Tyčinis turto sugadinimas: Automobilių niokojimo atvejai ir atsakomybė Lietuvoje

Automobilių niokojimas - problema, aktuali daugeliui Lietuvos miestų. Nors netinkamas parkavimas gali sukelti pyktį, specialistai ragina vengti savavaliavimo ir nesigriebti "pagąsdinančių" veiksmų, nes už tai gresia finansinė atsakomybė.

Štai Širvintų miesto gyventoja prieš kelias savaites internete pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti subraižyti jos automobilio šonai. Panašūs incidentai rodo, kad Lietuvoje automobilių savininkai susiduria su tyčiniu turto niokojimu.

Tyčinio automobilių gadinimo priežastys

Draudimo kompanijų atstovai pastebi, kad klientai dažnai nukenčia nuo piktavališkų asmenų ar kaimynų, kurie sugadina automobilius dėl įsivaizduojamos "jų vietos" bendrame kieme arba išreiškia nepasitenkinimą dėl nesutarimų. Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės sugadinamos tyčia, labiau iš chuliganiškų paskatų - nulaužiami veidrodžiai, sulankstomi valytuvai, išdaužiamas langas (dažniausiai turint tikslą ką nors pavogti iš automobilio), perrėžiamas automobilio šonas aštriu daiktu, aptaškoma dažais.

Tarp vairuotojų kartais pasitaiko specifinė vairavimo kultūra, kai įsivaizduojama, jog konkreti stovėjimo vieta priklauso būtent jam. Suprantame, kad netinkamai pastatytas automobilis sukelia pyktį ar nepasitenkinimą, tačiau patariame neliesti ir negadinti pažeidėjų automobilių, nes dėl „pagąsdinančių“ veiksmų galite nukentėti finansiškai - uždėta plyta gali subraižyti automobilio dažų paviršių, užlenkdami valytuvus ar galinio vaizdo veidrodėlius juos galite sugadinti ir pan.“ - sakė G.

Konfliktinės situacijos dėl parkavimo

Dažnai nesutarimai kyla dėl stovėjimo vietų bendro naudojimo kiemuose. Specialistai ragina, vykstant kivirčui, draugiškai išsiaiškinti santykius. „Tačiau, jei kaimynai randa raštelį su prašymu tam tikroje vietoje nestatyti automobilio, patariame santykius aiškintis tiesiogiai su kaimynais, bendrija, laiptine ar pan. Visuomet geriau susitikti, pabendrauti ir taip rasti geriausią problemos sprendimo būdą“, - akcentavo R.

„Bendro naudojimo kiemų teritorijose stovėjimo vietų horizontalų ženklinimą gyventojai gali atlikti bendru sutarimu. Stovėjimo vietų horizontalus ženklinimas gali būti vykdomas tik pagal nustatyta tvarka parengtą reglamentą nurodytus stovėjimo vietų parametrus ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą horizontalaus ženklinimo schemą“, - teigė A.

„Taip pat gyventojus raginame pasinaudoti kaimynijų programa, pagal kurią galima kiemą susitvarkyti pagal savo poreikius. Ši programa padeda, kad būtų suformuojamas ir gyventojams išnuomojamas sklypas, kuriame tvarkytųsi patys gyventojai ir galėtų tokią teritoriją dėl saugumo apsitverti arba pastatyti norimus ribojimus. Šią programą Savivaldybė remia ir lėšomis - nuo 10 iki 15 eurų už kvadratinį metrą neužstatyto kaimynijos (laisvo nuo daugiabučių - LRT.lt) ploto.

Kalbant apie raginimus statyti automobilius savo kiemuose, Jonavos miesto seniūnija ne kartą yra aiškinusi, kad bendrojo naudojimo teritorijose, valstybinėje žemėje esantys važiuojamieji, kiemų keliai, automobilių stovėjimo aikštelės bei vietos automobiliams statyti yra bendro naudojimo, jais ir jomis gali naudotis visi eismo dalyviai be apribojimų, tad gyventojas gyventis name X ir prie jo neradęs laisvos parkavimo vietos gali savo automobilį statyti prie namo Y automobilių stovėjimo aikštelėje.

Teisinė atsakomybė už tyčinį turto sugadinimą

Pasak R., „Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Anot Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyrio, jeigu padaryta turtinė žala neviršija 150 eurų, tuomet automobilį apgadinusiam asmeniui gresia administracinio nusižengimo protokolas pagal 115 str. Jeigu padaryta turtinė žala viršija 150 eurų, tuomet automobilį apgadinusiam asmeniui gresia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą 187 str.

Štai Širvintų rajono policijos komisariato duomenys rodo, kad 2018 m. pagal ANK 115 straipsnį buvo pradėta 12 administracinio nusižengimo teisenų, surašyti 5 protokolai (iš jų dėl apgadintų automobilių pradėtos 4 teisenos, nustatyti du pažeidėjai.). 2019 m. iki birželio 1 d. pradėtos 8 administracinio nusižengimo teisenos, surašyti 3 protokolai (iš jų dėl apgadintų automobilių ANK teisenų nepradėta). 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, pagal BK 187 str., kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Šiais 2019 m. yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.

Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje, tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.

Policijai pranešti ar jos kviesti nereikia Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pvz.: kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas); kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.

Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.

Ji pridūrė - jeigu asmuo nukentėjo nuo vagystės, pvz., automobilis buvo apvogtas, pavogti žibintai, bamperis ir pan., asmuo gali pranešti policijai skubios pagalbos telefonu, tačiau taip pat ir per „Epoliciją“.

Ką pateikti deklaracijoje ir kokių įrodymų reikia?

Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas, aptardamas minėtą atvejį, taip pat nurodė, kad reikėtų rašyti pareiškimą per „Epoliciją“. Ir jame nurodyti, kad, automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis.

Advokatas įvardijo, kad taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką. Kadangi nukentėjęs asmuo minėjo, kad automobilis buvo ką tik po poliravimo, taip pat reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.

„Būtų gerai, kad kaltininko mašinos dažų matytųsi ant jūsų automobilio. Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui (detalės ruošimas dažymui, dažymas, darbai, poliravimas) ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, - aiškino teisininkas.

Jis pridūrė, kad kartais užtenka kaltininkui išdėstyti visą šią veiksmų eigą ir jis sutinka sumokėti, nenorėdamas turėti reikalų su policija ir teismais.

Anot S. Šumino, net ir nesant įrodymų, pvz., vaizdo įrašų, kaip kitas asmuo trenkia durelėmis, daug ką pasako tai, jog kaltininkas paliko savo kontaktinius duomenis. „Vadinasi, įvykio neneigė ir tik kitą dieną susigalvojo gynybinę versiją. Be to, gal ir liudytojų buvo. Įrašas nebūtinas, bet, kuo daugiau įrodymų, tuo geriau“, - komentavo advokatas.

Draudimas ir žalos atlyginimas

„Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas neslėpė, kad automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta. „Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas - ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius? Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo.

TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

Jis įvardijo - jei randate savo automobilį apgadintą stovėjimo aikštelėje ir šalia yra kitas automobilis, kurį įtariate apgadinimu, būtina surinkti kuo daugiau įrodymų: fotografijų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, jei tokių yra. Anot V. Janušausko, gali būti, kad kitas vairuotojas net nepajautė mažo susidūrimo ir padaręs įvykį pastatė automobilį gretimais.

„Jeigu vairuotas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam“, - nurodė „Draudimas.lt“ vadovas.

Ką daryti, siekiant išvengti tokių nenumatytų išlaidų?

Vis tik, jeigu kaltininko nustatyti nepavyksta, pagelbėti gali tik „Kasko“ draudimas, kuris dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo, pabrėžė V. Janušauskas. Jis įvardijo, kad tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.

Norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadinamas nežinomų asmenų, „Draudimas.lt“ vadovas rekomenduoja:

• parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos;
• stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių;
• naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė;
• rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją;
• įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.

Prevencinės priemonės ir bendruomenės vaidmuo

Širvintų rajono policijos komisariatas ragina gyventojus ir patiems imtis papildomų patikimų apsaugos būdų, užtikrinant savo turto saugumą: apšvieskite teritoriją, įsirenkite vaizdo stebėjimo kamerą ir įsirengus kviečiame ją registruoti portale www.epolicija.lt. Taip kursite saugią aplinką, užtikrinsite savo ir kitų Visuomenės narių saugumą. Padėsite policijai efektyviau ir greičiau ištirti nusikaltimus ar teisės pažeidimus.

Taip pat pranešame, kad policijos pareigūnai pagal savo kompetenciją visada suteiks Jums informaciją, konsultuos ir patars visais klausimais, susijusiais su Jūsų saugumu, užtikrins viešąją tvarką ir Jūsų turto saugumą.

Raginame gyventojus burtis ir kurti „Saugios kaimynystės“ grupes. Įsigilinę ir supratę vieni kitų problemas ir poreikius bendruomenė, policija ir savivalda padeda ir dirba kartu mažindami nusikalstamumą. Kilus klausimams, siūlytume kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Gintą Čepienę, el. p.

Policija Širvintų mieste yra įrengusi 12 vaizdo kamerų, užtikrinančių saugią aplinką, priklausančių Širvintų savivaldybei. Numatyta įrengti dar 1 vaizdo kamerą Širvintų miesto centre, Igno Šeiniaus gatvėje.

Statistika

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2021 metus bendrovė už tyčinius, piktavališkus apgadinimus klientams išmokėjo kiek daugiau kaip 48 tūkst. eurų, šiemet - per 16 tūkst.

Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki spalio 3 d. Jonavos rajono policijos komisariate gauta 14 pranešimų dėl Jonavos mieste apgadintų automobilių iš chuliganiškų paskatų.

tags: #tycinis #turto #sugadinimas #automobiliai