Nekilnojamojo turto vertinimas yra viena populiariausių turto vertinimo paslaugų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Ši procedūra leidžia ne tik sužinoti, kiek kainuoja jūsų būstas, bet ir tiksliai nustatyti norimo įsigyti nekilnojamo turto rinkos vertę (kainą).
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto sąvoką, vertinimo metodus, rinkos tendencijas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu Lietuvoje.
Nekilnojamojo Turto Samprata ir Ypatumai
Nekilnojamasis turtas dažnai apibrėžiamas kaip butas, namas ar kita žmogaus gyvenamoji vieta.
Tačiau teorinis apibrėžimas yra platesnis.
Nekilnojamasis turtas - tai viena iš turto rūšių, turinčių vertę ir savininką, kuriais disponuoja ekonominis subjektas.
Jis gali būti suprantamas kaip fizinis objektas arba kaip teisinė kategorija.
Fiziniu požiūriu, tai žemė ir jos priklausiniai (statiniai), t. y. materialus turtas.
Teisiniu požiūriu, nekilnojamasis turtas apima visus turtinius interesus, privilegijas bei teises, susijusias su nuosavybe į fizinį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamasis turtas priklausomai nuo jo panaudojimo, gali būti suprantamas įvairiai.
Vieniems jis - darbo ar poilsio vieta, kitiems - turtinis garantas, patikima investicija, verslo ar veiklos priemonė, prekė ir panašiai.
Nekilnojamojo Turto Valdymas
Nekilnojamo turto valdymas apima šias sąvokas:
- Nekilnojamojo turto sąvoka
- Nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse
- Nekilnojamo turto valdymas
- Nuomininkas
- Lizingo samprata ir rūšys
- Turto draudimas
- Nekilnojamojo turto administravimas
- Investavimo į nekilnojamą turtą procesas
Taip pat svarbu pastatų ūkio valdymas, įskaitant gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, gyvenamojo namo būklės įvertinimą ir techninės priežiūros organizavimą.
Nekilnojamojo Turto Vertinimo Metodai
Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas vadovaujantis tam tikrais principais.
Prieš pradedant nekilnojamojo turto vertinimą, specialistui reikia ne tik sužinoti nekilnojamojo turto vertinimo tikslą, sistemą ir atvejį, bet ir gauti vertinimui reikiamus dokumentus.
Įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgijimo būdą, patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas.
Matavimų byla įgyjama baigus būsto statybos darbus, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo, išplanavimą ir dokumentų galiojimo laiką.
Vertinant nekilnojamąjį turtą, svarbu, kad vertinimo metodai būtų gerai suprantami, profesionaliai taikomi ir nuodugniai argumentuojami.
Daugelyje valstybių naudojami trys vertinimo metodai, dar vadinami klasikiniais: kaštų, palyginamųjų verčių ir pajamų kapitalizacijos.
Beveik visose pasaulio šalyse šie metodai suprantami vienodai, tačiau tam tikrų suvokimo skirtumų vis dėlto yra.
Trys klasikiniai nekilnojamojo turto vertinimo metodai pagrįsti tartautiniais vertinimo standartais, kuriais galima įvertinti nekilnojamąjį turtą rinkos principais ir turint pakankamą kiekį rinkos duomenų, Pirkimo-pardavimo kainų.
Veiksniai: vieta, turto būklė bei rinkos situacija, kaina, bet ir tam tikri apribojimai - aspektas vertinant nuosavybę.
Objektų perteklius, trūkumas arba pusiausvyra lemia nekilnojamojo turto vertę.
Pagrindiniai vertinimo metodai:
- Lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų)metodas, kurio esmė yra lyginimas, t. y.
- Atkuriamosios vertės (sąnaudų) metodas.
- Kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuoti ir tarptautinėje praktikoje pripažinti metodai.
Pagrindiniai nekilnojamojo turto vertinimo metodai yra trys pirmieji.
Turto vertinimo metodikoje rekomenduojama taikyti lyginamosios vertės metodą, kai reikia vertinti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (išskyrus šių objektų vertinimą siekiant apdrausti).
Lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas.
Nustatant turto vertę rinkoje, lyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamojo objekto ir analogų skirtumus.
Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikoma pakeitimo kitu turtu principas.
Taikydamas lyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus.
Bendra vertinamojo objekto rinkos vertė apskaičiuojama pagal formulę:
RV = PK + PV (čia: RV- vertinamojo objekto rinkos vertė, PK lyginamojo objekto (analogo) pardavimo kaina, PV patikslinimų vertė (ji gali būti ir neigiama)).
Jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus nagrinėjamoje vietovėje, jis turi išanalizuoti lyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti vertes.
Norint apskaičiuoti patikslintus dydžius, palyginami turimi duomenys ir nustatomi tie pataisos koeficientai: laiko pataisos koeficientas, parodantis rinkos vertės kitimo dydį.
Jo reikia tada, kai lyginti imamas gerokai anksčiau įvykusio sandorio pavyzdys (analogas) ir yra žinoma, kad per tą laiką rinkos konjunktūra pakito; vietovės pataisos koeficientas, kai lyginamieji vertinamojo objekto analogai yra kitoje vietovėje, kurios rinkos konjunktūros sаlygos kitokios negu vertinamojo objekto vietovėje.
Šis koeficientas parodo vietovių rinkos skirtumus; finansavimo sаlygų pataisos koeficientas, kai lyginamieji objektai buvo pirkti ir parduoti šiek tiek skirtingomis sаlygomis (išsimokėtinai, lizingo būdu ar panašiai); kiti pataisos koeficientai, išreiškiantys vertinamojo objekto ir lyginamojo analogo fizinių savybių ir naudojimo sąlygų skirtumus.
Šias pataisas galima apskaičiuoti santykiniu (procentiniu) pavidalu.
Nedidelės fizinių požymių pataisos gali būti skaičiuojamos absoliučiu dydžiu.
Kai kuriais atvejais nustatant patikslinimų sumą galima remtis atkuriamosios vertės metodu.
Kiti pataisos koeficientai priklauso nuo konkrečios vertinamo turto rūšies.
Nustatant turto vertę, gali būti skaičiuojamos ploto, tūrio vieneto, komercinių pastatų pagrindinių fasadų ilgio vieneto, objekto našumo, pajėgumo ir kitų vienetų arba absoliučiai vertinamo objekto pataisos.
Vertinamojo objekto ir lyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti.
Taikomų koeficientų reikšmės ir kiti skaičiavimai pateikiami turto vertinimo ataskaitoje.
Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto parengtuose vertintojo asistento kvalifikacijos egzamino testuose pateikti individualaus gyvenamojo namo įvertinimo lyginamosios vertės metodu pavyzdžiai (žr. 1, 2 lenteles).
1 lentelė. Vertinamojo namo ir lyginamųjų objektų duomenys
2 lentelė. Skaičiuojami šie patikslinimai:
1. Laiko pataisa (2p- 1p):255- 240 = 15 (per mėnesį 7,5)
2. Vietovės pataisa (2p- 3p):255- 220 = 35
3. Namo būklės pataisa (6p- 5p):260- 245 = 15
4. Garažo pataisa (2p- 5p):255- 245 = 10
5. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos turto vertinimo metodikoje vertintojai patikslinimų dydžiams apskaičiuoti paprastai taiko porinio lyginimo būdą.
Vertintojas visada turi kelti klausimą, kokius ypatingus veiksnius reikia išryškinti būtent šiame vertinime?
Vertintojas turi vengti nereikalingų pataisų.
Tai reiškia, kad vertintojas turi atlikti tik tas pataisas, kurios svarbios pirkėjams, pardavėjams ir nuomotojams, susijusiems su šios rūрies turtu.
Sunkiausias etapas yra nustatyti kiekvieną patikslinimą.
Vertinimo tikslumas, taikant šį būdą, priklauso nuo naudojamų kainų patikimumo.
Tačiau to paties veiksnio įtaka gali skirtis dėl skirtingų tipų, dydžių ir visos turto vertės.
Kuo daugiau objektų vertintojas įtraukia į patikslinimų lentelę, tuo rinkos padėtis gali pasidaryti aiškesnė, individualių skirtumų vertė gali būti nustatyta tiksliau.
