Šiame straipsnyje nagrinėsime Valdemaro požiūrį į verslą, lyderystę ir gyvenimo vertybes, remdamiesi jo paties įžvalgomis ir patirtimi.
Verslo vizija ir sėkmės paslaptys
Tam, kad sukurtum sėkmingą verslą, pirmiausiai reikia norėti tą verslą daryti. Antra - reikia turėti žinių ir atkaklumo. Čia tiktų man patinkanti politiko Vinstono Čerčilio frazė: "Niekada, niekada, niekada nepasiduoti".
Tikiu tuo, kad kiekvienas iš mūsų ateiname į šį pasaulį kaip Dievo kūrinys su tam tikra dieviškąja ir genetine programa. Vėliau žmogų veikia ir formuoja aplinka: tėvai, mokykla, studijos, bendradarbiai... Tačiau galvočiau, kad pagrindinis ir pats svarbiausias aspektas yra pats žmogus: kiek jis pats save pažįsta, kiek save supranta ir ko iš savęs nori.
Minėjote atkaklumą. Dažnai į verslininką yra žiūrima ir sprendžiama apie jį tik iš to, kas matyti išorėje. Iš to, kaip jis apsirengęs, kokį automobilį vairuoja. Skubėdami vertinti fasadinę pusę, žmonės net nesusimąsto, kiek laiko ir jėgų, sveikatos reikia investuoti pradedant verslą. Ir kiek nuo to kenčia šeima... Su kokiais sunkumais tenka susidurti... Kiek jėgų atsieina ateities vizija uždegti darbuotojus, kai realiai dar niekas nesukurta.
Lyderio tikėjimas - taip pat labai svarbus. Svarbu ir drąsa. Labai svarbūs pasąmoniniai dalykai. Kryptingas ir pozityvus mąstymas. Taip pat - nuolatinis darbas su savimi. Milijonieriai, atrodo, turi bendrą savybę: visi jie siekia neįmanomų dalykų. Aš pritariu šiai nuostatai. Daug pasiekę žmonės paprastai būna apdovanoti išskirtine energija.
Kiekvienoje nesėkmėje reikia ieškoti sėkmės grūdo. Žinoma, tai nėra paprasta, tačiau kai žmogus maksimaliai išsigrynina ir suvokia, ko nori, į ką turi susikoncentruoti, kaip turėtų gyventi, kokia turėtų būti jo aplinka, - būtent tada jis pasidaro pajėgus atlaikyti gyvenimo smūgius. Ir, beje, atsakymai į šiuos esminius klausimus aiškiausiai yra gaunami kritiniu laikotarpiu: kai spaudžia aplinkybės, laikas. Kiekviena nesėkmė ar krizė yra apsivalymo ar net atgimimo laikotarpis.
Stiprūs žmonės net bankrutavę atranda kitą nišą ar kryptį verslui, apie kurią galbūt nė negalvojo. Tokie žmonės nebevarsto senųjų durų, o žvalgosi naujų. Tų, kurias atvėręs, galėtų sukurti naujas galimybes. Įdomu, kad vienas ir tas pats kinų hieroglifas reiškia ir problemą, ir galimybę. Vieni verslą lygina su sportu: kiekviena diena - naujas iššūkis. Kiti sako: versle kaip kare. Man verslas - kūryba. Taip pat - galimybė realizuoti save bei poreikį duoti.
Vienas iš mano gyvenimo moto yra toks: žmonės, kurie yra kartu su manimi versle - mano darbuotojai, turi ne tik turėti geras darbo sąlygas, gauti gerą atlyginimą, bet ir turi nuolat tobulėti kaip asmenybės. Minėtasis moto yra mano žmogiškoji misija, kurią aš pats pasirinkau.
6 patarimai, kaip tapti sėkmingu verslininku | John Mullins | TED
Patirtis ir veikla
Baigęs mokslus, penkerius metus dirbau prekybos laivyne kapitono padėjėju. Na, o po to pradėjau jūrinį verslą. Jis buvo plečiamas dešimt metų. 1993 metais kartu su partneriais sukūriau ir išplėčiau kompanijų KRANTAS grupę: "Krantas Shipping", "Krantas Travel", Baltijos keltų terminalas, "Krantas Forwarding". Visas šias pelningai dirbančias kompanijas 2002 metais pardaviau strateginiam investuotojui.
