Tytuvėnų Muziejaus Istorija: Nuo Pradžių Iki Šių Dienų

Tytuvėnų muziejaus istorija yra glaudžiai susijusi su miestelio ir jo apylinkių istorija, kultūra bei gamtos paveldu. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti Tytuvėnų muziejaus raidą, jo svarbą regionui ir dabartinę veiklą.

Tytuvėnų Istorija ir Muziejaus Pradžia

Tytuvėnai, įsikūrę Raseinių apskrityje, XX a. pradžioje buvo nedidelis miestelis su 700 gyventojų. Tarpukariu, XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje, miestelis išaugo, jame gyveno apie 1300 gyventojų. Tada Tytuvėnuose jau buvo savivaldybė, paštas, pradžios mokykla, policijos nuovada, savanorių ugniagesių draugija, miškų urėdija, girininkija, smulkaus kredito bankelis, veikė žemės ūkio kooperatyvas, lentpjūvė, malūnas, elektros jėgainė, koklių gamykla, vilnų karšykla, amatininkų dirbtuvės, kelios parduotuvės, vaistinė.

Miestelio augimą ir klestėjimą nutraukė sovietinė okupacija. Dėl 1940 - 1952 m. sovietinės valdžios trėmimų smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Iš Tytuvėnų geležinkelio stoties į Sibirą buvo išvežti ūkininkai, inteligentijos atstovai.

Bernardinų Vienuolyno Įtaka

Týtuvėnų bažnýčia ir bernardnų vienuolýnas, 17-18 a. sakralinių pastatų ansamblis. Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia (pastatyta 1614-39 didikų Valavičių lėšomis, 1970-73 restauruotas interjeras) renesansinė su gotikos bruožais, bazilikinė trinavė, su aukštu stogu, pagrindiniame fasade yra 2 barokiniai bokštai (pristatyti 1759-83), aukštas frontonas ir puošnus, su galerijomis sujungtas rokokinis tambūras (pristatytas 1773).

Vienuolyną (pastatytas 1618, 1864 uždarytas) sudaro 3 sujungti korpusai, pastatyti apie uždarą kiemą kluatrą; fasadai vėlyvojo renesanso formų (turi ir Nyderlandų manierizmo bruožų). Barokinė kluatro arkadų galerija (1773, restauruota 1970-73) su puošniais vėlyvojo baroko formų 2 tarpsnių vartais, kampuose yra šešiakampės koplyčios. Barokinė Kančios laiptų (dar vadinama Kristaus arba Šventųjų laiptų) koplyčia (1775).

1839 m. Prieš II-ąjį pasaulinį karą miestelyje gyveno apie 200 žydų iš 1200 gyventojų. Jie buvo įsikūrę miestelio centre, pačiose judriausiose gatvėse: Kelmės, Šiluvos, J.Basanavičiaus. Daugumos žydų namai buvo mediniai ir tik keletas mūrinių. Didžiojoje dalyje namų veikė įkurtos parduotuvės.

Okupavus Lietuvą vokiečiams kardinaliai pasikeitė žydų gyvenimas. Jiems buvo uždrausta vaikščioti šaligatviais, privaloma nešioti prisegtas geltonas šešiakampes žvaigždes. Vokiečiai, atvykę į Tytuvėnus, liepė surinkti visas žydų religines knygas ir didelėje pievoje, kuri buvo dabartinio turgaus vietoje, uždegti laužą iš tų knygų. Visiems žydams liepė susidėti rankas už galvos ir bėgti ratu aplink laužą. Tie, kurie buvo senesni ir jau nepajėgė bėgti, buvo mušami lazdomis.

Tytuvėnų žydai buvo sušaudyti Pušyno gatvės dešinėje pusėje esančiame pušyne. Atskirai sušaudė vyrus (Gečpjovė), o netoliese moteris ir vaikus (Šafirkalnis). Šaudymo dieną mirties išvengė tik gydytojas Chveidanas, nes buvo išvykęs pas ligonį.

