Ūkininkų nuosavybės teisėmis valdomos bei nuomojamos žemės kainos ES šalyse ir regionuose labai skiriasi, konstatuoja Eurostatas, skelbdamas konkrečius skaičius. Skirtumus lemia įvairios priežastys: nacionaliniai veiksniai (įstatymai), regioniniai ypatumai (klimatas, infrastruktūra), našumo veiksniai (dirvožemio kokybė, nuolydis ar drenažas).
2022 m. vidutinė 1 hektaro dirbamos žemės kaina ES buvo 10 578 EUR. 21 ES šalyje (ne visos šalys pateikė duomenis) 1 hektaro dirbamos žemės kaina 2022 m. svyravo nuo vidutiniškai 3 700 EUR Kroatijoje iki vidutiniškai 233 230 EUR Maltoje.

Nyderlanduose kainos svyravo nuo 66 051 EUR Fryzijoje iki 150 644 EUR Flevolande (nacionalinis vidurkis - 85 431 EUR /ha). Graikijoje kainos svyravo nuo 6 290 EUR Dytiki Ellada mieste iki 84 820 EUR Attiki mieste (šalies vidurkis - siekė 13 571 EUR/ha). Pigi dirbamoji žemė Švedijos Övre Norrland (vid.
Lietuvoje vidutinė dirbamos žemės kaina 2022 m. Kaimyninėje Latvijoje kainos šiek tiek mažesnės nei mūsų šalyje. Vidutinė 1 ha dirbamos žemės kaina ES buvo maždaug 2 200 EUR didesnė nei vidutinė 1 ha daugiamečių pievų kaina (8 393 EUR).
Daugiametės pievos pigiausios Bulgarijoje - 2022 m. vidutinė kaina siekė 1 887 EUR/ha, t. y. beveik keturis kartus mažiau nei dirbama žemė (7 303 EUR/ha).
Žemės Nuomos Kainos
Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, taip ir žemės nuomos kainos įvairiose šalyse bei regionuose labai skyrėsi. Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Švedijos Mellersta Norrland ir Övre Norrland regionuose (24 EUR/ha) bei Slovakijos Stredné Slovensko ir Východné Slovensko regionuose (39 EUR/ha).

Lietuvoje, Eurostato duomenimis, 2022 m. vidutinė žemės nuomos kaina siekė 198 Eur/ha: nuo vidutiniškai 150 Eur/ha sostinės regione iki vidutiniškai 203 Eur/ha Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Tarp ES šalių, kurios pranešė apie konkrečias žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas, daugiamečių pievų nuoma beveik visur pigesnė nei dirbamos žemės.
Ūkininko Sodybos Pavyzdžiai
Adresas: Alytaus r. sav., Pocelonių k., Mokyklos g. Sklypo unikalus numeris: 4400-2804-2833
- Puiki dirva ūkininkavimui. Tinka ne tik obelų, bet ir kitų vaisių ar daržovių auginimui.
- Statybos galimybės. Parengus ūkininko sodybos formavimo projektą, galima statyti ūkininko namą ir ūkio pastatus.
- ES parama jauniesiems ūkininkams. Galimybė pasinaudoti subsidijomis ir sumažinti pradinę investiciją.
Strateginė vieta: Kauno r. Parduodama naujos statybos ūkininko sodyba visai šalia Kauno marių. Labai rami vieta, švarus oras. Puikus privažiavimas.
Namas:
- Sumūrytas iš Poroterm blokelių, apšiltintas 20 cm Neoporu, tinkuotas belgišku tinku, su Klinkeriu, langai trijų kamerų, sumontuoti ant termoprofilių, grindyse išvedžiotos komunikacijos, šildymas, betonuota.
- Stogo danga - Ruuki Pural. Gegnės 25 cm. Stogas apšiltintas.
- Atlikta elektros instaliacija, sienos tinkuotos.
- Numatytas šildymas - aeroterminis. Išvedžiotos komunikacijos rekuperacinei sistemai ir kondicionieriams. Pasirinktinai galima pastatyti kieto kuro katilą, židinį.
- Kanalizacija - vietinė, papildomas rezervuoras (2,5 tonos) lietaus vandeniui - laistymui. Pušų medienos terasa.
- Kiemas išklotas trinkelėmis.
- Sklypas aptvertas, įrengti automatiniai vartai, sutvarkytas gerbūvis.