2000-2005 m. buvau Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentu. 2003-2005 m. buvau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos nariu.
Kompaniją įsteigiau prieš trejus metus. Investicinė bankininkystė yra labai įdomi sritis, susijusi su įvairiomis ūkio šakomis, dideliais projektais, pinigais ir vertės kūrimu. Ir nors mūsų didieji projekai yra vykdomi Kaune ir Vilniuje, tikimės gerų sandorių ir Klaipėdoje. Mūsų klientai yra bendrovių akcininkai. Mes atstovaujame akcininkų interesams, veikiame kaip finansų ir strateginiai patarėjai: verslo pirkimas, pardavimas, restruktūrizavimas, atskyrimas. Lietuvoje tai gana naujas dalykas. Taip pat mes pritraukiame ir organizuojame kapitalą tiems projektams, kurie bankams atrodo pernelyg rizikingi.
Kokybė klientų atžvilgiu. Teisingumas - darbuotojų atžvilgiu. Atsakingumas - visuomenės atžvilgiu.
Sovietmečiu nebuvome mokomi išmanyti nei apie pinigus, nei apie finansus. Nereikia į visus žmones žiūrėti kaip į potencialius verslininkus. Ne visi nori, ne visi gali, o galiausiai ne visi ir turi būti verslininkais. Kita vertus, kuo visuomenė yra civilizuotesnė (Lietuva kaip tik ir eina tuo keliu) - tuo geriau tokios visuomenės nariai išmoksta tvarkytis su pinigais.
Aš jų neverčiu ko nors specialiai daryti. Tačiau jie supranta, kad pinigai iš dangaus nekrenta. Pats svarbiausias dalykas yra tas, kad mano vaikai mato mano pavyzdį.
Visi mes turime 24 valandas. Ir kiekvienas žmogus šį laiką gali išnaudoti kaip tinkamas. Per tą laiką žmonės turi galimybę kurti, keisti savo gyvenimą. Todėl kaip žmogus praleis jas, priklauso nuo jo paties.
Žaidžiu golfą. Aš esu Vilniaus Sostinių golfo klubo narys. Šį žaidimą mėgsta ir mano žmona. Šiemet žadu vežtis kartu ir savo vaikus.
Man svarbu yra bendruomenė ir vertybės. Krikščionybė kaip vertybė man atrodo reikšminga. Jos dėka mes turime Lietuvą tokią, kokia ji yra šiandien.
Taip. Neseniai parėmėme E. Balsio menų gimnaziją. Mes, pirmąkart šios mokyklos istorijoje padėjome išleisti moksleivių koncerto diską.
Esu nusiteikęs būti tikrai aktyvus mažiausiai dar penkiasdešimt metų. Ir tas nusistatymas, ko gero, mane veikia lyg gyvybės eliksyras. Nesakau, kad būsiu versle dar tiek metų.
Valdemaro Jaciko veikla Raseinių rajono savivaldybėje
Valdemaras Jacikas jau trečią kadenciją dirba Raseinių rajono savivaldybės taryboje. Jis priklauso Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitetui bei Antikorupcinei komisijai.
Vienas pagrindinių darbų, kurio iniciatorius buvau - sustabdyti 33 milijonų litų vertės projektą. Pavyko sustabdyti ES lėšų skyrimą privačiai kompanijai, kuri buvo įkurta tam, kad perimtų Raseinių socialinių paslaugų centrą. Neleidau sužlugdyti Raseinių hipodromo.
Labai daug kovojau ir piktinausi dėl atsisakytų pinigų kempingui prie Dubysos įrengti.
Visas ES lėšas, kurios bus skiriamos, mes turime nukreipti ne Tarybos narių ar įstaigų vadovų norams tenkinti, o atsižvelgdami į visų rajono gyventojų poreikius.
Taip pat negalime leisti, kad tuštėtų gyvenvietės ir kaimai. Galėtumėme sukurti verslo kūrimo kaime programą, gal net kartu su Darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, kuriantys naują verslą kaime, kurį laiką būtų atleidžiami nuo mokesčių, jiems teikiama parama.
