Valstybės administracinį turtą centralizuotai valdanti įmonė Turto bankas vykdo įvairias veiklas, susijusias su valstybės nekilnojamojo turto valdymu, privatizavimu ir skolų išieškojimu. Šiame straipsnyje apžvelgiama Turto banko veikla, valdymas, vykdomi projektai ir ateities planai.
Pagrindinės Turto banko veiklos sritys:
- Centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas
- Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas
- Skolų valstybei išieškojimas ir pagal pavedimo sutartis perduotų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų vykdymas
Turto banko Valdyba
Turto banko valdybą skiria įmonės savininko teises įgyvendinanti Finansų ministerija 4 metų kadencijai. Šiuo metu rengiamasi skelbti naujos valdybos atranką. Turto banko valdyba sudaroma 4 metų kadencijai iš 5-ių narių: trys nepriklausomi fiziniai asmenys, valstybės tarnautojas ir Turto banko darbuotojų atstovas.
Tai buvo pirmoji profesionali Turto banko valdyba, kurios sudėtyje buvo trys nepriklausomi nariai ir po vieną akcininko ir įmonės darbuotojų atstovą. Valdybos nariai buvo atrinkti pagal kompetencijų sritis.
Strateginio planavimo ir valdymo kompetencijų srities Turto banko valdybos nariu išrinktas L. Belickas, finansų ir rizikos valdymo - A. T. Staškevičius, o nekilnojamojo turto verslo projektų vystymo ir valdymo - M. Junda. Šiandien paskirta nauja valstybės įmonės Turto banko valdyba. Nepriklausomais nariais tapo LTL Kredito unijos Kreditavimo tarnybos vadovas Aurimas Tomas Staškevičius, UAB Orion Leasing valdybos pirmininkas Laimonas Belickas, „Lords LB Asset Management“ fondo valdytojas Marius Junda.
Valdybos nariai diskutuodavo ir ieškodavo geriausių sprendimų, dalijosi rekomendacijomis ir patarimais, vykdė nuoseklią įmonės veiklos stebėseną, kėlė aiškius ir ambicingus tikslus. Valdyba skatino įmonę koncentruotis į pagrindinę veiklą - efektyvų valstybės administracinio turto valdymą bei centralizuotai valdomo turto kokybės gerinimą.
Kadenciją baigusi Turto banko valdyba veiklą pradėjo 2018 m. gegužės 14 d. Valdybą sudarė trys nepriklausomi nariai: pirmininkas Darius Indriūnas, UAB „Aurochs investments“ partneris, Viktorija Trimbel - UAB „Quantum capital“ vadovaujanti partnerė ir Vidmantas Šiugždinis - UAB „Impuls LTU“ įmonių grupės valdybos narys.
„Nors valstybės įmonių valdyboms teisės aktai suteikia mažiau galių nei klasikinėje akcinėje bendrovėje, tiek tarpusavyje, tiek su įmone ir jos steigėja Finansų ministerija susitarėme, kad patys sau kelsime kur kas aukštesnių standartų lūkesčių kartelę ir sieksime geriausių valdysenos praktikų diegimo. Tai buvo primoji valdyba, kūrusi bei diegusi daug įvairių naujų gerosios valdysenos praktikų, vidaus politikų bei procedūrų, daug dėmesio skyrusi strateginių įmonės krypčių išgryninimui, biudžeto sąnaudų efektyvumo didinimui, paslaugų kokybės ir klientų patirčių gerinimui, įmonės procesų optimizavimui, rizikų, procesų bei personalo valdymo klausimams. Visus šiuos ketverius metus buvo jaučiamas valdybos narių įsitraukimas ir dėmesys įmonės veiklai.“
Pagrindiniai valdybos tikslai:
- Mažinti valstybės nekilnojamo turto plotus ir jų išlaikymo sąnaudas.
- Gerinti pastatų kokybę.
- Užtikrinti valstybės institucijų poreikius.
Pasiekimai ir rezultatai
Per valdybos veiklos laikotarpį buvo užbaigta administracinio valstybės nekilnojamojo turto centralizacija, pereita nuo panaudos prie nuomos santykių, dalis valstybės įstaigų atsisakė perteklinio ir funkcijoms vykyti nereikalingo turto. Šis procesas toliau tęsiasi, o ploto efektyvumo rodiklis - plotas, tenkantis vienam darbuotojui - kasmet mažėja.
