Neatsiejama nuosavo žemės sklypo dalis - tvora, užtikrinanti teritorijos bei joje gyvenančios šeimos privatumą bei saugumą. Įsigijus būstą ar sodą tiek vienkiemyje, tiek daug namų turinčioje teritorijoje, svarbu apsisaugoti nuo galimų įsibrovimų, o sklypo aptvėrimui pasirinkti ne tik patvarią, kokybišką tvorą, bet ir patikimus vartus. Kadangi kone kiekviena namą ar sodybą nuosavame žemės sklype turinti šeima nori turėti privatumą nuo pašalinių akių bei jaustis saugiai, tokiu atveju teritorija yra aptveriama tvora.
Tačiau leidimų reikia ne visuomet. Viena iš išimčių - kai tvorą planuojama montuoti toliau nei riba, skirianti jūsų ir kaimyno sklypą. Taip pat dera atsižvelgti, jog tokiu atveju tvora neturi būti aukštesnė nei 180 cm.
Gyvenant ne vienkiemyje ir turint kaimynų, kurie patys gyvena nuosavoje žemės valdoje, tvora tampa riba, skiriančia vieną žemės sklypą nuo kito. Kiekvienas nuosavo sklypo savininkas turi žinoti, jog tam, kad būtų sumontuota tvora, tam tikrais atvejais prireikia leidimų, rašytinių sutikimų iš greta gyvenančių kaimynų ar savivaldybės.
Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis. „Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo“, - teigia teisininkė. Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.
Jeigu tvorą norima montuoti ant sklypo ribos, yra būtinas kaimyno pritarimas. Rašytinis pritarimas suteiks galimybę ant teritorijos ribos montuoti tvorą, o taip pat gali tapti draugiško susipažinimo ar bendravimo su kaimynais dalimi.
„Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių“, - pataria moteris.
Kokius pirmuosius žingsnius turime žinoti statydami naują tvorą? Ar reikia apsitarti su kaimynu ir kokiais atvejais?
- Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai. Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo. Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato.
Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos. Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
„Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių“, - paaiškina K. Jonaitienė.
„Kadangi tavo šiaurinė pusė kaimynui bus pietinė, ir jeigu tu pastatai aukštą tvorą, kenčia kaimyno augalai, jis iš pietinės pusės negauna šviesos, kyla visokių kitokių nesklandumų“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Ką daryti, jeigu kaimynas nesutinka leisti statyti tvoros? Kada galima statyti be jo leidimo?
- Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.
Kaip reikėtų spręsti finansinius tvoros statybos klausimus, t. y. ar galima kaimyno reikalauti prisidėti prie tvoros statybų finansiškai?
- Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Dažnai girdime, kad „aš pastačiau tvorą, o kaimynas atsisako susimokėti“. Kartais pasitaiko net ir tokių atvejų, jog atsikrausčius naujakuriams ateina kaimynai ir paprašo susimokėti už tai, kad jie prieš kelis metus pastatė tvorą ir pastariesiems statyti nereikės. Noriu akcentuoti, kad tokie reikalavimai nėra pagrįsti.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti. Pripažinkime, dažnai nesutarimai prasideda tik pradėjus diskutuoti apie bendros tvoros dizainą. Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti. Minėtas teisinis reglamentavimas, mano manymu, šiai dienai puikiai atitinka pamatinius principus: sąžiningumą, teisingumą, protingumą.
Kokiais atvejais tvoros statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD)?
- Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio. Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Jeigu norima statyti tvorą, kurios aukštis siektų daugiau nei 2 metrus, prireikia statybos leidimo, specialaus projekto. Daugiau informacijos apie tai rasite čia.
Jeigu tvorą, kurios aukštis siektų nuo 2 iki 5 metrų norima statyti kultūros paveldo vietovėje, saugomoje teritorijoje, mieste, valstybei priklausančioje žemėje, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir panašiose vietovėse, reikalingas rašytinis sutikimas statybos projektui. Šį pritarimą galima gauti atitinkamos savivaldybės administracijos skyriuje.
Kultūros vertybių registre yra užregistruota net 70 istorinių miestelių, 300 parkų, 43 etnografiniai kaimai, 580 dvarų sodybų, todėl nuosavo žemės sklypo savininkai privalo pasidomėti, ar jų sodyba nėra įsikūrusi, pavyzdžiui, viename iš etnografinių kaimų. Detalesnė informacija apie tvoroms reikalingus leidimus yra pateikiama techniniame statybų reglamente.
