Vilniaus apygardos teismas jau antrą kartą išnagrinėjo NT turto vertintojos Birutės Traubergienės bylą ir pripažino, kad pastaroji moteris 2010-2012 metais 44 kartus suklastojo turto vertinimo ataskaitas. Teisingumo šioje istorijoje ieškoma jau dešimtmetį.
Bylos duomenimis, iš pradžių įtarta, kad B. Traubergienės biure turto vertintojo asistente dirbusi Julija Traubergaitė, susitarusi su įvairių įmonių, kaip turto vertinimo užsakovių, vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei šie išties buvo verti, kartu su tame pačiame biure verslo vertintojo asistente dirbusia Dovile Stabrauskaite bei vienintele tuo metu turto vertintojo kvalifikaciją turėjusia direktore B. Traubergaitė ir B. Traubergienė parengtas vertinimo ataskaitas pasirašydavo. B. Traubergienė jas patvirtindavo biuro antspaudu, po to J.
Pavyzdžiui, 2010 m. liepos 9 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje sklypas, kurio vidutinė vertė tuo metu buvo 74 tūkst. litų (21 432 eurais), buvo įvertintas 2,365 mln. litų (684 951 euru). Vos 4489 eurų vertės sklypas 2010 m. rugpjūtį taip buvo „išaugintas“ iki 313 427 eurų vertos žemės, o 6341 euro vertas sklypas tų pačių metų rugsėjį įvertintas 568 234 eurais.
Teismo procesas ir sprendimai
2019 m. pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas visas tris moteris pripažino kaltomis, tačiau 2021 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas J. Traubergaitę ir D. Stabrauskaitę išteisino, nustačius, kad šios darbuotojos nebendrininkavo su B. B. Traubergienė buvo pripažinta kaip pagrindinė kaltininkė, tačiau turto vertintoja apskundė nuosprendį Aukščiausiajam Teismui, o šis 2021 m. Balandį šią bylą antrąkart išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad tam tikrų klaidų būta, tačiau konstatavo, kad NT vertinimo aktai išties buvo klastoti.
Portalui patikrinus paaiškėjo, kad B. Generalinės direktorės pavaduotoja - Julija Traubergaitė yra Lietuvos turto vertintojų asociacijos narė bei asociacijos verslo vertinimo komiteto narė.
Byloje užsimenama, kad B. 2020 m. vasarą Vilniaus miesto apylinkės teismas ilgametį, solidžią patirtį sukaupusį turto vertintoją Antaną Cikanavičių (gim. 1951 m.) pripažino kaltu už dokumentų klastojimą atliekant keturias turto vertinimo procedūras. A. Cikanavičiaus pateikti melagingi duomenys vėliau buvo panaudoti paimant paskolų už daugiau nei 1,667 mln.
O 2020 m. rudenį paaiškėjo, kad su taip padirbtais NT vertinimo aktais iš Nacionalinės kredito unijos (pastaroji žlugo 2012 metais) paskolas ėmę verslininkai Anžela Žičkauskienė, Igoris Ivanovas ir Žakas Proskurovskij iš bylos išlipo faktiškai sausi - Vilniaus miesto apylinkės teismas jiems iškeltą bylą nutraukė dėl suėjusios senaties, o kartu ir paliko nenagrinėtą bankrutuojančios NKU atstovų ieškinį dėl gautų pinigų grąžinimo. Štai teismo dokumentuose rašoma, kad A. Žičkauskienė 2010 m. pradžioje, kai buvo Vilniuje registruotos bendrovės „Scandia“ direktorė, kreipėsi į jau minėtą A.
Buhalterinė apskaita: kaip suteikti įgaliojimą „Sodroje“
tags: #turto #vertintoja #traubergiene