Gamtos Muziejaus Įkūrimas

Įkurti gamtos muziejų Ty­tu­vė­nuo­se, Kel­mės ra­jo­ne, bu­vo su­ma­ny­ta 1962 me­tais vie­na­me Gam­tos ap­sau­gos drau­gi­jos po­sė­dy­je. Šį spren­di­mą pa­ska­ti­no po­rei­kis po­pu­lia­rin­ti gam­tos ap­sau­gą, ypač jau­ni­mo, moks­lei­vių tar­pe.

E. Ju­ze­liū­nas tu­rė­jo uni­ka­lų eks­po­na­tą - tau­ro ra­gus, ku­riuos iš­mai­nė į eks­po­zi­ci­jos įren­gi­mą. Ra­gai bu­vo ras­ti Ra­sei­nių ra­jo­ne, tuo­me­ti­nė­je Pa­go­ju­kų apy­lin­kė­je, Du­by­sos slė­ny­je ties Span­do­tų kai­mu. E.

Mu­zie­jus iš pra­džių įsi­kū­rė me­di­nio pa­sta­to da­ly­je Ty­tu­vė­nų miš­kų ūkio gy­ven­vie­tė­je, o po 1980-ųjų bu­vo per­kel­tas į nau­jas pa­tal­pas, kur yra iki šiol. Mu­zie­jaus veik­lai bu­vo pri­tai­ky­tas vi­sas me­di­nis pa­sta­tas, įreng­tos sa­lės, jau tu­ri­mi eks­po­na­tai pa­pil­dy­ti me­džio­to­jų do­va­no­to­mis iš­kam­šo­mis, vie­tos gy­ven­to­jų me­džio dar­bais.

Pag­rin­di­nė pro­ble­ma bu­vo eks­po­na­tai - kur jų gau­ti? Iš pra­džių bu­vo ap­si­ri­bo­ta kam­pe­liu miš­kų ūkio ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­tal­po­se, ku­ria­me įreng­ta eks­po­zi­ci­ja.

Šią is­to­ri­ją ži­no­me iš pa­ties E. Ju­ze­liū­no pa­sa­ko­ji­mo, 1998 me­tais iš­spaus­din­to ra­jo­no laik­raš­ty­je "Bi­čiu­lis": "Aš šiuos ra­gus nu­pir­kau iš P. Ga­nu­saus­ko 1959 m. ir, iš­sau­go­jęs juos dvy­li­ka me­tų, 1971 m. paau­ko­jau T. Iva­naus­ko zoo­lo­gi­jos mu­zie­jui. Pra­šiau tik prie ra­gų pri­seg­ti fun­da­to­riaus eti­ke­tę ir dviem mė­ne­siams iš­leis­ti zoo­lo­gi­jos mu­zie­jaus pre­pa­ra­to­rius da­ry­ti iš­kam­šas ku­ria­mam tuo­me­ti­nio miš­kų ūkio mu­zie­jui. At­ly­gi­ni­mą pre­pa­ra­to­riams su­mo­kė­jo miš­kų ūkis. Zoo­lo­gi­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius su to­mis są­ly­go­mis su­ti­ko, o man iš­da­vė pa­žy­mą apie do­va­no­tus ra­gus."

Tytuvėnų miškų urėdija įsteigta 1929 m. birželio 15 d. Ji apėmė 17 500 ha plotą, turėjo 4 girininkijas: Kražių, Lyduvėnų, Šiluvos ir Tytuvėnų. 1934 m. dar įsteigta Kelmės girininkija, o 1935 m. - Užpelkių. Pirmasis urėdas buvo Justinas Starkus, jo pavaduotojas - Karolis Jurevičius.

