Apie savo seno daugiabučio modernizavimą svarsto vis daugiau butų savininkų, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų. Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje pamažu vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų.
Kiek daugiau nei 4,5 tūkst. daugiabučių Lietuvoje šiuo metu yra atnaujinti - tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Per septynerius metus šalies savivaldybės stipriai pasistūmėjo senų daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau akivaizdu, kad požiūris į tai keičiasi. Pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai parodė, kuria linkme reikėtų judėti ir kokias pamokas išmokti. Svarbius sprendimus anksčiau ar vėliau reikės priimti ne tik savivaldybėms, bet ir gyventojams.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje, kokie yra pagrindiniai jo dalyviai, kokią naudą teikia renovacija ir kokios yra ateities perspektyvos.
Renovacijos procesas ir dalyviai
Daugiabučio namo gyventojai yra svarbiausi renovacijos proceso dalyviai, nes tik jiems pritarus, gali prasidėti pastato atnaujinimas. Norėdami atnaujinti savo daugiabutį, būstų gyventojai gali nuspręsti tą daryti patys arba sutikti su savivaldybės pasiūlymu. Ji pagal tam tikrus kriterijus atrenka neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus ir jų gyventojams pasiūlo renovuoti namą. Patys būstų savininkai irgi gali pasiūlyti renovuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius.
Nepriklausomai nuo to, ar pastato atnaujinimo iniciatoriai patys gyventojai ar savivaldybė, tam, kad prasidėtų renovacija, turi įvykti pirmas gyventojų susitikimas, kuriame taip pat gali dalyvauti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir finansinės institucijos atstovai. Jų užduotis - atsakyti į butų savininkams rūpimus klausimus ir pristatyti namo atnaujinimo finansavimo sąlygas. Jei renovacijai pritaria 55 proc. gyventojų, prasideda daugiabučio modernizavimo procesas, kurio rūpinasi daugumos pritarimu išrinktas namo bendrijos pirmininkas arba projekto administratorius.
Pagrindiniai renovacijos proceso dalyviai:
- Gyventojai: Svarbiausi proceso dalyviai, priimantys sprendimą dėl renovacijos.
- Savivaldybės: Inicijuoja renovacijos projektus, atrenka pastatus ir siūlo gyventojams renovuoti namus.
- Projekto administratorius: Atstovauja gyventojų interesus, organizuoja konkursus, renka įmones ir prižiūri procesą.
- Projektuotojas: Rengia techninį darbo projektą, kuris pristatomas gyventojams.
- Techninis prižiūrėtojas: Atsakingas už renovacijos priežiūrą ir kokybišką įgyvendinimą.
- Rangovas: Vykdo statybos darbus pagal techninį darbo projektą.
- BETA: Prižiūri šalyje vykstančius daugiabučių modernizavimo procesus.
- APVA: Administruoja daugiabučių modernizacijos projektus Lietuvoje.
Projekto administratoriaus vaidmuo
Renovacijos projektų administratorius yra svarbi grandis visame daugiabučio modernizavimo procese. Būtent jis daugiausiai bendrauja su gyventojais ir atstovauja savininkų interesus. Kilus klausimams ar problemoms, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į projekto administratorių. Būstų savininkams nusprendus dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje, projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį investicijų plano variantą ir pristato jį gyventojams viešame susirinkime.
Šiame susirinkime administratoriaus pareiga yra kuo geriau paaiškinti parengtą planą ir surašyti gyventojų pageidavimus, pagal kuriuos turės būti atnaujintas investicijų planas. Kad planas būtų patvirtintas, jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Patvirtintas planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA ir jei jis atitinka visus reikalavimus, pasirašoma valstybės paramos sutartis.
Kitas žingsnis - rangos darbų pirkimas, už kurį taip pat atsakingas projekto administratorius. Iškart po to jis turi kreiptis į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo, o pasirašęs rangos darbų sutartis - į finansų įstaigos vadybininką dėl paskolos. Administratoriui konkurso būdu atrinkus projektuotoją, rangovą ir techninį prižiūrėtoją, pradedamas daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimas.
Nauda ir privalumai
Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Daugelis Lietuvos gyventojų žino, kad gyvenamojo daugiabučio renovacija garantuoja mažesnes sąskaitas. Visgi, ar kada susimąstėte, kokie yra kiti atnaujinto daugiabučio privalumai? Nors kai kurie žmonės nesiryžta modernizuoti savo namų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie platesnį privalumų spektrą.
Renovacijos nauda:
- Mažesnės sąskaitos už šildymą
- Estetinis renovuotų namų patrauklumas
- Butų vertės prieaugis
- Investuojant į vamzdynų atnaujinimą, gyventojai gali ilgam pamiršti avarijas ir kitus nesklandumus
- Didesnis komfortas ir geresnė gyvenimo kokybė
- Prisidėjimas prie klimato kaitos mažinimo
Atsižvelgus į aplinkos ministerijos užsakytą tyrimą, galima pastebėti, kad gyventojams, modernizavusiems savo daugiabutį iki A energetinio efektyvumo klasės, finansinė nauda yra itin didelė. Tiesa, renovacijos kainuoja daugiau, tačiau skirtumas nėra žymus, o praėjus 20 metų laikotarpiui sutaupyta suma už šildymą yra didesnė nei 200 tūkst.
Finansavimas ir parama
Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama - kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. Dabar gyventojai, renovuojantys savo daugiabutį, gali pasinaudoti 30 proc.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje, praneša geras naujienas - Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) srityje atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis.
Sėkmės istorijos
Lietuvos miestuose vykstančius renovacijos procesus paspartino 2013 m. įsitraukusios savivaldybės. Viena iš jų - Jonavos rajono savivaldybė, šiandien esanti tarp daugiabučių modernizavimo lyderių. Tačiau Ignalinos savivaldybės renovaciją administruojančios įmonės atstovas pasakoja, kad pradžioje gyventojai didžiuliu užsidegimu nepasižymėjo. Ignalina - bene dažniausiai girdima būstų renovacijos sėkmės istorija, šiandien atnaujinusi 100 proc. daugiabučių namų.
Birštono savivaldybė buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Šis atvejis buvo ypatingas dar ir tuo, kad tai - kurortinis miestas, kuriame pastatai turi išskirtinius fasadus, reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus. Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m.
Ateities perspektyvos
Planuojama, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama, o daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), siekdama visuomenę plačiau supažindinti su atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonių pritaikymu daugiabučių renovacijos projektuose, inicijavo parengti susistemintos medžiagos katalogą. Europos Komisijai paskelbus Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą, Aplinkos ministerija nusprendė pradėti skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją.
Šią savaitę darbą pradėjęs pastatų renovacijos procesus šalyje koordinuosiantis kompetencijų centras yra sutelktas apjungus dvi Aplinkos ministerijai pavaldžias įstaigas - Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Šis centras - atskiras APVA padalinys, veiksiantis „vieno langelio“ principu - koordinuos tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansinės paramos priemones, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms, renovacijos proceso dalyviams - administratoriams, gyventojams ir kt.
„Skylum“ daugiabučių projektas
tags: #tv #projektas #busto #atnaujinimas