Dar daugiau - prašysiu spaudos, kad biudžetas būtų paviešintas ne sausai, o su palyginimais ir paaiškinimais: kodėl vienai ar kitai sričiai didinamas arba mažinamas finansavimas ir kaip tai atsilieps žmonių gyvenimui.
Nei viename Antikorupcinės komisijos posėdyje aš nedalyvavau, nes nei vienas posėdis taip ir nebuvo sušauktas.
Kiek žinau, yra skiriama 100 Lt kanceliarinėms išlaidoms, o kiek mokama už posėdžius, atvirai pasakius, net nežinau, bet labai nedaug - gal 20-30 Lt. Man tų pinigų tikrai nereikia ir aš priėmiau tokį sprendimą: visus pinigus, kuriuos aš per metus gaunu kaip rajono Tarybos narys, padauginu mažiausiai iš 10, o dažniausiai - iš 50, ir išdalinu žmonėms ir organizacijoms kaip labdarą.
Išsilavinimas ir požiūris į jį
Kad ir kiek diplomų turėtumei, jie proto nei sugebėjimų neprideda. Diplomas tik įrodo, kad tu išklausei tam tikrą teorijos kursą. Mano išsilavinimas - mokymasis visą gyvenimą. Pagrindiniai dalykai - finansai, bankininkystė, nes kasdien su tuo susiduriu.
Jei bandyčiau eiti į universitetą šito mokytis, tuo parodyčiau, kad visus 20 metų vadovavau įmonėms blogai arba nesupratau, kaip vadovavau.
Jaunas žmogus, norintis kažką pasiekti, įgauti pradinių žinių, turi siekti aukštojo mokslo. Svarbiausia - pasirinkti tą specialybę, pagal kurią tu dirbsi ir galėsi visą gyvenimą tobulėti.
Labiausiai gaila žmonių, kurie įsigyja universiteto diplomus, bet nė dienos nedirba pagal specialybę. Tai parodo, kad tokie diplomai absoliučiai nieko verti: tie žmonės į universitetus ėjo ne žinių, o gerai praleisti laiką ar kitų tikslų vedami, ir valstybė be reikalo išleido pinigus.
Įdomu, kad vieni garsiausių ir geriausių įvairių sričių specialistų pasaulyje, - tiek praeities, tiek šių dienų, yra tie, kurie nesiveržė gauti aukštojo mokslo diplomų.
Klaipėdos universiteto įkūrimo istorija
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vyganto Vareikio teigimu, pirmasis viešai mintį, kad „Klaipėdai reikia vietinio universiteto“, ko gero, iškėlė istorikas Vytautas Plečkaitis 1988 m. rugsėjo 29 d.
1989 m. lapkričio 16 d. „Tarybinėje Klaipėdoje“ buvo paskelbtas KPI Klaipėdos fakulteto profesoriaus Andriaus Bielskio, LTSR Matematikos ir kibernetikos instituto Klaipėdos ekologijos problemų skyriaus fizikos-matematikos mokslų daktaro Donato Švitros ir Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų docento Aleksandro Žalio tekstas „Klaipėdai reikia universiteto!“. Jame konstatuojama, kad Klaipėdoje vyksta universiteto kūrimo procesas, kuriame dalyvauja iniciatyvūs mokslo ir ir kūrybinės inteligentijos atstovai.
Kreipimasis buvo motyvuotas būtinybe kelti Klaipėdoje specialistų rengimo kokybę ir vystyti Klaipėdos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kultūros bei mokslo tradicijas.
1990 m. sausio 6 d. Jau nepriklausomos Lietuvos vyriausybė parengė nutarimo projektą dėl KU įkūrimo, tačiau pateikti jį svarstyti Aukščiausiajai Tarybai, anot V. Vareikio, nebuvo skubama.
1990 m. birželio 29 d. Liepos 6 d., Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir meras Povilas Vasiliauskas darkart kreipėsi į K. Pasak V. Vareikio, prie KU steigimo idėjos palaikymo tada prisijungė mokslininkų ir intelektualų pajėgos (Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių taryba, Lietuvos mokslininkų sąjunga).
