Laukžemės Dvaro Vizija: Stasio Atsiminimai

Laukžemė, įsikūrusi netoli Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos, nuo seno traukė didikų dėmesį. Dvaras čia minimas jau XVI a., jį valdė ir Sapiegos, vokiečių didikai, o nuo 1913-ųjų jo dalininku tapo prelatas Konstantinas Olšauskas. Šiandieną, deja, privatiems asmenims atitekę rūmai vėl parduodami, nes buvusiems šeimininkams nesisekė savojo turto tvarkyti.

Laukžemės dvaras 2019 m. (Šaltinis: Wikipedia)

Stasio Baužio Atsiminimai apie Dvaro Praeitį

Laukžemės senbuvis ir kaimo istorijos žinovas Stasys Baužys prisiminė sovietmečiu dvaro rūmuose buvus aštuonmetę mokyklą, įrengtas klases, kurios buvo kūrenamos krosnimis: kiekvienoje klasėje stovėjo po glazūruotų koklių krosnį, viršuje išpuoštą gražiais ornamentais. Patalpos buvusios aukštos - apie 3,5 m. Parke, priešais rūmų balkoną, stovėjo mergaitės skulptūra-fontanas.

„Prisimenu, kaip ji liedavo vandenį iš ąsočio. Po to skulptūrą nugriovė, dalį parko išlygino, nes sugalvojo įrengti krepšinio ir futbolo aikštyną“, - sakė istorijos pedagogo duoną krimtęs S. Baužys.

Jis tęsė pasakojimą: „Būdami berniūkščiai, landžiodavome po senąjį parką, vakarais šniukštinėdavome palei rūmus - traukė paslaptys, o jų čia buvo apstu. Mano tėvas kaimo bažnyčios vargonininkas Leonas Baužys pasakojo, kad iš rūmų buvę nutiesti 2 tuneliai: vienas vedė bažnyčios link, įrengtas, matyt, tam, kad dvarininkai spėtų pasislėpti nuo pavojaus, o antrąjį žinojau ir aš pats.

Jis papasakojo vieną atmintin įstrigusį nuotykį: „Buvo 1963-1965-ieji, mokytojams reikėjo įdirbti žemę ir nusiuntė mus, mokinius, sukasti sklypus. Bekasant kastuvai atsitrenkė į kažką kieto - pasirodė 3 po žeme paslėptos skrynios: viena - su brangiais dekoruotais indais, kita - su drabužiais, o trečiojoje - visokios senienos. Indus išsyk išsidalijo, ir žinau, pas ką jie sudėti indaujose. Drabužius atidavė dramos būreliui, o kur iškeliavo senienos - nežinau.

Lazdininkietė 83-jų Petronelė Gedrimienė pasakojo, kad jos tėvai, kilę nuo Jakų Klaipėdos rajone, atvyko tarnauti pas Laukžemės dvarininkus, - prieškariu dvarą valdė Jonuškevičiai. „Atsimenu, kaip dvarininkas ir pats daug dirbo: vasaromis vilkėdamas šortais ir į laukus ėjo - šieną pjovė , grėbė ir samdiniams vadovavo. Mama dirbo ūkio darbus, karves melžė ir tris dvarininkų vaikus - Tadą, Česlovą ir Gražiną - prižiūrėjo. Atsimenu gaisrą dvare, ūkiniai pastatai nudegė. Užėjus karui, šeimininkai pabėgo į užsienį“, - pasakojo P.

Jai antrino S. Baužys, kurio tėvas kalbėdavęs apie ankstesnius laikus, kai šis dvaras, kaip ir netoliese Laukdvaris, priklausęs prelatui K. Olšauskui. „Tėvas pasakojo, kad apylinkes sukrėtė netikėta kunigo mirtis - jis dviračiu mynęs pažiūrėti, kur kunigą nušovė.

Dvaro Dabartis ir Ateities Vizijos

Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė patikino, kad privatiems asmenims atitekę rūmai vėl parduodami, nes buvusiems šeimininkams nesisekė savojo turto tvarkyti. Jos žodžiais, valstybės saugomą, kultūros paveldui priskirtą objektą yra sudėtinga tvarkyti, reikalavimai dideli - reikia atlikti tyrimus, rengti projektą, o tvarkybos darbus prižiūri atestuoti specialistai.