1999 m., švenčiant urėdijos 70 m. jubiliejų, jai priklausė 30 900 ha plotas, apėmęs Kelmės, Raseinių, Radviliškio rajonus. Urėdijoje yra 9 girininkijos: Dubysos, Kelmės, Kražių, Lyduvėnų, Pakražančio, Šiluvos, Tytuvėnų, Užpelkio ir Užvenčio.

Tytuvėnų Bibliotekos Istorija

Dabartinė Tytuvėnų miesto biblioteka įsteigta 1945 m., tuomet ji vadinosi Tytuvėnų rajonine biblioteka. Pirmoji vedėja Adelė Juzikytė - Šimkienė bibliotekai iš Raseinių parvežė 200 knygų. Nuo 1956 m. rugpjūčio Tytuvėnų bibliotekoje pradėjo dirbti Vilniaus kultūros švietimo technikumą baigusi specialistė Eugenija Rutkauskaitė.

1977 m. Tytuvėnų miesto biblioteka tapo Kelmės centrinės (vėliau - Kelmės Žemaitės 1 šosios) bibliotekos filialu. 1988 m. šis Tytuvėm kultūros židinys įsikūrė dabartinėse patalpose Šiluvos g. 3. Nuo pat įsikūrimo knygų rinkiny po Tytuvėnus keliavo ne kartą, nes bibliotekos adresas keitėsi net keturis kartus. 1945 m. Įsikūrė Šiluvos gatvės 12 - ajame name, vėliau buvo perkelta kitur ir jos adresas buvo Basanavičiaus g. 38, Maironio g. 12, kol galiausiai XX a. devintajame dešimtmetyje įsirengė patalpas minėtame Šiluvos gatvės 3 - iame name.

XVII - XIX a. knygų gausa garsėjo Tytuvėnų bernardinų biblioteka. XIX a. viduryje vienuolyną panaikinus, iki pat amžiaus pabaigos dvasininkams ir vietiniams šviesuoliams pavyko išsaugoti didžiąją dalį vertingo knygų rinkinio. Tyrinėtoja Jolita Liškevičienė nustatė, kad šiandien Tytuvėnų bernardinų bibliotekos likučių esama Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose.

Tytuvėnų Vienuolyno Restauracija ir Dabartis

Viename vertingiausių Šiaurės rytų Europos barokinių ansamblių, buvusiame Tytuvėnų (Kelmės r.) bernardinų vienuolyne, kurio bažnyčios kertinis akmuo buvo pašventintas 1614 m. birželio 20 d., nuo praėjusių metų liepos pluša statybininkai ir restauratoriai. Daugelis vertybių buvo paslėptos po keliais dažų ar tinko sluoksniais.

Pasak restauratoriaus Marijaus Rimkevičiaus, tai, kas randama šiame vienuolyne, yra tikras stebuklas. Kas tiktai nedaryta su tomis sienomis per praėjusius šimtmečius, tačiau piešiniai kažkodėl nebuvo nuskusti, o tik uždažyti. Net sovietmečiu sienomis išvedžioti elektros laidai labai didelės žalos nepadarė, nes linijos laidams iškapotos tik siaurais grioveliais.

„Matyt, visais laikais buvo protingų žmonių, kurie gebėjo apeiti prastus nurodymus. Be to, sovietmečiu Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis buvo sąjunginės reikšmės kultūros paminklų sąrašuose“,- pastebi Tytuvėnų piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis.

Pranas dar prisimena, kaip nykstančiame vienuolyno ansamblyje buvo įsikūrusios kelios rajono įstaigos (Tytuvėnai buvo rajono centras), teismas, saugumas. Čia buvo ir Žemės ūkio technikumo patalpos. Budraičiuose pastačius naują Tytuvėnų žemės ūkio technikumą, vienuolynas virto vidurinės mokyklos bendrabučiu. Kiekvienas „nuomininkas“ savaip pasitvarkydavo.

