Informacija yra svarbus veiksnys įvairiose šiuolaikinėse įmonių veiklos srityse. Kiekvienoje įmonėje, kaip atskirame apskaitos vienete, per metus įvyksta daugybė ūkinių operacijų ir įvykių, nuolat fiksuojamas pinigų judėjimas, uždirbamos pajamos ir patiriamos sąnaudos. Norint įvertinti veiklos rezultatus, parodyti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertę, šiomis rinkos ekonomikos sąlygomis įmonės finansinės ataskaitos yra pagrindinis informacijos šaltinis.
Finansinis ataskaitų rinkinio parengimas yra sudėtingas procesas, kuris vyksta ištisus metus, vadovaujantis nustatytais norminiais aktais, reikalavimais, principais. Būtinas sukoncentruotas darbas, kad kuo mažiau parengiamasis darbas ir klaidų taisymas truktų prieš ataskaitinio laikotarpio pabaigą, kai turi būti suformuotos visos finansinės ataskaitos.
Pagrindinės finansinių ataskaitų sudarymo priežastys yra siekiamybė apibendrinti visas per ataskaitinį laikotarpį įvykusias ūkines operacijas, kad būtų galima efektyviai įvertinti ataskaitinių metų veiklos rezultatus, nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus. Vadovaujantis palyginimo principu, galima nustatyti ne tik finansinių ataskaitų rodiklių tendencijas, bet taip pat ir parengtų ataskaitų kokybę, t.y. finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų išsamumą, aiškumą, suprantamumą ir informacijos naudingumą priimamiems sprendimams.
Šios ataskaitos, kaip pasibaigus finansiniams metams, yra pateikiama visiems ja besidomintiems vartotojams. Kiekviena įmonė tikisi ilgalaikės perspektyvos, sėkmingos veiklos bei geros reputacijos. Šios parengtos finansinės ataskaitos dažnai tampa pagrindiniu įrankiu, siekiant sudaryti naujus verslo sandorius, atnaujinti senus ryšius, užtikrinti įmonės veiklos finansavimą, investicijas, verslo partnerių ir visuomenės pasitikėjimą įmone bei jos vykdoma veikla.
Todėl svarbu, kad finansinės ataskaitos būtų sudarytos, atsižvelgiant į visus įmonei žinomus svarbius veiksnius, taip pat ir tuos, kurie gali sukelti įmonei problemas ateityje. Šiomis konkurencinėmis sąlygomis yra daug svarstoma, kaip šias ataskaitas būtų galima tobulinti.
Teisingas finansinių rezultatų nustatymas remiasi tiksliais buhalterinės apskaitos duomenimis, o šių duomenų tikslumas priklauso nuo ūkinio įvykio įforminimo pirminiais apskaitos dokumentais ir nuo teisingo fiksavimo pagal apskaitos principus. Čia dažnai susiduriama su daugeliu problemų ir klausimų, nes neteisingai suprasti įstatymai ar jų prieštaravimas iškreipia finansinius rezultatus, kas sąmoningai ar ne, leidžia apgauti finansinių duomenų vartotojus.
Nuolatinis teisinis aktų, verslo ir tarptautinių apskaitos standartų keitimas, pildymas naujomis sąvokomis bei taisyklėmis yra daugelio įmonių pagrindinė problema. Analizuojant finansinių ataskaitų sudarymo sistemą, susiduriama su probleminiais finansinių ataskaitų elementų vertinimo aspektais, pripažinimo kriterijais, įkainojimo būdais.
Sunku nusistatyti tinkamus metodus, principus, kurie tiksliai, skaidriai ir teisingai atspindėtų įmonės būklę, bet neatskleistų konfidencialios įmonės informacijos. Verta pripažinti, kad įmonės kokybiškos apskaitos politikos suformavimas, tinkamų metodų pasirinkimas yra sudėtingas procesas, nuo kurio priklauso įmonės apskaitos organizavimo efektyvumas. Šis finansinių ataskaitų sudarymo kokybei.
Čia pasigendama objektyvios literatūros teisingam finansinių ataskaitų sudarymo procesui, ypatingai tada, kai vyksta nuolatiniai teisės aktų, įvairių nuostatų pasikeitimai, jų papildymai. Neanalizuojami veiksniai, kriterijai, kurie turi įtakos kokybiškam finansinių ataskaitų sudarymui.
Finansinė atskaitomybė
Įmonės finansinė atskaitomybė, kaip rašoma LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau - ĮFAĮ), tai įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenys ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma.
"Finansinis ataskaitų rinkinio" sąvokos įvedimą į ĮFAĮ inicijavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Autoriui didžiausią rūpestį kelia tai, jog šios sąvokos įvedimas sukels labai didelį sumaištį tiek apskaitininkų, tiek dėstytojų tarpe. Jo vartojimas paskaitų metu, rašant mokslinius darbus, įneša daug painiavos, dviprasmybių, neaiškumų.
