Retrospektyvinis turto (verslo) vertinimas yra konkretus turto (verslo) rinkos vertės nustatymas konkrečiai datai praeityje. Retrospektyvinis turto vertinimas yra toks vertinimas kai nustatoma nekilnojamojo turto rinkos vertė praeities datai. Ši vertė nėra vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė paskaičiuota VĮ Registrų centro, o reali turto vertė praeityje.
Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus, tačiau tai nėra vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė.
Kada Užsakomas Retrospektyvinis Vertinimas?
Retrospektyviniai vertinimai dažniausiai užsakomi tuomet, kai kyla ginčas dėl turto (verslo) rinkos vertės, buvusios praeityje. Dažniausiai tokių vertinimų prireikia teismuose.
Labai dažnu atveju toks retrospektyvinis vertinimas praverčia ir tuomet, kai norima sumažinti mokestinę naštą. Pagal LR teisės aktus, gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos tuomet, jeigu šis parduotas turtas buvo perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 5 metus.
Jei taip nutiko, kad gavę nekilnojamąjį turtą (paveldėjote ar jis Jums buvo padovanotas) neatlikote turto vertinimo, notaras, tvarkydamas Jūsų nuosavybės dokumentus, paprastai užfiksuoja turto vertę remdamasis vidutinės rinkos vertės duomenimis, nustatytais masinio vertinimo būdu. Deja, vidutinė rinkos vertė paprastai neatitinka realios neklinojamojo turto rinkos kainos.
Jei išlaikote turtą savo nuosavybėje 5 metus ir jį parduodate tik po šio laikotarpio, prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį neatsiranda, bet jei neišlaikote - Jums reikės mokėti mokesčius, t. y. apmokestinamas nuosavybėn gauto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir to paties nekilnojamojo turto pardavimo kainos skirtumas, tad pasiruoškite namų darbus: Jums reikės retrospektyvinio nekilnojamojo turto vertinimo, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę tam tikru praeities momentu, t. y. dovanojimo, paveldėjimo datai.
Atlikus retrospektyvinį nekilnojamojo turto vertinimą užtikrinsime nešališką ir teisingą atspirties tašką gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimui.
Nekilnojamojo turto vertinimo pavyzdys
3 atvejai, kai retrospektyvinis vertinimas yra būtinas:
Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas
Paveldėtas nekilnojamas turtas atneša ne tik papildomas pajamas, tačiau ir mokestinę prievolę. Paveldėtas turtas gali būti apmokestinamas du kartus:
- Paveldimo turto mokesčiu. Jis taikomas tais atvejais, kai turtas paveldimas iš antros eilės giminaičių ir kitų asmenų, išskyrus pirmos eilės giminaičius.
- Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo. Šio mokesčio 15 proc. tarifu apmokestinamas gautas pelnas po paveldėto turto pardavimo.
Mokestis taikomas tuo atveju, jei turtą norite parduoti neišlaikę nuosavybės teise ilgiau nei 10 metų, ten nedeklaravę gyvenamosios vietos ilgiau nei 2 metus arba esate deklaravę trumpiau nei 2 metus, tačiau neplanuojate per kalendorinius metus įsigyti kitą turtą ir ten deklaruoti gyvenamąją vietą.
Retrospektyvinis nekilnojamojo turto vertinimas bus reikalingas antruoju atveju, kai norite parduoti arba jau pardavėte iš pirmos eilės giminaičių paveldėtą turtą, tačiau paveldėjimo priėmimo metu nedarėte turto vertinimo. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą buvo įrašytą VĮ Registrų centro apskaičiuota vidutinė rinkos kaina. Ji gali ženkliai skirtis nuo realios pardavimo kainos. Tad ir apmokestinamas pelnas tokiu atveju bus gerokai didesnis.
Tam, kad sumažinti gaunamą pelną, būtina atlikti retrospektyvinį turto vertinimą tais pačiais kalendoriniais metai, kuriais turtas yra parduodamas. Retrospektyvinis turto vertinimas bus daromas paveldėjimo datai, o jo tikslas - nustatyti realia turto rinkos kainą, buvusią paveldėjimo priėmimo metu.
Šio vertinimo ataskaitą kartu su paveldėto turto pirkimo - pardavimo sutartimi bei paveldėjimo teisės liudijimu reikia pateikti Valstybinei mokesčiu inspekcijai (VMI) deklaruojant pajamas gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo.
Ši įstatymų išimtis taikoma tik paveldėjus nekilnojamą turtą iš pirmos eilės giminaičių.
Dovanoto turto pardavimas
Dovanoto turto pardavimas taip pat atneš ne tik pajamas, bet ir mokesčius po pardavimo. Dovanotas turtas taip pat gali būti apmokestinamas net keletą kartų:
- Gyventojų pajamų (GPM) mokesčiu priimant turtą dovanų, kai dovanotojas nėra jūsų pirmos eilės giminaitis.
- Gyventojų pajamų mokesčiu pelną, gautą pardavus dovanotą turtą. Pelnas apskaičiuojamas iš turto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą kainą.