Tai, kad siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei klientų patirtį valdybos ir įmonės pastangos buvo nukreiptos tinkama kryptimi, įrodo klientų pasitenkinimo Turto banko teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatai. 2019 m., kai šis tyrimas buvo atliktas pirmą kartą, rezultatas buvo -7 proc., o 2021 m. - 47 proc.
Per 2018-2021 m. Turto bankas pardavė 2,4 tūkst. objektų ir sudarė pardavimo sutarčių daugiau kaip už 162 mln. eurų. Iš komercinės nuomos sandorių gauta 6 mln. Per ketverius valdybos veiklos metus įmonės metinė EBITDA padidėjo daugiau nei 5 kartus - nuo 1,5 mln. eurų 2018 m. iki 7,9 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas - nuo 151 tūkst. eurų 2018 m. iki 2,74 mln.
Kaip pranešė Finansų ministerija, VĮ Turto bankas, centralizuotai valdantis administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, turi naują vadovą. Nuo šių metų gegužės 22 d., laimėjęs Finansų ministerijos paskelbtą konkursą, VĮ Turto banko generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti Gintaras Makšimas. Naujasis VĮ Turto banko vadovas yra baigęs magistro studijas Mykolo Romerio universitete, vienpakopes universitetines studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete bei ISM Executive School strateginio valdymo kursą. G. Makšimas yra sukaupęs didelę patirtį įmonių, konkurencijos ir nekilnojamojo turto teisėje, išmano verslo strategiją, pokyčių valdymą, veiklos efektyvinimą.
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui. Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove. Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis Turto banko tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą. Sieksime mažinti perteklinius administracinius plotus, centralizuoti institucijų veiklą, stiprinti duomenimis grįstą turto valdymą bei plėtoti skaitmenines priemones. Didesnį dėmesį skirsime ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai. Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketiname pasiūlyti nuomai.
Ministerijų miestelio projektas
Vienas reikšmingiausių pokyčių, laukiančių Turto banko, su kuriuo teks susidurti būsimai valdybai - įmonės juridinio statuso pakeitimas, su tuo susiję tikslai ir iššūkiai, Turto bankui pavestų funkcijų tęstinumo klausimai, administracinio valstybės turto modernizacijos ir atnaujinimo projektai, į kuriuos per artimiausius 10 metų numatoma investuoti daugiau nei 280 mln.
Preliminariais skaičiavimais, dabar esančių 34.000 kv. m ploto pastatų A. Goštauto ir Lukiškių gatvėse konversija gali kainuoti apie 170 mln. Eur. Po plėtros ministerijų miestelio plotas padidėtų iki daugiau nei 70.000 kv. m. Į juos perkėlus ministerijas bei kitas valstybės įstaigas būtų atlaisvinta daugiau nei 88.000 kv. m ploto pastatų, kuriuos pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. Eur vertės.
Turto bankas šiuo metu valdo apie 700 tūkst. kv. m. administracinių patalpų visoje Lietuvoje, kuriose yra įsikūrusios įvairios valstybės įstaigos ir institucijos. Pusė šio administracinio turto yra Vilniuje, o didžioji dalis yra prastos (F ir žemesnės) energetinio naudingumo klasės. T.y. tokį turtą išlaikyti brangu, jis nėra efektyvus ir nebeatitinka šių dienų standartų. Taip pat senos statybos pastatuose itin neefektyviai išnaudojamas plotas - vyrauja koridorinė sistema, plačios laiptinės ir kitas nenaudingas plotas.
Atlikus administracinio kvartalo konversiją ir čia perkėlus dalį ministerijų bei įstaigų Vilniuje, bus galima atsisakyti beveik 90 tūkst. kv. metrų ploto, tarnautojas bus sukurtos šiuolaikiškos darbo sąlygos, nauji ir renovuoti pastatai atitiks A+ energetinę klasė, miestiečiams bus atvertos papildomos viešosios erdvės. Preliminari viso projekto kaina siekia apie 170 mln. eurų. Projektas bus įgyvendinamas etapais. Baigus vieną etapą į pastatus bus perkeliamos institucijos, atlaisvinamas plotas parduodamas ir taip finansuojami kiti projekto etapai.