Bendrabučiu paverstame vienuolyne dalis freskų tiesiog buvo uždengta faneros skydais, kad vaikų akys neregėtų netinkamos ideologijos. Taigi tokioms freskoms, slėptoms po skydais, pasisekė labiausiai. Daugiausia nukentėjo tos, kurios buvo užtinkuotos: kad tinkas geriau laikytųsi, sienos buvo išdaužytos duobutėmis.

Restauratoriai dabar siekia kuo daugiau atskleisti šimtmečių paslapčių. Vėliau rinksis kompetentinga komisija, kuri spręs, ką palikti eksponuoti, o ką užkonservuoti iki geresnių laikų. Viskas priklausys nuo pinigų. Darbų, kurie baigsis kitų metų pavasarį, sąmata- 10 mln. litų.

Neabejotina, kad vienuolynas turėjo savo dailininką, nors apie jį jokių žinių nėra. Apie jo egzistavimą išduoda viena celė, kurios sienų tapyba išsiskiria iš kitų: patalpa išmarginta smulkiais ornamentais su mažytėmis kaukolėmis, Šventojo Rašto citatomis. Restauratoriai mano, kad dailininkas taip tapydamas leisdavo laisvalaikį.

Paslaptis saugo ir vienuolyno požemiai, apipinti įvairiausiomis legendomis. Archeologai ištyrė tik nedidelį plotą, kuriame darbuosis statybininkai. Rūsyje atkasta apie 1 m pamatų, mat čia bus katilinė, grindis teks betonuoti. „Trumpiau sakant, archeologai nustatė darbo metodiką ir kastuvą statybininkai įbesti gali tik su jų žinia“,- sako P.Jurkaitis.

Po visu vienuolynu esantys rūsiai jau išvalyti, matyti jų erdvė, įėjimai. Bet kas už jų- ateities mįslės. Sovietmečiu įrengiant bendrabutį, požemių angos buvo užmūrytos. Vienuolynas alsuoja autentika.

Atidengta vienuolyno šildymo sistema: iki 1,80 m aukščio sienose buvo įrengtos angos, o rūsyje stovėjo krosnis. Atidarius sklendes, šiluma kildavo į viršų. Atidengti ugniakurai koridoriuje prie celių. Specialistų nuomone, vienas toks ugniakuras apšildydavo tris celes. Tačiau čia pat- akį rėžiančios mūsų laikų statybos detalės. Skardiniai radiatoriai ant sienų atrodo tarsi šašai.

Vienuolynas bus pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams. Virš reflektoriaus buvusioje vienuolyno bibliotekoje bus įkurtos rekolekcijų patalpos. Maldininkams bus įrengtos 5 ar 6 celės. Daug vietos bus skiriama Šiaulių vyskupijos muziejui. Numatoma, kad muziejaus eksponatai bus keičiami, taip bus sudarytos sąlygos kuo platesniam žmonių ratui pamatyti atokiai esančių bažnyčių paveikslus.

„Vienuolynas turėjo savo sodą, kurio šiandien nėra. Turime vilčių vėl jį įveisti. Vyno gal negaminsime (nors vynininko pareigybė vienuolyne buvo), bet sodo gėrybėmis svečius galėtume vaišinti, taip pat ir arbatomis iš savo vaistažolių sodo. Trumpiau sakant, vienuolyno pastatas bus pritaikytas edukacinei veiklai, piligrimams, turizmui. Diskotekų čia tikrai nebus“,- sako R.Krencienė.

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis - unikalus XVII-XVIII amžių architektūros paminklas, vienas didingiausių baroko epochos paminklų Lietuvoje ar net visoje Šiaurės Rytų Europoje. Teigiama, kad šis ansamblis itin mažai pakitęs nuo savo pastatymo laikų.

Šiaulių vyskupijos Sakralinio meno muziejus įkurtas bei kitos patalpos sutvarkytos Šiaulių vyskupo iniciatyva. Europos sąjungos lėšomis vienuolyne rekonstruotos vienuolių celės. Restauruojant ypatingas dėmesys skirtas vienuolyno sienų tapybai - freskoms, kurias drėgmė ir laikas buvo gerokai pažeidę.

