Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi valstybės valdymo ir kovos su korupcija aspektai Lietuvoje, įskaitant valstybės valdymo institucijų auditą, administracinės naštos mažinimą, valstybės tarnautojų motyvavimo sistemos kūrimą ir kitas svarbias sritis.
Valstybės valdymo tobulinimas
Siekiant efektyvaus valstybės valdymo, būtina nuolat tobulinti valdymo institucijų sistemą ir modernizuoti jų vidaus struktūrą. Tai apima klausimų sprendimą dėl esamų skirtingos funkcinės paskirties įstaigų statuso ir pavaldumo, institucijų vietos valdymo sistemoje ir jų funkcijų apibrėžimo.
Atliksime valstybės valdymo institucijų auditą ir parengsime esamai situacijai adekvataus, strateginius valstybės ir Vyriausybės prioritetus atitinkančio valstybės valdymo sistemos modelio koncepciją. Tobulinsime valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuosime jų vidaus struktūrą: spręsime klausimus, kylančius dėl esamų skirtingos funkcinės paskirties įstaigų statuso ir pavaldumo, dėl institucijų vietos valdymo sistemoje ir jų funkcijų apibrėžimo.
Įgyvendinsime administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemones: atliksime teisės aktų vertinimą, sukursime administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodiką, kur įmanoma, supaprastinsime sprendimų priėmimo procedūras. Vykdyti Administracinės naštos Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d.
Sukursime efektyvią valstybės tarnautojų motyvavimo sistemą, orientuotą į rezultatus. Užtikrinsime valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės neišvengiamumą, pasieksime, kad valstybės tarnautojai, padarę šiurkščių tarnybinių prasižengimų, neišvengtų tarnybinės ar kitokios atsakomybės. Užtikrinsime, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų teikiama visa informacija, reikalinga valstybės tarnybos valdymo sprendimams priimti, planuoti ir kontroliuoti.
Regioninė politika ir administracinis valdymas
Tobulinsime Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį valdymą. Parengsime reformų paketą, leisiantį po 2013 m. pertvarkyti Lietuvos teritorijos statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS 2 lygį, šių pagrindu bus planuojama ir administruojama ES struktūrinė parama nuo 2014 m.
Panaikinsime apskritis, palikdami regionus ir jiems atstovaujančias regionų plėtros tarybas. Perduosime savivaldybėms dalį apskričių funkcijų. Valstybė išlaikys tas funkcijas, kurių reikia bendrajai nacionalinei politikai atskirose srityse įgyvendinti ir valstybinei priežiūrai užtikrinti.
Kai bus sutarta dėl vietos savivaldos institucinio valdymo modelio, įteisinsime tiesioginius merų rinkimus. Tobulinsime seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijų reglamentavimą, suteikdami seniūnui didesnius įgaliojimus spręsti bendruomenei aktualius klausimus. Sudarysime galimybes į seniūnijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą įtraukti bendruomenes.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Informacinės visuomenės plėtra ir viešasis administravimas
Modernizuosime viešąjį administravimą, atsižvelgdami į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir IRT teikiamas galimybes. Sukursime IRT rinkos ekonominio reguliavimo teisinę bazę ir atitinkamai pertvarkysime institucinę sistemą, taikydami vieningus principus visiems gretutiniams IRT rinkos segmentams.
Užtikrinsime nacionalinius sąveikumo pagrindus, reikalingus saugiam, efektyviam ir patikimam duomenų apsikeitimui tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų Lietuvoje ir Europos Sąjungos mastu. Įstatymiškai reglamentuosime elektroninės informacijos saugumo užtikrinimo politiką, strategiją ir koordinavimą. Plėtodami viešojo sektoriaus informacinę infrastruktūrą, sieksime, kad bendros techninės ir informacinės infrastruktūros dalys būtų kuriamos bendrai, o ne kiekvienoje institucijoje atskirai. Tuo tikslu steigsime bendrus paslaugų centrus.
Paspartinsime viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Paslaugų perkėlimas turi būti pagrįstas ekonominiu bei antikorupciniu poveikiu. Elektroninės valdžios paslaugų kūrimui pasitelksime verslą. Efektyviau naudosime IRT infrastruktūrą ir kompetencijas viešajame sektoriuje, taip pat ir bendrų paslaugų centrų veikimui.
Teisės aktų priėmimas ir įgyvendinimas
Užtikrinsime, kad visi teisės aktai būtų priimami tik realiai visapusiškai ir kokybiškai, nustatyta tvarka įvertinus jų įgyvendinimo priemones, sąnaudas ir pasekmes. Sukursime sistemą, užtikrinančią tinkamą (ne tiesmukišką) ES teisės nuostatų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisę. Nacionalinė teisės sistema bus derinama su ES teise įvertinant visas galimas alternatyvas ir iš jų parenkant labiausiai Lietuvos interesus atitinkantį sprendimą.