Turto banko vertinimu, atlaisvinus ir pardavus neefektyvias patalpas Vilniaus miesto centre bus gauta apie 150 mln. eurų pajamų. Baigus kvartalo konversiją iš viso Vilniuje bus atsisakyta beveik 90 tūkst. kv. m. neefektyvaus ploto, o kasmet vien dėl sumažėjusių įstaigų išlaikymo kaštų mokesčių mokėtojai sutaupys apie 3 mln.
Ministerijų miestelio etapai:
Ministerijų miestelio projektas įgyvendinamas vadinamajame A.Goštauto g. kvartale. Buvusių mokslo institutų pastatai bus pritaikomi ministerijų veiklai, numatoma statyti ir naujus statinius. Kvartalą ketinama baigti vystyti 2028 m.
Pirmąjį projekto etapą (pastato Goštauto g. 11 pritaikymas 3 ministerijų veiklai) planuojama baigti 2025 m. I ketv. Visą projektą planuojama baigti 2028 m.
Į 8.630 kv. m ploto pastatą būtų perkeliamos trys ministerijos - Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos, o atlaisvintas patalpas miesto centre ketinama parduoti ir iš to tikimasi gauti per 40 mln. Sutarties, kurią planuojama pasirašyti pirmadienį, vertė - 16,5 mln. Eur (su PVM), VŽ patvirtino Tadas Grincevičius, „Narestos“ generalinis direktorius.
Pagal sutartį iki 2026 m. numatoma suremontuoti beveik 9.000 kv. m ploto penkiaaukščius pastatus A. Goštauto g. Darbus per 24 mėn. už 4,3 mln. atliks UAB „Studija Archispektras“ architektai, pateikę darbą „Demokratijos uostas“.
„Ministerijų pirmuosius aukštus ketinama atverti visuomenei, bus projektuojamos viešosios erdvės. Kvartalas keisis iš esmės, todėl mums, prieš baigiant rengti architektūrinio-urbanistinio konkurso sąlygas, itin svarbu sužinoti ir miestiečių lūkesčius šiam kvartalui“, - aiškina Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Gyventojų apklausa internete vyks dvi savaitės, vėliau rezultatai apibendrinti ir pridėti prie planuojamo architektūrinio-urbanistinio konkurso medžiagos. Architektūrinį-urbanistinį konkursą ketinama skelbi liepą, o nugalėjusi kvartalo vizija paaiškės 2024 m.
Turto bankas siekia glaudžiai bendradarbiauti su klientais - ministerija darbuotojams rengtos ekskursijos į šiuolaikinius biurus, rodytos galimos darbo vietų alternatyvos. Taip pat rengta ministerijų darbuotojų apklausa, kūrybinės dirbtuvės. Visa surinkta apibendrinta medžiaga pridėta prie architektūrinio-urbanistinio konkurso sąlygų architektams.
Parkavimo vietų skaičius bus užtikrintas išpildant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Automobilių vietų poreikis paremtas skaičiavimais atliktais remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentele. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais: 2017-12-20 sprendimu Nr. 1-1312 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos, kompensavimo už papildomai įrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašo ir sutarties formos tvirtinimo“ bei 2021-07-14 sprendimu Nr. Vadovaujantis 2021-07-14 sprendimu Nr. 1-1083 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“, A. Goštauto g. administracinio kvartalo teritorija patenka į zoną Nr.
Ministerijų miestelio projektas vystomas atsižvelgiant į naujausias privačių biurų rinkos tendencijas, kintantį darbo organizavimo modelį ir ateities prognozes. Turto bankas palaiko glaudžius ryšius su giminingomis įmonėmis ir institucijomis visoje Europoje. Vilniuje po kelerių metų iškilsiantis ministerijų miestelis - ne vienintelis toks Europoje. Taip pat kvartale yra išlikusi erdvi slėptuvė ekstremaliems atvejams, kurią ketinama atnaujinti ir pritaikyti institucijų poreikiams.