Sunku išaiškinti studentams, kuo gi šie terminai skiriasi. Dar sudėtingiau autoriams, rašantiems mokslinius darbus: jie cituoja kitų autorių darbus, kuriuose vartojamas "finansinė atskaitomybė" terminas, nors pagal minėtus įstatymus reikia rašyti "finansinis ataskaitų rinkinys".
Finansinė atskaitomybė reiškia procesą, kurio rezultatas - parengtos finansinės ataskaitos. Ir natūralu, kad įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme tik tose vietose, kur kalbama apie procesą nuo pirminių apskaitos įrašų apskaitos registruose iki finansinių ataskaitų parengimo, vartojama "finansinė atskaitomybė" sąvoka. Pastebima, kad 2008 m. pakeisti ar papildyti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai pagrinde taip pat yra dėl sąvokos "finansinė atskaitomybė" pakeitimo į sąvoką "finansinės ataskaitos".
Būtina pakeisti "finansinės atskaitomybės" sąvoką ne tik įstatymų bendrame tekste, bet taip pat konkretaus įstatymo ir verslo apskaitos standartų (toliau - VAS) pavadinimuose. Prieš išsamų nagrinėjimą, kaip yra sudaromos finansinės ataskaitos, būtina apsibrėžti finansinių ataskaitų sampratą, pagrindinį finansinių ataskaitų tikslą bei jų rengimo būtinumą.
Finansinių ataskaitų rengimo būtinumas - tai apskaitos duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir kitus finansinius dalykus periodinis parengimas nustatyta forma, siekiant suteikti informacijos vartotojams.
Finansinės ataskaitos gali būti įvairios paskirties, t.y. kaip pagrindinis analizės įrankis, kaip valdymo ataskaita, kaip išankstinis pavojaus įspėjimas, prognozavimo pagrindas ar kaip atskaitomybės priemonė.
Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas yra patikimas informacijos apie įmonės finansinę būklę, finansinius įsipareigojimus, pinigų srautus pateikimas, o papildomas tikslas - iškėlimas susijęs su naudingos informacijos įvairiems sprendimams priimti pateikimu.
Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas - palyginamumas, t.y. kad jas būtų galima palyginti tiek su to paties ūkio subjekto ankstesniaisiais laikotarpiais finansinėmis ataskaitomis, tiek su kitų ūkio subjektų finansinėmis ataskaitomis.
Mažų ir vidutinių įmonių tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas: finansinių ataskaitų tikslas yra apibrėžiamas kaip informacijos apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus pateikimas, kuris daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.
Taigi, metinių finansinių ataskaitų sudarymas yra pats svarbiausias apskaitos užbaigimo etapas. Pažymėtina, kad pagal visus paminėtus finansinių ataskaitų tikslus galima teigti, jog finansinės ataskaitos turi atspindėti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, tai pat suteikti reikalingą informaciją vidaus ir išorės vartotojams bei atskleisti svarbią informaciją apie įvykusius reikšmingus įvykius per ataskaitinį laikotarpį.
Pagrindinis neigiamas finansinių ataskaitų bruožas yra tai, kad jose pateikiama informacija yra retrospektyvinė, t.y. charakterizuoja tik praėjusius laikotarpius. Sudarant finansines ataskaitas būtina vadovautis bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais verslo apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais.
Reglamentus šalyje, kuriais vadovaujantis turi būti sudaromos įmonių metinės finansinės ataskaitos, galima suskirstyti į dvejus lygius norminius aktus. Pirmasis reglamentavimo lygis yra įstatymai, o antrasis - VAS. Nurodomas bendras finansinės apskaitos reglamentavimas šalyje, kurios pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos.
Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis apskaitos organizavimą ir tvarkymą įmonėse yra Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas. Tai sudaro prielaidas tikrai ir teisingai informacijai pateikti finansinėse ataskaitose. Finansinės atskaitomybės sudarymo taisykles ir pateikimo vartotojams tvarką reglamentuoja LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau - LR ĮFAĮ). Šis įstatymas taiko ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenis, įregistruoti Lietuvos Respublikoje, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ar individualios įmonės.
Įmonė, kuri turi kontroliuojamas (antrines) įmones, rengia finansines ataskaitas, kai sujungiamos visų grupės įmonių ataskaitos, kuriose atsisakyta grupės tarpusavio atsiskaitymų pelno ir išvengta dvigubo to paties turto atskaitymo, privalo vadovautis LR Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau - LR ĮKFAĮ), o ne LR ĮFAĮ. Ši konsoliduota finansinė atskaitomybė.
Grupė - tai kontroliuojanti įmonė ir visos jos kontroliuojamos įmonės. Kontroliuojančia laikoma įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų: turi balsavimo teisę dėl kitos įmonės dalyvių susirinkime; turi teisę skirti ar atšaukti kitos įmonės valdymo organą; turi teisę daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienam ar keliems pelno siekiantiems juridiniams asmenims, taip pat bankams, kitoms kredito įstaigoms.
Budrys apie oro erdvę pažeidusius naikintuvus: turime akcentuoti poreikį stiprinti NATO atsaką
tags: #turtu #padidintas #istatinis #kapitalas #turtas #sunaikintas