Vienas vertingiausių muziejaus objektų - Tytuvėnų bažnyčios antipedija - žalvarinė kalinėta altoriaus puošmena. Žalvario plokštės būdavo pasidabruojamos, kai kurios - paauksuojamos.

Tytuvėnų sakralinio ansamblio Kryžiaus kelias su Kristaus laiptų koplyčia yra viena gražiausių piligrimų traukos vietų Lietuvoje.

Tytuvėnų vienuolyną restauravo UAB „Restauracija“ kartu su partneriais - Kauno paminklų restauravimo institutu ir P.Račkausko individualia firma „Agrotech“. Restauravimo darbai atsiėjo per 10 mln.

2008 įsteigtas Piligrimų centras, vienuolyne įkurtas Bažnytinio paveldo muziejus. 2012 per gaisrą sudegė bažnyčios ir vienuolyno stogas (nukentėjo freskos), vienuolyno 2 aukštas, t. p.

Viešoji Įstaiga „Kelmės Profesinio Rengimo Centras (Tytuvėnų Skyrius)"

Viešoji įstaiga „Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius)" savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1959 m. rugsėjo 1-osios, kai mokymo institucija, kuri vadinosi Tytuvėnų žemės ūkio technikumu, pradėjo rengti 60 žemės ūkio specialistų.

Naujas Tytuvėnų žemės ūkio technikumo raidos tarpsnis skaičiuojamas nuo 1974 - 1975 mokslo metų, kai netoli Tytuvėnų, Budraičių kaime, buvo pastatytas naujas modernus kompleksas. Jį sudarė mokymo korpusas su dviem penkiaaukščiais mergaičių ir berniukų bendrabučiais, valgykla, aktų ir sporto salėmis. Greta pastatyti keturi gyvenamieji namais, katilinė, pirtis.

1981 m. Lietuvos SSR žemės ūkio ministeri¬jos ir Lietuvos SSR valstybinio profesinio mokymo įstatymų kaita lėmė, kad nuo tų pačių metų birželio 1 d. Tytuvėnų žemės ūkio technikumas buvo performuotas i profesinę technikos mokyklą, pavadintą Tytuvėnų 28 - ąja vidurine kaimo profesine technikos mokykla.

Nuo 1990 m. sausio 1 dienos - Tytuvėnų žemės ūkio mokykla. 1992 m. sausio 30 d. iškilmingų šv. Mišių metu pašventinta mokyklos vėliava.

Nuo 2001 m. pradėti rengti transporto komersantai (IV pakopa), technikos priežiūros verslo darbuotojai (III pakopa) ir floristai (III pakopa). Šiuo metu Kelmės profesinio rengimo centre (Tytuvėnų skyriuje) mokoma trijų III pakopos ir dviejų IV pakopos specialybių. Čia rengiami kaimo turizmo darbuotojai (III - pradėti mokyti nuo 2003 09 01), technikos priežiūros verslo darbuotojai (III - nuo 2001 09 01), auklės (III - 2004 09 01), biuro komersantai (IV - nuo 1998 09 01), automechanikai (IV - 2004 09 01).

Nuo Tytuvėnų žemės ūkio technikumo įsikūrimo iki dabartinės mokymo įstaigos direktoriaus pareigas ėjo garbūs vyrai: Rapolas Slivinskas (1959-1962), Bonifacas Jagminas (1962-1965), Stasys Petravičius (1965-1969), Ipolitas Kazlauskas (1969-1981; 1991-1992; 1993-2000), Antanas Račas (1981-1990), Eugenijus Pelenis (1990-1991), Vytautas Šimkūnas (1992-1993). Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Tytuvėnų Regioninis Parkas

Nuo 1997 m. veikia dar vienas urėdijos padalinys - 1992 m. įsteigtas Tytuvėnų regioninis parkas. Jis apima 6 ežerus (Bridvaišio, Giliaus, Apušio, Gauštvinio, Miškinių, Gomertos), miškų ir pelkių masyvus, draustinius, nuo 1960 m. saugomus Tytuvėnų Šilą (unikalų sengirės reliktą), Užpelkių miško zoologijos draustinį.