Jeigu tvora stovi seniai ir norime ją keisti, ar galimą tą daryti savo nuožiūra ar būtina tartis su kaimynu?
- Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu. Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Ne kartą pastebėjau žmones viešoje erdvėje teigiant, jog geriau tvorą statyti pagal teisės aktų reikalavimus, negu su kaimyno sutikimu minėtų reikalavimų nesilaikant, kadangi jei kaimynai sklypą parduos, nauji savininkai turės teisę reikalauti tvorą nusigriauti. Noriu akcentuoti, kad tai netiesa. Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.
Jeigu kaimynas pastatė tvorą mūsų sklype (tarkime, užėmusi jo dalį), kaip spręsti tokią situaciją? Ar galima tvorą patraukti savo nuožiūra? Kokia yra paklaida - kiek centimetrų?
- Dažnai girdžiu, kad neva yra tolerancijos ribos, kiek tvora gali patekti į kaimyno sklypą. Išgirstu įvairiausių istorijų apie 20 cm, 50 cm ar net 1 metro galimą paklaidą, kas net sujuokina, nes nėra tiesa. Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Kaip statoma tvora, jeigu sklypas bendras?
- Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Praktikoje itin dažnai ant vieno žemės sklypo statomi sublokuoti namai ir pan., tad butų, kitaip vadinamųjų kotedžų, savininkai neretai klausia, kaip gali įsirengti tvorą, kokie reikalavimai taikomi? Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai yra sudarytos naudojimosi tvarkos dar kotedžų įsigijimo nuosavybėn metu, kuriose aptariamas ir statinių statymas, nusimatoma, kas kuria sklypo dalimi naudojasi. Taigi, jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Kokiu atstumu nuo tvoros galima statyti stogines, malkines ir kitus statinius (pirtį, pavėsinę, šiltnamį?)
- Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas
Be to, susipykti su kaimynais galite ne tik dėl tvoros tvėrimo, bet ir pastatų savo sklype. Šiltnamis, pavėsinė, pirtis ar bet koks kitas statinys jūsų sklype gali privirti košės, jeigu nesilaikysite taisyklių ir atstumų.
Medžiai - kokiu atstumu gali būti ir ar yra jų aukščio ribojimai?
„Jeigu sodinami medžiai ir krūmai, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami vieno metro atstumu iš visų pusių. Aukštesni, nuo dviejų iki trijų metrų, turi būti sodinami dviejų metrų atstumu, o jeigu medžiai yra virš trijų metrų, tai šiaurinėje pusėje - atstumas penki metrai nuo sklypo ribos, visose kitose - trijų metrų atstumu“, - aiškina teisininkė.
„Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos“, - teigia K. Jonaitienė.
Ką daryti, jeigu jūsų kieme auga senas medis, kuris sklype buvo jau prieš jums atsikraustant, tačiau kaimynams trukdo?
„Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti“, - LNK vidurdienio žiniose kalba K. Jonaitienė.
„Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats“, - teigia pašnekovė.
Anot advokatų kontoros ALIANT vyriausiosios teisininkės, ginčų kaimynystėje kyla įvairių. Juos, teisininkės teigimu, būtų galima skirstyti į dvi grupes. Vieni ginčai dažniausiai kyla dėl kaimynų nesikalbėjimo ir priimant sprendimus savarankiškai ar tam tikrus veiksmus vykdant savo kaimynų teritorijoje. Kita kategorija - netikėčiausi nutikimai.
„Yra netgi tokių bylų - statant stoginę, ji turi būti atitraukta trijų metrų atstumu, ir kaimynai nusprendė, kad buvo atitraukta 2,98 metro, tad kreipėsi į teismą“, - patirtimi dalinasi K. Jonaitienė.
Anot pašnekovės, svarbiausia - kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti.
„Kartais būna, kad susitaria - statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi. Arba tiesiog kaimynų santykiai dėl ko nors kito subjūra ir ta tvora tampa priežastis suvesti sąskaitas. Tai jeigu yra galimybė, siūlau prie susitarimo pridėti tvoros eskizą, jį patvirtinti parašu, kad susipažinote, numatyti, kokia ta tvora bus: ar surenkamas pamatas, koks aukštis, iš kokių medžiagų, kokios spalvos, jog nebūtų galimybės kilti ginčams, o jeigu jų kils, liksite laimėtojas“, - pataria teisininkė.