„Įsigijus tokį stipriai fiziškai pažeistą statinį, reikia įdėti labai daug darbo, turėti ir pinigų, ir kantrybės. Savininkus vargina procedūros, galbūt tai atgraso nuo noro atkurti rūmus, o galbūt šeimininkai neturi vizijos, ką norėtų juose matyti. Manyčiau, kad lemia ir geografinė padėtis - vis dėlto Laukžemė yra atoki vietovė“, - svarstė M. Skersienė.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, paklaustas, ar nėra galimybės išgelbėti buvusį dvarą ir ar Savivaldybė nesvarstė galimybės rūmus perpirkti, atsakė: „Lietuvoje yra ne vienas atvejis, kai savininkai, vedami troškimo turėti dvarą, neįvertino savo galimybių. Šiandieną Laukžemės rūmai yra privati nuosavybė ir Savivaldybė negali nieko daugiau padaryti, kaip, padidinus nekilnojamojo turto mokesčius, įpareigoti šeimininkus tvarkytis. Jeigu Savivaldybė turėtų konkrečią viziją, ką norėtų matyti tuose rūmuose, galbūt ir galima būtų svarstyti, ar verta pastatą išsipirkti.

Šiandieną, be pagrindinių Laukžemės dvaro rūmų, greta dar yra išlikusios buvusios arklidės - vokiečių architektūrai būdingo fakverko stiliaus statinys, kurį neseniai įsigijo klaipėdiečiai ir jį tvarko. Naujieji šeimininkai apkuopė ir parką šalimais, ir kalvą, į kurią, pasak S. Kitapus rūmų - buvusi ledainė, kurios rūsys buvo iki 3 m gylio.

„Kulšės upėje pjaudavo ledą - žiemos šaltesnės būdavo - ir gabendavo rogėmis į dvaro ledainę: pakaitomis dėdavo sluoksnį ledo ir pjuvenų, ir taip tarp jų ilgai išsaugodavo šviežią maistą ir mėsą“, - paaiškino S. Baužys.

Atokiau nuo rūmų išlikęs grūdų sandėlis, vadinamasis magazinas. Dvarą juosė senovinis parkas su liepų, kaštonų alėjomis, jį puošė 2 tvenkiniai. Laukžemės kaimo bendruomenė šiemet parengė projektą pagal Kaimo plėtros programą ir gavo lėšų - apie 30 tūkst. Eur sutvarkyti vieną tvenkinių, kad paverstų jį bendruomenės poilsiaviete.

Dabartiniai mūriniai Laukžemės dvaro rūmai buvo pastatyti 1903 m. ant, manoma, XVII a. rūsio pamatų. Dar išlikęs rūsys-ledainė, svirnas, magazinas, parkas su želdiniais ir vandens telkiniais.

Laukžemės Dvaro Istorija

Laukžemės dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Tuomet jis buvo Palangos (Darbėnų) dvaro ūkinis padalinys, o XVII a. priklausė didikams Sapiegoms. XVIII a. dvaras perėjo Palangos seniūnijos valdytojams. XIX a. pr. jį valdė vokiečių didikai: Mirbachai, baronai Medemai, vėliau Georgijus von Štempelis. 1913 m. Laukžemės dvarą kartu su daktaru Jonu Ipolitu Stonkumi nusipirko prelatas Konstantinas Olšauskas.

Po II pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas. Laukžemės kolūkis statinius naudojo ūkio gamybinei veiklai: grūdų sandėlis-magazinas ir dvaro rūmai buvo paversti sandėliais. 1958 m. buvo atliktas dvaro rūmų kapitalinis remontas ir jie perduoti mokyklai. 1982 m. švietimo įstaiga išsikėlė, ir pastatas liko be priežiūros.

Laukžemės dvaro istorija yra turtinga ir įvairi, tačiau ateitis vis dar neaiški. Ar dvaras bus atgaivintas ir taps bendruomenės traukos centru, ar liks nykstantis praeities liudininkas, priklauso nuo naujų savininkų vizijos ir investicijų.

Laukžemės dvaro istorijos etapai
Laikotarpis Valdytojai/Paskirtis
XVI a. Palangos (Darbėnų) dvaro ūkinis padalinys
XVII a. Didikai Sapiegos
XVIII a. Palangos seniūnijos valdytojai
XIX a. pr. Vokiečių didikai: Mirbachai, baronai Medemai, Georgijus von Štempelis
1913 m. Prelatas Konstantinas Olšauskas ir daktaras Jonas Ipolitas Stonkus
Po II pasaulinio karo Nacionalizuotas, Laukžemės kolūkis (sandėliai)
1958 m. Kapitalinis remontas, perduotas mokyklai
1982 m. Švietimo įstaiga išsikėlė, pastatas liko be priežiūros

tags: #turto #vizija #stasys