Regioninio parko veiklos tikslas - išsaugoti bendrą gamtinę ir kultūrinę aplinką, į kurią patenka ir du garsūs Žemaitijos miesteliai - Tytuvėnai ir Šiluva.

Parko parengtuose vadovuose ir planuose rekomenduojama aplankyti apie 30 unikalių gamtos, istorijos ir dailės paminklų. Siūloma susi pažinti su šio krašto augmenija ir gyvūnija, įkopti į piliakalnius, užsukti į Svč. Mergelės Marijos apsireiškimu garsėjančią Šiluvą, aplankyti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį.

XXI a. pradžioje to paties T. Kalasausko lėšomis prie vidurinės mokyklos pastatytas paminklas pirmajai lietuviškai knygai. 2006 m. duomenimis, Tytuvėnuose gyvena apie 2850 gyven...

Šiandien Tytuvėnų muziejus ir toliau vykdo savo misiją - saugo, tyrinėja ir eksponuoja Kelmės krašto kultūros ir gamtos paveldą. Muziejus rengia įvairias edukacines programas, parodas ir kitus renginius, siekdamas supažindinti visuomenę su regiono istorija ir tradicijomis.

Kelmės Krašto Lankytinos Vietos

Kelmės kraštas kviečia pažinti, atrasti ir pamėgti žinomiausias vietoves Kelmės rajone - Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, Kelmės krašto muziejų, Palendrių šv. Benedikto vienuolyną, Užvenčio Dvaro malūną, pažintinį taką bei Kražių kolegiją (M. K. Kelionę, kurioje patirsite begalę įspūdžių rekomenduojame pradėti Kražiuose. Čia buvusiame Kražių kolegijos pastate yra įsikūręs M. K. Sarbievijaus kultūros centras, veikia muziejus, teikiama turizmo informacija. Kražių M. K.

Pažinus ir pamėgus Kražius kviečiame vykti į Užventį, kuriame Jūsų lauks Užvenčio malūnas ir pažintinis takas. Šiandien Užvenčio Dvaro malūnas - tai puiki vieta poilsiui, kurioje gausu SPA paslaugų. Beje, malūne atkurta senoji turbina, gaminanti elektrą. Pakeliui iki kito objekto - Palendrių vienuolyno - turėsite progą pažinti P. Višinskio memorialinį muziejų bei Beržėnų dvarą.

Įveikę atstumą nuo Užvenčio iki Palendrių dvasios ramybę atrasite Palendrių vienuolyne. Netoli vienuolyno iki šiol stūgso senoji Palendrių "Aušros Vartų Marijos" bažnyčia. Nuo 2004 m. įsikūrusiame benediktinų vienuolyne vienuoliai pakvies sudalyvauti maldoje. Pasisėmę dvasinės ramybės atvyksite į Kelmės krašto muziejų. Muziejus įsikūręs buvusio dvaro pastate. Kelmės dvaras - barokinės stilistikos provincijos dvaro atspindys.

Paskutinė (arba pirma) stotelė maršrute - įspūdingas Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tai Įvairios stsitlistikos (baroko, rokoko..) šventovė, bernardinų vienuolynas, kuriame šiuo metu įsikūręs "Piligrimų centras". Tytuvėnų Švč. Pasirinkę šį maršrutą pažinsite Kelmės rajoną, patirsite daug naujų ir iki tol nepatirtų įspūdžių.

tags: #tytuvenu #muziejus #turto #bankui #regina