Tvoros gali būti pagamintos iš metalo, akmens, aliuminio, betono, medžio, plastiko, vielos ir kitų medžiagų. Taip pat prieš renkantis tvorą yra ypač svarbu atkreipti dėmesį į tokius aspektus kaip draudimai bei leidimai, kuriuos tam tikrais atvejais reikia gauti iš greta esančių kaimynų ar rajono savivaldybės. Rašytiniai leidimai yra reikalingi, kai tvora statoma ant kaimynų sklypo ribos, o statybos leidimo prireikia, jei norima statyti tvora bus aukštesnė nei 2 metrai.
Nemažai tvorų tipų turi tam tikras kiaurymes. Šios gali būti skirtingų tarpų, tačiau bet kuriuo atveju jos yra saugios ir joks nederamų paskatų turintis asmuo per jas neturės galimybės patekti į nuosavą žemės teritoriją. Turint nedidelių smalsių augintinių taip pat dera pagalvoti, ar norima montuoti tvora turės kiaurymių, ar ne. Mažesnės katės, šunys, graužikai ar kiti gyvūnai, mėgstantys bėgioti lauke, gali lengvai pasprukti per minėtą tvorą su kiaurymėmis.
Esant pageidavimui, tvoros gali būti gaminamos su įvairiais ornamentais, vizualizacijomis, šioms suteikiant modernią išvaizdą. Taip pat rinkoje pastebimos tam tikros tendencijos, kokios tvoros yra populiariausios ir dažnai įsigyjamos nuosavų namų šeimininkų. Kadangi ne vienerius metus šeimos statosi modernaus stiliaus namus, nevengiama įvairių nestandartinių sprendimų ir horizontalių profilių, metalinės tvoros yra tapusios vienu populiariausių pasirinkimų.
Tvorų rūšių yra įvairių, tačiau ne kiekviena jų atlieka saugumo funkciją nuosavame sklype, todėl yra būtina pasidomėti skirtingais tvorų tipais, jų privalumais bei skirtumais. Pavyzdžiui, tinklinės tvoros yra skirtos teritorijos žymėjimui, tačiau dėl pigios tinklo konstrukcijos, gali būti lengvai perpjaunamos. Dėl paminėtos priežasties šis tvoros tipas nėra rekomenduojamas sklypo aptvėrimui, kadangi sodybos šeimininkams išvykus, tokia tvora neapsaugos nuo galimų įsilaužimų. Kur kas patvaresnės - akmeninės, metalinės ar iš aliuminio pagamintos tvoros.
Pastebima tendencija, jog žmonės dažniausiai renkasi tvoras, kurios nereikalauja ypatingos priežiūros, yra kokybiškos bei atsparios oro sąlygoms kaip vėjas, sniegas, šaltis, karštis. Tokia tvora dažniausiai kainuoja brangiau, tačiau tampa sprendimu toms šeimoms, kurios gyvena aktyvų gyvenimo būdą, neturi laiko tvoros priežiūrai arba nuosavoje valdoje esančioje sodyboje gyvena tik šiltuoju metų laiku.
Tvoros statymas yra priskiriamas prie nesudėtingų statinių, todėl net jei norima montuoti aukštesnę tvorą, jai reikalingas supaprastintas projektas, kuriam gauti pritarimą nėra sudėtinga. Kadangi tvora tampa saugumo bei privatumo dalimi, rekomenduojama pasirinkti ne tik tinkamo aukščio, bet ir kokybišką, ilgaamžę tvorą, atsparią temperatūrų kaitai bei oro sąlygoms. Draugiški santykiai su kaimynais, gyvenantiems gretimose valdose, taip pat tampa svarbiu aspektu, norint montuoti tvorą, kuri ribotųsi su kaimynų žeme.
Taigi tam, kad nekiltų nemalonumų ne tik su greta gyvenančiomis šeimomis, bet ir miesto ar kaimo savivaldybe, yra būtina pasidomėti leidimais, draudimais bei reikalavimais, susijusiais su tvoros statymu nuosavame žemės sklype.