Pagal porinio lyginimo būdą vertintojas privalo rasti individualius gyvenamuosius namus, kurie būtų visiškai vienodi, išskyrus vieną veiksnį.
Tuomet to veiksnio pataisa būtų dviejų namų pardavimo kainos skirtumas.
Pastebėjus daugelio namų individualius skirtumus, iškart turėtų būti pateikti bent du tokie lyginamieji objektai kiekvienam patikslinimui.
Paprastai vertintojui reikėtų dviejų ar daugiau kiekvieno veiksnio pavyzdžių, kad patikrintų patikslintos vertės tikslumą.
Patikslinimas turės "+" ženklą, jei tą savybę turės ne lyginamasis, bet vertinamas objektas, ar kitaip suteiks aukštesnę vertę vertinamajam objektui.
Nors daugiametė patirtis gali leisti vertintojui intuityviai nuspėti turto vertę, tačiau vertės reikšmė, pateikta vertinimo ataskaitoje, turi būti kuo tikroviškesnė.
Svarbu atminti, kad turto savybės vertės pataisa nėra paprasčiausios sąnaudos, reikalingi tai savybei sukurti ar papildyti, bet ji atspindi tai, kiek pirkėjas už ją sumokės.
Apskaičiuota rinkos vertė turi visada atitikti rinkos paklausą.
Vertintojas turi vengti pataisas parinkti taip, kad jos atitiktų vertę, kurią jis jau nuspėjo esant tinkamą vertinamam turtui.
Vertę, kurią vertintojas iš pradžių nujautė esant teisingа nagrinėjamam turtui, galima iš tikrųjų pasiekti atlikus tolimesnę analizę.
Net jei tai pasiteisina kiekvienąkart vertinant, vis tiek nereiškia, kad vertintojas neturi papunkčiui išvardyti būdingų kainos pataisų.
Į klientui pateiktą vertinimo ataskaitą turi būti įtraukti faktai, kuriais remiantis buvo nustatyta vertė, o ne iš anksto susidaryta nuomonė apie vertę.
Tačiau vertintojo intuicija yra naudinga tada, jeigu galutinė pataisyta turto vertė labai nutolsta nuo tokios, kokia iš tikrųjų turėtų būti.
Jei apskaičiuota vertė atrodo per aukšta ar per žema, gali būti, kad vertintojas suklydo, neatsižvelgdamas į kai kuriuos pataisos veiksnius, ir tada reikia surinkti daugiau informacijos.
Praktikoje mūsų vertintojai vertina individualius gyvenamuosius namus pagal anksčiau minėtą veiksnių sistemą.
Specialius duomenis, analogiškus parinktiesiems vertinamam turtui, reikalaujama parinkti iš mažiausiai trijų įvykusių lyginamųjų objektų pardavimų.
Dažniausiai reikia išnagrinėti daugiau nei trijų lyginamųjų objektų pardavimo duomenis, kadangi jie gali neatitikti anksčiau išvardytų reikalavimų tiek, kad juos galima būtų naudoti vertinimui.
Labai svarbios yra pardavimo sąlygos, ypač tada, kai pirkėjas perėmė esamą skolą arba pardavėjas padėjo finansuoti pirkimą.
Lyginamųjų pardavimų lentelėje (žr. 3 lentelę) išvardijami reikšmingiausi veiksniai, turintys didžiausią įtaką vertei.
Reikia nurodyti vertinamojo ir kiekvieno iš lyginamųjų objektų adresus (gatves).
Taip pat reiktų pažymėti kiekvieno lyginamojo objekto artumа iki vertinamojo objekto, kadangi tai gali būti svarbu sprendžiant, ar reikia įtraukti vertės pataisą dėl vietovės.
Užregistruojama kiekvieno lyginamojo objekto pardavimo kaina ir panaudotas rinkos duomenų šaltinis.
Analizuojami toliau aptariami veiksniai.
Pardavimų arba finansavimo nuolaidos.
Svarbu įvertinti, ar parduodant figūruoja nestandartinės finansavimo sąlygos, ar tai būtų paskolos rūšis, ar paskolos sąlygos.
Pardavimo data.
Dažniausiai prireiks pataisų pardavimams, kurie įvyko daugiau nei prieš šešis mėnesius iki vertinimo datos.