Apdaila:
- Nuglaistytos ir nudažytos sienos ir lubos.
- Grindys išgrįstos akmens masės plytelėmis, išklijuotos akmens masės plytelėmis sienos vonioje ir sklabyklos patalpoje, sukabinti šviestuvai.
Pagal statybų leidimo sąlygas, galima pasistatyti papildomai 89 kv. m. ūkinį pastatą.
DĖMESIO! 2,7 ha žemės ūkios paskirties žemėje parduodami sklypai su statybų leidimais ir projektais poilsio namams 160-220 kv. m. (C kategorija). Aro kaina - 3000,00 Eur.
Ieškantiems idėjų. Aplinkos apželdinimo pavyzdžiai
Valstybinės Žemės Pardavimo Tvarka
Pagaliau, atrodo, pajudėjo taip ilgai žemdirbių laukti valstybinės žemės pardavimo reikalai. Vyriausybė savo nutarimu jau patvirtino žemės pardavimo tvarką ir viešai spaudoje paskelbė, kad pradėta pardavinėti valstybinė žemė, nurodė, kokių dokumentų tam reikia. Tačiau žmonės ir vėl nepatenkinti.
Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijos ūkininkė Ona Pralgauskienė VL guodėsi, kad ji, su didžiuliu džiaugsmu laukusi šitokio „saulės užtekėjimo“, dabar veikiausiai atsisakysianti savo planų pirkti žemės: „Kai pamačiau, kokių dokumentų tam reikės, nusviro rankos.
Tauragės rajono Sauslaukio kaimo ūkininkė Stanislava Pratašienė reikalaujamo dokumentų kalno neišsigando: „Vos tik sulaukiau „gerosios naujienos“ apie pardavimą, tuoj nulėkiau į Žemėtvarkos skyrių su visais dokumentais. Juos priėmė vedėjo sekretorė. Pateikiau visus originalus, ką reikėjo, tą ji atšvietė, kuris originalas buvo reikalingas, tą pasiėmė. Ramiai išvažiavau į namus. Bet, praėjus mėnesiui, man paskambino iš Žemėtvarkos skyriaus ir pasakė, kad mano dokumentai negeri, reikia patvirtinti kopijas, be to, jos turi būti patvirtintos notaro arba seniūno.
Grįžusi namo ji paskambino pačiam Žemės tvarkymo departamento direktoriui Silvestrui Staliūnui. „Aš jo dar paklausiau, ar su Asmens apsaugos duomenų įstatymu nesikerta jų reikalavimas pateikti ūkininko kasos kopijas, kur matyti visas pinigų judėjimas - kiek ir ko yra pirkta, kiek parduota, kiek yra sąskaitoje pinigų. O gal jie, kai pamatys, kiek aš turiu pinigų, žemės kainą pakels? Pagaliau ką tai keičia? Ar aš daug turiu pinigų sąskaitoje, ar mažai, bet aš vis tiek žemės pirksiu. Į tai direktorius man atsakė, jog taip reikia, nes žemės pirkėjui suteikiama lengvata.
Radviliškietei Birutei Ališauskienei neramu, kaip bus su žemės pirkimu tiems, kurie jau nusprendė pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, bet jų paraiškos dar ne autorizuotos, dar neaišku, ar jos bus patvirtintos, ar atmestos. Įstatymai tokie žemės pirkti nebeleidžia. „Bet kodėl neleidžia? Visos institucijos pripažįsta turto perėmėjus. Jei tam nėra tinkamo įstatymo, reikia greitai jį „padaryti“.
Užsienio Kapitalo Įtaka
Oficialiai Lietuvoje žemė užsieniečiams neparduodama. Tačiau šalyje nemažai užsienio kapitalo įmonių, valdančių didžiulius žemės plotus. Jos be jokios graužaties išstumia vietos gyventojus. Ypač tai aktualu derlingiesiems mūsų šalies rajonams.
Nors Lietuva dar 2002-aisiais išsiderėjo septynerių metų laikotarpį, per kurį negalėjo būti užsieniečiams parduodama žemė, bemat buvo rasta būdų, kaip tų draudimų nepaisyti. Šiaurės Lietuvoje it grybų po lietaus pridygo specialiųjų nekilnojamuoju turtu besiverčiančių bendrovių, kurių vienas svarbiausių tikslų - pripirkti žemės užsieniečiams.