas nusiperka dažniausiai iki 10 % biržoje kotiruojamos įmonės akcijų ir siekia aktyviai dalyvauti įmonės valdyme, kaip daro privataus kapitalo atstovai, siūlydamas savo atstovus į įmonės valdybą, teikdamas viešus siūlymus įmonės vadovybei koreguoti įmonės veiklą akcininkams naudinga linkme.
Kuo Toliau Į Mišką, Tuo Daugiau Medžių
Toliau prieiname prie stilių, kuriems reikia vis daugiau žinių ir patirties. Tarp tokių yra arbitražas, kai ieškoma kainos neatitikimų tarp panašių priemonių; „long/short“, kai vienos akcijos perkamos, o kitos pasiskolinus parduodamos, nes tikima sugrįžimo prie vidurkio (angl. mean-reversal) teorija, pagal kurią, jeigu turto kaina yra gerokai nukrypusi nuo ilgalaikio vidurkio, anksčiau ar vėliau prie jo sugrįš. Toliau galime paminėti blogų skolų (angl. distressed debt) fondus, kurie perka skolas su nuolaidomis; fondus, kurie seka kompanijų įsigijimus ir susijungimus (angl. merger arbitrage); fondus, kurie gelbėja bankrutuojančias įmones (angl. turnaround), ir taip toliau.
Šios išvardytos strategijos priskiriamos vadinamajam akcijų rankiojimo stiliui (angl. share picking) arba stiliui, vadinamam „iš apačios į viršų“ (bottom-up), kai knaisiojamasi tarsi šieno kupetoje, kurioje yra per 40 000 įmonių akcijų, jeigu imsime viso pasaulio akcijų rinkas, ir bandoma surasti tuos dar nepastebėtus deimantus. Priešingybė „iš apačios į viršų“ individualiam akcijų parinkimui yra top-down, t. y. fondai „iš viršaus į apačią“, kurie investuoja pradėdami nuo globalaus paveikslo makroekonominiu (angl. global macro) lygmeniu ir bando nuspėti, kur judės valiutų kursai, palūkanų normos ar žaliavų, akcijų kainos arba atskiri pramonės sektoriai. Taip jie ieško investavimo galimybių po visą pasaulį ir juda nuo vieno regiono prie kito.
Strateginis Turto Paskirstymas
Dar vienas stilius, kuris negali būti priskirtas nei vienai, nei kitai stovyklai, yra strateginis turto paskirstymas, nes jį galima pavadinti pasyviai aktyviu. Skirtingų tyrėjų duomenimis, jis paaiškina apie 90 % gaunamos investicijų grąžos, t. y. jūsų portfelio pelningumas priklauso nuo jo sudėtinių turto klasių ir paskirstymo pagal jas.
Kaip rodo moksliniai tyrimai, ilguoju laikotarpiu svarbiausia teisingai pasirinkti turto klases ir jų proporcijas, jas ne dažniau kaip kartą per ketvirtį perbalansuoti - pabrangusias turto klases pamažinti parduodant, o atpigusias padidinti perkant daugiau tam, kad nuolat būtų išlaikomos pasirinktos turto proporcijos pagal siektiną ilgalaikę grąžą ir priimtiną investicijų rizikingumą. Taip pasiekiamas balansas tarp rizikos ir grąžos. Tokį portfelį minimaliomis sąnaudomis galima sukonstruoti naudojant ETF - biržose prekiaujamus fondus.
| Fondas | Valdymo Mokestis | Strategija |
|---|---|---|
| Pasyvus Indeksinis Fondas | 0,1-0,2 % | Investavimas į rinkos indeksą |
| Aktyvus Fondas | 1-2 % | Siekiama aplenkti rinkos indeksą |
Svarbu Atsiminti
Primename, kad investicijų grąža susijusi su rizika. Kaip rodo praktika, dauguma Lietuvoje naujai kuriamų investicinių fondų yra skirti informuotiesiems investuotojams, ir jie nėra labai griežtai reglamentuojami. Į tokius fondus gali investuoti tik profesionalūs investuotojai, kuriems dėl turimos didelės investavimo patirties nėra reikalinga griežta apsauga, nes jie geba įsivertinti rizikas ir apsaugoti savo interesus.
Todėl skirtingai nei pensiniams ar investiciniams fondams, veikiantiems pagal kitus įstatymus, informuotiesiems investuotojams skirtiems fondams nėra reikalingas depozitoriumas (apie jį rašėme čia), o užtenka turto saugotojo. Turto saugotoju, kaip ir depozitoriumu, Lietuvoje gali būti tik kapitalo reikalavimus atitinkantis bankas arba finansų maklerio įmonė. Pas turto saugotoją atidarytoje fondo sąskaitoje turi būti saugomas finansinis turtas - pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kita.
Turto saugotojas, kaip ir depozitoriumas, fondo turtui turi taikyti pakankamo atskyrimo reikalavimus - sąskaitos turi būti atskirtos nuo valdymo įmonės ir paties turto saugotojo. Pagrindinė turto saugotojo funkcija yra minėtų priemonių saugojimas, kuris kartu apima finansinių priemonių sandorių priėmimą ir vykdymą, teisingą registravimą, įrašų tvarkymą, reguliarų derinimą, ataskaitų teikimą. Turto saugotojas yra atsakingas už lėšų ir finansinių priemonių saugojimą. Tačiau ši atsakomybė yra ribota, nes turto saugotojas nekontroliuoja valdymo įmonės priimamų sprendimų minėtų priemonių atžvilgiu. Platesnės depozitoriumo funkcijos nulemia žymiai didesnę apsaugą investuotojams. Kiekvienas valdymo įmonės finansinis sprendimas, susijęs su fondo turtu, visuomet yra peržiūrimas, patikrinamas depozitoriumo ir tik tada patvirtinamas.
Atkreiptinas dėmesys, jog ne visi profesionaliems investuotojams skirti fondai investuoja į finansines priemones, kurias reikia saugoti. Pastaruoju metu Lietuvoje steigiami investiciniai fondai vysto verslus, užsiima nekilnojamojo turto (NT) objektų kūrimu, pardavimu ir pan. Jei fondas tiesiogiai perka NT, vienintelė turto saugotojo funkcija - saugoti fondo sąskaitoje esančias lėšas. O jei tokia investavimo strategija besivadovaujantis fondas turi depozitoriumą, jo veiksmai apimtų kur kas platesnį spektrą. Depozitoriumas pirmiausia turėtų susipažinti su įsigyjamo objekto dokumentais, įsitikinti, kad objektas atitinka fondo strategiją, įvertinti, ar šis įsigijimas nepažeis fondo diversifikavimo reikalavimų. Depozitoriumas, turėdamas piniginių lėšų sąskaitos kontrolę, turėtų papildomai patvirtinti lėšų pervedimą. Įvykus sandoriui, depozitoriumas įsitikintų, kad NT tinkamai užregistruotas fondo vardu ir toks faktas matomas atitinkamuose registruose. Patikrinęs nuosavybę, depozitoriumas įtrauktų tokį turtą į apskaitą ir vestų tokio turto sąrašą.
Apibendrinant turto saugotojo ir depozitoriumo funkcijas, juos sieja tik bendra turto saugojimo pareiga. Tačiau reiktų atminti, kad kiekvienas depozitoriumas yra ir turto saugotojas, bet ne kiekvienas turto saugotojas yra depozitoriumas.