Retrospektyvinis vertinimas gali jums padėti antruoju atveju, jei turtą gavote dovanų iš pirmos eilės giminaičių, o dovanojimo sutartyje buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina. Atliekant retrospektyvinį turto vertinimą bus nustatyta reali rinkos kaina dovanojimo datai.
Retrospektyvinis vertinimas nėra galimas:
- Kai turtas gautas dovanų iš antros eilė giminaičių arba juridinio asmens.
- Kai turtas gautas dovanų iš pirmo eilės giminaičių, tačiau į dovanojimo sutartį įrašyta ne VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina, o jūsų pačių nusistatyta kaina.
Šio vertinimo ataskaitą kartu su dovanoto turto pirkimo - pardavimo sutartimi bei dovanojimo sutartimi reikia pateikti Valstybinei mokesčiu inspekcijai (VMI) deklaruojant pajamas gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo.
Dovanojimo sutartis
Teisminis ginčas
Retrospektyvinis vertinimas jums bus reikalingas ir esant teisminiam ginčui, kai siekiama įrodyti praeityje buvusią realią turto kainą. Vertinimo ataskaita pateikta teismui yra juridinę galią turintis dokumentas bei įrodymas.
Kuo Ypatingas Retrospektyvinis Vertinimas?
Retrospektyvinio vertinimo procedūra praktiškai nesiskiria nuo įprastos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo procedūros: reikalinga ir turto apžiūra, ir turto dokumentai (priklausomai nuo turto rūšies). Vienintelis skirtumas yra tas, kad siekiama nustatyti turto rinkos vertę, buvusią preityje, todėl vienas svarbiausių momentų vertinant retrospektyviai - apsibrėžti turto būklę, buvusią vertinimo datos metu.
Pateiksime paprastą pavyzdį. Kartu su kitais asmenimis paveldėjote butą, kurio būklė yra labai prasta (seniai nedarytas remontas), turto vertinimo neužsakinėjote, notaras paveldėjimo liudijime įrašė vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, tad realios turto rinkos vertės nežinote. Butą suremontavote ir nutarėte tą butą „pasidalinti“ tarp paveldėtojų (kažkam lieka butas, kažkas gauna piniginę kompensaciją). Kviečiatės turto vertintojus, kurie atvyksta apžiūrėti ir nusifotografuoti buto. Apžiūros metu butas yra suremontuotas, tad jo rinkos vertė dabar ir turto vertinimo dienai (retrospektyviai, kai butas buvo paveldėtas) yra labai skirtingos būtent dėl buto būklės.
Tokiu atveju svarbu, kad turto vertintojui pateiktumėte išsamius turto būklės aprašymus (kokia buvo buto apdaila: sienos, lubos, grindys, langai, vidinės durys ir pan.) ir, jei turite, buto nuotraukas, atspindinčias buvusią buto būklę. Tik tuomet nepriklausomas turto vertintojas galės nustatyti objektyvią retrospektyvinę nekilnojamojo turto rinkos vertę.
Kiek Laiko Galioja Retrospektyvinis Vertinimas?
Retrospektyvinis turto vertinimas galiojimo laiko neturi. Jį atliekant buvo nustatyta turto kaina buvusi praeityje (dovanojimo ar paveldėjimo priėmimo metu).
Kiek Kainuoja Retrospektyvinis Turto Vertinimas?
Retrospektyvinio nekilnojamojo, kilnojamojo ar verslo vertinimo darbų kaina yra individuali. Ji priklauso nuo objekto sudėtingumo, nuo datos, kuriai reikalinga nustatyti kainą. Kuo senesnei datai reikia įvertinti turtą ar verslą, tuo darbų kaina būna didesnė. Rekomenduojama ilgai nedelsti ir šią paslaugą užsisakyti kuo mažiau laiko praėjus nuo paveldėjimo ar dovanojimo priėmimo.
Kokie Dokumentai Reikalingi Atliekant Minėtą Vertinimą?
Dokumentai reikalingi buto retrospektyviniam vertinimui:
- Buto kadastrinių matavimų byla;
- Buto dovanojimo sutartis arba paveldėjimo teisės liudijimas;
- Žemė sklypo planas (jei butui priklauso žemės sklypas ar jo dalis);
- Buto priklausinių kadastrinių matavimų bylos.
Dokumentai reikalingi gyvenamojo namo retrospektyviniam vertinimui:
- Namo kadastrinių matavimų byla;
- Gyvenamojo namo dovanojimo sutartis arba paveldėjimo teisės liudijimas;
- Žemės sklypo planas;
- Namo priklausinių kadastrinių matavimų byla.
Dokumentai reikalingi žemės sklypo retrospektyviniam vertinimui:
- Žemės sklypo dovanojimo sutartis arba paveldėjimo teisės liudijimas;
- Žemės sklypo planas.
VĮ Registrų centras logotipas
Turto vertinimo metodai
Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) IV dalyje „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“.
Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) (toliau - TVS) ir Europos vertinimo standartuose 2016 (toliau - EVS) (TVVPĮ 6 straipsnio 1 dalis).
105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ (toliau - 105-asis TVS) 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms. Be to, 105-ojo TVS 10.5 punkte nustatyta, kad „Vertintojo pareiga yra pasirinkti tinkamą (- us) metodą (-us) kiekvienam vertinimui.“.
105-ojo TVS 10.4 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojui nebūtina taikyti daugiau nei vieną turto vertinimo metodą, ypač kai vertintojas yra itin užtikrintas pasirinkto metodo tinkamumu ir patikimumu atsižvelgiant į vertinimo duomenis ir užduoties aplinkybes. Vis dėlto vertintojai turėtų apsvarstyti ir kelių požiūrių ar metodų taikymo galimybę vertei nustatyti, ypač tuomet, kai nėra pakankamai faktinių ar prieinamų pradinių duomenų, kurių pakaktų pateikti patikimą išvadą apie <...> vienu metodu nustatytą vertę. Kai taikoma daugiau nei vienas požiūris ir metodas, arba net vieno požiūrio keli metodai, išvada apie pagal šiuos kelis požiūrius ir (arba) metodus nustatytą vertę turėtų būti pagrįsta, o skirtingų verčių analizė ir skirtingų verčių suderinimas netaikant vertės vidurkio skaičiavimo turėtų būti pateikta ataskaitoje.“ Tą patvirtina ir EVS 5-ojo EVID „Vertinimo metodika“ 7.2 punktas, pagal kurį „Nėra jokios bendros taisyklės, kuri parodytų, ar vienas, ar keli metodai nulems tikslesnius ir patikimesnius vertinimo rezultatus.“.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą.
Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vertintojai, pasirinkdami turto vertinimo metodus ar jų derinius bei skaičiavimo būdus, privalo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis, veikti atsakingai bei ataskaitose pagrįsti šiuos pasirinkimus. Tokiems sprendimams priimti reikalinga išmanyti turto vertinimą reglamentuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, taip pat turėti specialiųjų žinių bei patirties turto vertinimo srityje.
Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“.
Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas“ (Metodikos 61 p.). Be to, vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.
Taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, vertintojai turi aiškius nurodymus, kaip turi būti pasirinkti lyginamieji objektai, jei jų yra, o taip pat, kad nesant tinkamų lyginamųjų objektų privalu rinktis kitą vertinimo metodą (-us) ar jų derinį.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas yra unikalus kalbant apie jo vietą, fizinę formą, teisinius interesus, leidžiamą naudojimą ir pan. Vadinasi, vertintojas turi pakoreguoti palyginamųjų objektų analizės pagrindu gautas vienetų vertes (EVS 5-ojo EVID 6.2.3 p.).
Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“.
Tai reiškia, kad vertintojas, rinkdamasis lyginamuosius objektus, nėra ribojamas rinktis juos tik konkrečioje vietovėje. Pažymėtina, kad vertintojas gali taikyti skirtingus palyginamuosius duomenis, atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį.
105-ojo TVS 30.4 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas palyginamųjų duomenų pavyzdžių: „kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą), nuomos kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą) ir kapitalizacijos normos. Keletas iš daugelio bendrų palyginimo vienetų, naudojamų vertinant verslą, yra EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) daugilkliai, pajamų daugilkliai, mokesčių daugilkliai ir buhalterinės vertės daugilkliai. Keletas iš daugelio dažniausiai finansinėms priemonėms vertinti taikomų palyginimo vienetų yra tokie rodikliai kaip pelningumas ir palūkanų normos sklaida.
105-ojo TVS 30.8 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojas turėtų išanalizuoti ir koreguoti bet kokius lyginamųjų sandorių ir vertinamo turto reikšmingus skirtumus. Įvertinus išdėstytą informaciją, matyti, kad lyginamojo metodo skaičiavimo būdas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie atskleidžiami vertintojui atliekant vertinimo procedūras. Šie veiksniai paaiškėja analizuojant gautus individualius duomenis ir informaciją kiekvienu konkrečiu vertinimo atveju.
Taigi, minėti duomenys vertintojo nustatomi vertinimo metu, o ne kai pasirašoma vertinimo paslaugų pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip savivaldybėms sudarant turto vertinimo paslaugų pirkimo sutartis jose nustatyti aiškius lyginamųjų objektų pasirinkimo būdus ar kriterijus, kai jie yra labai įvairūs, pasirenkami pagal individualią situaciją skirtingai, bei kurie paaiškėja tik atliekamo vertinimo eigoje.
Be to, vertintojai, atlikdami vertinimą yra saistomi TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais turto vertės nustatymo principais, t. y. vadovautis: 1) rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais; 2) teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų; 3) teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.
Taigi, vertintojai, atlikdami turto vertinimą yra įpareigoti laikytis minėtų principų, taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu „Dėl turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ Nr.
tags: #turto #vertinimo #panaudojimas