Visos Lietuvos aukštosios mokyklos pritarė universiteto kūrimo idėjai, tačiau Vilniaus universiteto ekspertai, remdamiesi pateiktu projektu apie Gamtos ir humanitarinių mokslų fakulteto kūrimą, pareiškė, kad „siekiant nedevalvuoti universiteto vardo Respublikoje, reikėtų atsisakyti idėjos šiuo metu kurti Klaipėdos universitetą, kartu neatmetant minties įkurti aukštąją mokyklą, galinčią išaugti į universitetą“.
1990 metų rugsėjo 26 dieną Klaipėdos miesto tarybos deputatai vėl kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą ir Ministrų Tarybą, prašydami neatidėlioti Klaipėdos universiteto steigimo. Po dviejų dienų Ministrų Tarybos pirmininkė K. Prunskienė pagaliau pasirašė nutarimą pritarti universiteto įsteigimui.
1990 m. spalio 5 d. Aukščiausioje Taryboje nutarimo projektą dėl KU steigimo pristatė deputatas A. Žalys. Pagal jį nuo 1991 m. sausio 1 d. numatoma įsteigti tris universiteto fakultetus.
Po balsavimo simbolinį universiteto įsteigimo aktą V. Čepui ir P. Spalio 31 d. Vyriausybė patvirtino iš 81 asmens sudarytą laikinąją KU tarybą, kuriai pavedė sukurti laikinąjį įstaigos statutą ir susiderinus su Mokslo ir studijų departamentu spręsti KU struktūros ir kitus organizavimo klausimus.
Pirmuoju KU Senato pirmininku 1991 m. vasario 12 d. buvo išrinktas doc. Aleksandras Žalys, o po devynių dienų pirmuoju rektoriumi tapo fizikos-matematikos mokslų daktaras D. Švitra.
Pirmaisiais metais KU studijavo 3067 studentai. 1993 m. 1994 m. buvo įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, įsikūręs buvusioje Jūreivystės mokykloje, kurią KU padovanojo Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas Antanas Anilionis.
1992 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Vyriausybė buvusius III krantų apsaugos divizijos dalinių pastatus - karinį miestelį kartu su poligono aptarnavimo sandėliais Melnragėje ir Artojų gatvėje bei karinės dalies Nr. Anot istoriko, minčių apie kareivinių atidavimą KU būta, tačiau jų buvo atsisakyta, mat nebuvo tikimasi gauti lėšų, už kurias būtų galima remontuoti pastatus ir pritaikyti juos mokslo reikmėms.
1993 m. rugsėjo 17 d. Rektorius Stasys Vaitekūnas pasirašo buvusių kareivinių perėmimo aktą.
1993-1995 m. buvusiame kariniame miestelyje vyko perduoto turto registracijos ir apskaitos procedūros.
1995 m. gruodžio 13 d. Vyriausybės nutarime buvo išvardyti visi KU perduoti pastatai Klaipėdos mieste - iš viso 57 objektai: bendrabučiai, mokomieji korpusai, administraciniai pastatai, sandėliai, dirbtuvės Tilžės, Sportininkų, Bijūnų, Malūnininkų bei Minijos gatvėse ir buvęs kareivinių kompleksas.
Pietvakarinė Universiteto sklypo dalis patenka į kultūros paveldo teritoriją, o joje esantys kareivinių statiniai ir tvora yra laikomi saugomomis kultūros vertybėmis.
Pirmasis studentus priėmė Lietuvos valstybės biudžeto ir rėmėjų, tarp kurių didžiausią dalį įnešė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, lėšomis rekonstruotas 2-asis korpusas, atvėręs duris 1996 m. vasario 28 d., švenčiant Klaipėdos universiteto penktąsias įkūrimo metines.
Į jį 2000 m. iš Vežėjų gatvės persikėlė Evangeliškosios teologijos centras ir Teologijos katedra.
Pro ją einanti Universiteto alėja, sujungusi Herkaus Manto gatvę ir Šiaurės prospektą, eismui buvo atidaryta 2018 m.
tags: #turto #vizija #valdemaras