Vietovė.
Lyginamasis objektas turi būti vertinamojo turto kaimynystėje (išeities gali nebūti tik tais atvejais, jeigu buvo per mažai pardavimų, jeigu vertinamasis turtas yra kaimo vietovėje arba jei jis yra netipinis, pavyzdžiui, vienintelis trijų butų pastatas individualių namų teritorijoje.
Tokiais atvejais lyginamuosius pastatus reikia parinkti bent jau iš lygintinų gretimų teritorijų).
Padėtis/vaizdas.
Nurodomas objekto dydis ir padėtis įvertinama kaip gera, vidutinė, patenkinama ar prasta, remiantis fizinėmis savybėmis ir vaizdu.
Dizainas ir patrauklumas.
Namo stilius turi tenkinti atitikimo taisyklę.
Tai reiškia, kad dizainas turėtų derintis su kaimynystėje esančiais namais.
Statybos kokybė.
Jeigu statybos kokybė nėra tokia pati arba lygiavertė vertinamam turtui, tai ji taps pagrindine pataisa.
Lyginamieji objektai, statyti to paties rangovo, paprastai bus tokios pačios statybos kokybės.
Pastato statybos kokybė gali būti įvertinta kaip prasta, vidutinė, gera, labai gera ir puiki.
Amžius.
Kadangi dauguma rajonų pastatyta per palyginti trumpą laiko tarpą, tai tarp lyginamųjų objektų turbūt nebus didelių skirtumų.
Visiškai naują namą įvertina rangovas pagal tikrąsias sąnaudas, valdymo išlaidas ir pelną.
Senesnių geros būklės namų 5-erių metų amžiaus skirtumas paprastai yra nereikšmingas.
Labai svarbi yra bendroji priežiūra, nors pagal namo amžių vertintojas gali nuspręsti, kad dizainas, įrenginiai gali būti pasenę ar namą jau reikia remontuoti.
Būklė.
Bendroji kiekvieno objekto būklė bus pažymėti kaip gera, vidutinė, patenkinama ar prasta.
Pataisymų reikės, jeigu lyginamasis objektas bus geresnės ar blogesnės būklės nei vertinamas.
Kambarių skaičius.
Išvardijami visi name esantys kambariai, neskaitant vonios kambarių ir rūsiuose esančių kambarių.
Taip pat nurodomas miegamųjų kambarių ir vonių skaičius ir bendrasis plotas.
Didesnių pataisymų reikės, jeigu vertinamasis objektas turi mažiau arba daugiau miegamųjų kambarių nei lyginamieji.
3 lentelė. Rūsys ir jame įrengti kambariai.
Vertintojas turi nurodyti visus apatinio aukšto patobulinimus, pvz., įrengtas jame patalpas.
Sklypo dydis.
Neskaitant trūkumų, kurie paverčia žemės sklypą nenaudotinu, privatumo apribojimų, automobilių laikymo keblumų, svarbiausia aptarti sklypo pločio ir ploto skirtumus.
Landšaftas.
Medžiai ir kiti augalai turi būti panašiai užaugę kaip ir priklausantys vertinamam turtui; turi atitikti jų kiekybė ir kokybė.
Funkciniai komunaliniai patarnavimai.
Turi būti nustatyta, ar pastatas visapusiškai atitinka numatytą naudojimą pagal rinkos reikalavimus.
Šiai kategorijai priskiriamos tokios dizaino savybės, kaip šiuo metu pageidaujamas patalpų suplanavimas ir kambarių dydis.
Šildymas/vėdinimas.
Vertintojas žymi vertinamojo ir lyginamųjų objektų рildymo įrenginių rūšis ir oro kondicionavimo sistemą, jei tokia yra.
Garažas.
Jei vertinamame pastate nėra garažo, tai bet kuriame lyginamajame pastate, kuriame yra garažas, reikės įvesti pataisą.
Vertinamam turtui priklausantis garažas bus lyginamas pagal jo statybos rūšį ir dydį.
Kiti išoriniai patobulinimai.
Čia įtraukiama veranda, baseinas ar kitas gyvenamasis arba poilsio plotas, nepriklausantis pagrindiniam namo pastatui.
Specialūs energijos efektyvumo elementai.