Turto bankas siekia, kad konvertuojamame kvartale darbo sąlygos ir aplinka tarnautojams būtų šiuolaikiška, atitiktų lūkesčius ir kviestų bendradarbiauti. Dabartiniai ministerijų pastatai yra energetiškai neefektyvūs, reikalaujantys investicijų. Ministerijų miestelyje visi pastatai sieks A+ energetinę klasę, bus kuriamos patrauklios bendros erdvės, viešosios erdvės, paslaugų paketas tarnautojams, atsižvelgiant į jų poreikius. Tarnautojai bus aprūpinti naujais baldais, stacionarios darbo vietos bus aprūpintos reguliuojamo aukščio stalais, projektuojamos daiktadėžės/spintos asmeniniams daiktams laikyti.
Atnaujintas pastatas bus taupus, modernus, funkcionalus ir atviras visuomenei. Taip pat, pagal Finansų ministerijos patvirtinimą normatyvą, atnaujinant pastatus vienam darbuotojui turi tekti 17 kv. m., statant naujus - 14 kv.m. A. Goštauto g. kvartalo atveju, vienam darbuotojui tenka iki 13 kv. m. , tai reiškia, kad mes atnaujindami seną pastatą viršijame net naujam statiniui keliamus reikalavimus. Bus skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas visam kompleksui. Tikimasi, kad jis bus paskelbtas 2023 m. liepos mėnesį.
Šiuolaikiškos darbo sąlygos ir naujas miesto kvartalas
Turto bankas viešai yra pristatęs pirmojo ministerijų miestelio pastato, A.Goštauto g. 11, projektinius pasiūlymus. Seną instituto pastatą Vilniuje ketinama paversti šiuolaikišku biuru su terasomis ant stogo, visuomenei atviru pirmuoju aukštu. Pastatą būtų galima kirsti visiems norintiems ir iš A.Goštauto gatvės patekti į ateityje projektuojamą mečetės skverą.
Antras ir paskesni aukštai būtų deleguoti ministerijų veiklai - antrajame aukšte siūloma įrengti trijų ministerijų priimamuosius, kiekviename aukšte projektuojamos bendros susirinkimų erdvės, stacionarios ir alternatyviosios darbo vietos. A.Goštauto gatvės kvartalas sovietų valdžios pastatytas istorinėje Vilniaus vietoje - Totorių Lukiškėse. Čia dar apie XV amžių pradėjo kurtis į Lietuvą atvykę totoriai, vėliau veikė mečetė, prie jos būta kapinių. 11-uoju numeriu pažymėtas pastatas pastatytas brutaliai nugriovus totorių mečetę.
Siekiant įamžinti istorinę atmintį, tariantis su Lietuvos totorių bendruomene, remontuojant pastatą numatytas realaus dydžio mečetės reljefinis įspaudas-iškarpa. Kitiems dviems jau stovintiems kvartalo statiniams - A.Goštauto g. 9 ir 12, taip pat ketinama skelbti atskirus viešuosius konkursus. Šių pastatų fasadai taip pat turės būti priderinti prie bendros architektūrinės vizijos.
„Siekiame, kad kvartale kartu kurtų 3-4 architektų ir projektuotojų komandos, kurių darbų darną ir integralumą užtikrintų architektūrinio konkurso nugalėtojas“, - aiškina M.Sinkevičius. Visą ministerijų kvartalą išvysti ketinama 2028 m. Čia įskurtų 9 ministerijos ir kitos biudžetinės įstaigos. Viso projekto preliminari vertė 170 mln. eurų. Projektas finansuojamas parduodant neefektyvų valstybės turtą. Daugiau informacijos apie kvartalo vystymą.
Štai keletas svarbių finansinių rodiklių, susijusių su Turto banko veikla:
| Rodiklis | 2018 m. | 2021 m. |
|---|---|---|
| EBITDA | 1,5 mln. eurų | 7,9 mln. eurų |
| Grynasis pelnas | 151 tūkst. eurų | 2,74 mln. eurų |
Šiais metais aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina.
Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. m.
Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelį padidinome nuo 61 iki 64 proc., o iki 2030 m.
Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Nutolusios ir saulės elektrinės padeda iš saulės pagaminta elektra aprūpinti apie 17 proc.
Kiekvienas Turto banko vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc.
tags: #uab #turto #bankas #prie #ministerijos