Visi norminių teisės aktų projektai bus kaupiami ir prieinami per bendrą ir viešą interneto paieškos sistemą. Užtikrinsime, kad, rengiant norminių teisės aktų projektus, būtų konsultuojamasi su visuomene ir tomis grupėmis, kurioms skirtas numatomas reglamentavimas. Sukursime bendrą, patogų, viešą ir internetu prieinamą, efektyvų, patikimą teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registrą.
Užtikrinsime, kad būtų skelbiami ir klasifikuojami pagal suformuotą praktiką teismų baigiamieji sprendimai. Įdiegsime elektroninę procesinių dokumentų įteikimo ir perdavimo sistemą. Peržiūrėsime notarų atliekamas funkcijas, atsisakydami nereikalingų šiuo metu atliekamų funkcijų, ir suteiksime galimybę kitoms institucijoms atlikti funkcijas, kurias jos patikimai ir patogiai galėtų įgyvendinti. Peržiūrėsime notarų teikiamų paslaugų kainodarą remdamiesi sąnaudų principu, prireikus ją patikslinsime.
Užtikrinsime pagrindinių valstybės registrų, šakinių registrų ir valstybinių bei žinybinių informacinių sistemų sąveiką ir veiklos koordinavimą taip, kad būtų patogiau ir pigiau naudotis registrų paslaugomis. Tobulinsime civilinės būklės aktų registravimo sistemą, siekdami efektyvumo ir patogumo vartotojui. Užtikrinsime procedūras, kurios įpareigotų vienodai traktuoti visus kreditorius ir visus skolininkus.
Plėtosime veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir ypač sumažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.
Baudžiamąją politiką, kiek įmanoma (ypač kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus), orientuosime ne į asmens įkalinimą, o į viešuosius darbus ir kitas alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nedidindami finansinės naštos valstybei ir nepaneigdami paties bausmės principo, gerinsime laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų buitines sąlygas. Įgyvendinsime realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializaciją ir užtikrinsime, kad bausmės vykdymo metu nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Sieksime, kad baudžiamąjį procesą vykdančios institucijos ir pareigūnai pakankamą dėmesį skirtų nusikalstamų veikų aukų pažeistų teisių ir interesų atkūrimui.
Kova su korupcija
Kovojant su korupcija, būtina laikytis principų: Korupcija = Monopolija + Diskrecija - Atskaitomybė. Nustatysime fiskalines taisykles, padedančias išvengti „politinių ekonomikos ciklų“, kuriuos galima laikyti įteisinta politine korupcija: valdančiosios partijos šimtus milijonų litų viešųjų lėšų išleidžia prieš pat rinkimus didindamos socialines išmokas, suteikdamos naujų mokesčių lengvatų, subsidijuodamos prekių gamybą ir paslaugų teikimą įvairioms socialinėms grupėms ir reklamuodamos savo darbus žiniasklaidoje.
Siekiant pagrindinio finansų politikos tikslo, savo dėmesį sutelksime į šias prioritetines kryptis: anticiklinės fiskalinės politikos įgyvendinimas; mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas; ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės tobulinimas; finansų sektoriaus tvarios plėtros užtikrinimas ir priežiūros stiprinimas; struktūrinių reformų - pirmiausia sveikatos apsaugos, švietimo, aukštojo mokslo, socialinės apsaugos, valstybės valdymo srityse - skatinimas.
Sieksime užkirsti kelią korupcijos nusikaltimams valstybės tarnyboje, priimsime įstatymų pataisas, įtvirtinančias nuostatą, kad valstybės tarnautojai privalo pagrįsti savo įsigytą turtą teisėtomis pajamomis ir taip įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. Nepagrįstas pajamomis turtas bus laikomas korumpuotai įgytu; už tokį turtą turėtų būti valstybei kompensuojama.
Korupcijos suvokimo indeksas 2022
Viešojo saugumo užtikrinimas
Tobulinsime policijos ir kitų viešojo saugumo srityje veikiančių institucijų valdymo sistemą. Ypatingą dėmesį skirsime jų funkcijų optimizavimui ir veiklos bei išteklių naudojimo kontrolės stiprinimui. Įgyvendinsime Lietuvos policijos sistemos plėtros programą. Įgyvendinsime priemones ikiteisminio tyrimo efektyvumui didinti.
Pertvarkysime pareigūnų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. Įgyvendinsime kompleksines priemones kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypač su naujomis jo formomis. Užtikrinsime sąveiką tarp viešąjį saugumą užtikrinančių bei pagalbą teikiančių tarnybų. Pasieksime, kad skaitmeninio mobilaus radijo ryšio sistema (SMRRS) taptų visų pagalbos tarnybų bei tarnybų, užtikrinančiųjų valstybės bei gyventojų saugumą, bendruoju ryšių tinklu.
Šiame straipsnyje aptarti valstybės valdymo ir kovos su korupcija klausimai yra itin svarbūs siekiant efektyvios ir skaidrios valstybės veiklos. Nuolatinis tobulinimas ir naujų priemonių įgyvendinimas yra būtini siekiant užtikrinti gerovę ir saugumą Lietuvos piliečiams.