Įvertinama namo šilumos izoliacija, saulės šilumos panaudojimo įrenginiai, kitos energijos taupymo priemonės.
Židinys (-iai).
Reikia įvertinti židinių skaičių ir jų rūšį.
Kiti vidaus patobulinimai.
Nurodomas vertinamo arba lyginamojo objekto pataisos veiksnys, jeigu kuris nors iš jų turi kitų turto vidaus patobulinimų, kurie padidina arba sumažina vertę.
Lyginamosios vertės metodas ypatingas tuo, kad jis yra lengvai taikomas, todėl dažniausiai naudojamas vertintojų ir daugeliu atvejų pateikia patikimiausią nekilnojamojo turto vertę, ypač tais atvejais, kai rinkoje buvo parduota nemažai analogiškų objektų.
Vis dėlto vertintojai, atlikdami vertinimus, paprastai naudojasi tik nedideliu lyginamųjų objektų pardavimo kainų duomenų skaičiumi, jų trūkumą kompensuodami savo žiniomis ir patirtimi.
Dėl šios priežasties vertintojai rizikuoja priimti subjektyvius sprendimus.
Tokius tyrimus galima rasti Lentz ir Wang atliktoje 141 mokslinės knygos ir straipsnių, kuriuose yra nagrinėjamas lyginamosios vertės metodas, apžvalgoje.
Autoriai pabrėžia, jog, taikant lyginamosios vertės metodą, būtina atsižvelgti į visus vertę lemiančius veiksnius, tarp jų ir į kaimynystės veiksnio poveikį.
Colwell, Cannaday ir Wu savo tyrime pritaiko mažiausiųjų kvadratų metodą vertei turintiems įtakos veiksniams nustatyti.
Pritaikius šį metodą, tokių veiksnių poveikis gali būti eliminuojamas atlikus elementarią daugianarę koreliacinę-regresinę analizę.
Kiti mokslininkai, nagrinėdami lyginamosios vertės metodo taikymo galimybes, daugiau dėmesio atkreipia į vertintojo patirties įtaką.
Pavyzdžiui, Diaz nagrinėjo, kaip atlikdami vertinimus lyginamuosius objektus pasirenka studentai ir ekspertai.
Jis nustatė, kad ekspert...
Vertinant nekilnojamąjį turtą atkuriamosios vertės metodu, rezultate gaunama atkuriamoji vertė, kuri pagrįsta fizinių ir eksploatacinių elementų, reikalingų objektui (pastatui) sukurti, rinkos kainomis.
Šiuo metodu negalima įvertinti visų nekilnojamojo turto vertę veikiančių veiksnių.
Šio metodo pagrindu gaunama objekto atkuriamoji, o ne rinkos vertė.
Apskaičiuojant rinkos vertę būtina atkuriamąją vertę pritaikyti prie esamų rinkos sąlygų.
Vertinant nekilnojamąjį turtą naudojimo pajamų metodu, vertinamasis objektas turi duoti pajamų ir gautą pajamų vertę taip pat reikia pritaikyti prie rinkos konjunktūros.
Turime daugybę objektų (pastatų), kurių verslas nerentabilus, firmos bankrutuoja.
Vertinant tokius objektus dažniausiai grįžtama nuo pajamų vertės metodo prie atkuriamosios vertės metodo taikymo.
Bet dauguma tokio tipo objektų turi gerą vietos padėtį ir greičiau patenka į rinką, Parduodami ar išnuomojami, todėl juos galima būtų vertinti naudojimo pajamų metodu, remiantis nuomos faktoriais.
Gyvenamuosius pastatus sudėtinga vertinti naudojimo pajamų vertinimo metodu, todėl dažniausiai praktikai taip pat pasirenka atkuriamosios vertės metodą.
Žemės sklypų vertės nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. vasario mėn. 24 d. Nutarimas Nr.
Nekilnojamojo Turto Rinkos Tendencijos Lietuvoje
Lietuvos ekonomikos perėjimas iš planinio ūkio į rinkos ekonomiką sudarė sąlygas atsirasti nekilnojamojo turto rinkai.
Nekilnojamojo turto rinkos pagrindas - privatizavimo procesas ir privačios nuosavybės įteisinimas.
Didžioji dalis nekilnojamojo turto, kuris anksčiau buvo valstybinis, įgijo šeimininkus ir tapo preke su besikuriančia paklausa, kaina ir pasiūla.
Ne išimtis ir žemės sklypai.
Kainų kilimo priežastys kelerius metus iš eilės yra tos pačios: itin palankios banko paskolų sąlygos, žemas apsirūpinimo būstu lygis (lyginant su kitomis ES šalimis senbuvėmis), per maža naujų būstų pasiūla, aukščiausią perkamąją galią turinčių žmonių koncentracija didmiesčiuose.
Taip pat didelę įtaką rinkai turi visuomenėje įsigaliojusios nuostatos, kad “nekilnojamojo turto kainos kilo, kils ir apskritai jos negali nekilti”.
Remdamiesi nuostata, kad ateityje kainos gali dar labiau kilti (pvz., labai populiari nuostata, kad kainos iki euro įvedimo turi būtinai kilti) žmonės drąsiai perka būstą, nes tikisi, kad jis ateityje dar labiau brangs.
Vis daugiau žmonių genami tokių lūkesčių perka būstą ne tik savo poreikiams (gyventi), bet ir investuodami - įsigyja antrąjį, trečiąjį ir n-tąjį būstą, kad gautų pajamų iš nuomos arba tikėdamiesi vėliau pelningai perparduoti.
Naujos statybos butai kartais rezervuojami net neturint finansinių išteklių sumokėti visą buto kainą - tikintis, kad dar neatėjus laikui įmokėti pagrindinę sumą pavyks surasti pirkėją, kuris už buto rezervaciją sumokės daugiau.
Didėjanti perpardavinėtojų, ypač neprofesionalių, veikla pradeda kelti ir tam tikrą nerimą, kadangi lengvai užsidirbti nori vis daugiau žmonių, nieko nenutuokiančių nekilnojamojo turto rinkoje bei sunkiai besiorientuojančių situacijoje.
Prognozuojant rinkos ateitį galima teigti, kad kainos jau po truputį pradeda siekti “lubas” t.y., pamažu artėti prie senųjų ES šalių būsto kainų.
Todėl net ir žinodami didelę gyvenamųjų būstų paklausą bei menkas galimybes greitai padidinti būsto pasiūlą, prognozuoju, kad didieji būsto kainų kilimai (30-50 proc. per metus) artimiausiu metu vargu ar kartosis.
Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos plėtros prognozes, galimą palūkanų normų augimą, bei kur kas lėtesnį (lyginant su būsto kainų augimu) gyventojų perkamosios galios augimą, labiausiai tikėtina, kad artimiausiais metais būsto kainos turėtų nusistovėti tam tikrame lygyje, o jų augimas neviršyti 10-15 proc. per metus.
Kad butai pigs neįtikėtina dėl per mažos naujų būstų pasiūlos bei sąlyginai aukštos būstų statybos savikainos.
Senų butų kainų augimo nesitikima, nes vis rečiau potencialūs pirkėjai žvalgosi į tokius butus, jei finansinės galimybės leidžia įsigyti naują.
Kauno rajono nekilnojamojo turto rinkoje paklausa gyvenamajam būstui nemažėja, kai kurie pardavimui pateikti nauji objektai realizuojami per rekordiškai trumpą laiką.
Butų segmente greičiausiai parduodami naujos statybos 1-2 kambarių butai - per 2-3 savaites.
3 kambarių, 65-75 kv. m ploto naujos statybos butai rinkoje dažniausiai pardavinėjami 1-3 mėnesius.
Kiek ilgiau tenka pardavinėti senus, 1-3 kambarių butus blokiniuose namuose, kadangi pardavėjai už juos neretai tikisi gerokai aukštesnės kainos.
Už realią rinkos kainą tokį butą įmanoma parduoti pakankamai greitai - per 1-2 mėnesius.
Nekilnojamojo turto rinkoje butų pardavimo laikas vidutiniškai siekia 3 mėnesius, namų - iki 6 mėnesių, komercinių patalpų, priklausomai nuo vietos ir ploto - 3-12 mėnesių.
tags: #turto #vertinimas #po #apdailos