Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti. Tačiau realybė tokia, kad kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja, o nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. To paties straipsnio antroje dalyje nustatytas visiškas žalos atlyginimo principas. Nesant tam tikro mechanizmo, kuris leistų atlyginti asmeniui padarytą žalą, minėtos LR CK nuostatos taptų deklaratyvios, o asmeniui padaryta žala taip ir liktų neatlyginta. Todėl kalbant apie žalą bei jos atlyginimą, būtina kalbėti apie teisinį mechanizmą, kuris užtikrina žalos atlyginimą, t.y. civilinę atsakomybę.
Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinės civilinės atsakomybės sąvoka numatyta Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje. Tai - turtinė prievolė, kuri atsiranda netinkamai vykdant sutartį, kai viena sutarties šalis turi teisę reikalauti atlyginti dėl to patirtus konkrečius nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tuo tarpu deliktinė atsakomybė kiltų, jei vartotojo turtui ar sveikatai žala būtų padaryta netinkamos kokybės, nesaugiais produktais ar paslaugomis. Sutartinė civilinė atsakomybė yra papildoma priemonė, kuri gali būti taikoma kartu su kitais pažeistų teisių gynimo būdais.
Civilinei atsakomybei būdingas dualizmas, t.y. jos skirstymas į sutartinę ir deliktinę. Kaip rodo praktika, šis civilinės atsakomybės rūšinis skirstymas turi ir praktinės reikšmės. Be to, ne visada yra lengva nustatyti, kokios atsakomybės rūšį, atlyginant asmeniui padarytą žalą, reikia taikyti. Civilinės atsakomybės taikymas nesvarbu ar deliktinės, ar sutartinės, galimas esant visoms keturioms sąlygoms (išskyrus tam tikras išimtis): žalai, kaltei, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Ne visada šios keturios atsakomybės sąlygos suprantamos tikrąją jų paskirties prasme. Ypatingai daug problemų kelia atsakomybės be kaltės instituto taikymas. Teismai ne visada teisingai suvokia šios sąlygos eliminavimą taikant civilinę atsakomybę. Svarbūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse sprendžiant, ar administracinėje byloje nustatyta asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, kaltė turi prejudicinę galią sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Ne mažiau aktualus kaltės ir neteisėtų veiksmų tarpusavio santykis taikant generalinio delikto taisyklę. Civilinės atsakomybės taikymo apimtį nusako priežastinis ryšys. Nuo pasirinktos priežastinio ryšio teorijos priklauso, ar asmuo bus atsakingas už padarytą žalą ir jam kils prievolė tą žalą atlyginti.
LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu. LR CK komentaro autorius nuomone, toks įstatymo leidėjo pateiktas priežastinio ryšio apibūdinimas leidžia daryti išvadą, kad LR CK įtvirtina lanksčios priežastinio ryšio doktriną, kuri leidžia atsižvelgti teismui į teisėtus ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių.
Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios vertės įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Paprastai žalos atlyginimo reikalaujama baudžiamajame procese. Jei patyrėte turtinę arba neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, byloje turėtumėte pareikšti civilinį ieškinį.
Įstatyme numatyta žala yra vertinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra laikoma nuostoliais (LR Civilinis kodeksas 6.249 str.).
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad žalos atlyginimas, priteisiant ją iš kaltojo asmens, turi atlikti ne baudinę, o kompensacinę funkciją. Vadinasi, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra priteisiamas žalos atlyginimas, mažesnis už tikruosius nuostolius, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Tuo tarpu, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
Reikalauti atlyginti nuostolius vartotojas gali, jei egzistuoja būtinos civilinės atsakomybės prielaidos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.246, CK 6.247, CK 6.249 str.). Verslininkas laikomas stipresne sutarties šalimi, todėl sutartinė atsakomybė jam kyla be kaltės (t. y. nereikia įrodyti verslininko kaltės, atsakomybė jam yra taikoma už nuostolių padarymą) (CK 6.256 str. Vartojimo sutarties atveju, neteisėtais veiksmais būtų laikomas sutarties visiškas neįvykdymas arba netinkamas vykdymas, kitaip tariant, visi atvejai, kai sutarties šalis negautų, ko pagrįstai tikisi (pavyzdžiui, būtų praleistas sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas ir papildomas terminas nebūtų nustatytas). Svarbu žinoti, kad nuostoliai yra išreiškiami pinigų suma, kuria yra kompensuojami dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų patirti turtiniai praradimai.
Tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai
Advokatė nurodo, kad tiesioginius nuostolius, patirtus dėl kalto asmens veiksmų, įrodyti nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, rangovui netinkamai atlikus statybos darbus ir neištaisius nustatytų defektų, tiesioginiais nuostoliais laikomos užsakovo patirtos lėšos šiems defektams pašalinti. Žinoma, defektų taisymo darbai ir užsakovo patirtos lėšos turi būti patvirtintos rašytiniais įrodymais, atliktų darbų aktais, sąskaitomis ir pavedimais.
Kasacinis teismas, spręsdamas bylas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, yra išaiškinęs, jog negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Advokatė Sandra Akelaitienė atkreipia dėmesį, kad jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos iš asmens veiklos gauti sumos, neatskaičius sąnaudų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr.
Pavyzdžiui, vienoje naujausių savo bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 išnagrinėjo ieškovės (užsakovės) ieškinį, pareikštą rangovui, statinio projektuotojui ir techninę priežiūrą atlikusiai įmonei dėl žalos atlyginimo, už tai, kad ieškovė (užsakovė) negalėjo naudotis komercinės paskirties pastatu (jo nuomoti) dėl atsiradusių pastato defektų, iki kol jie buvo ištaisyti. Aptariamoje byloje, kasacinis teismas laikėsi pozicijos, jog negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, jog iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Minimoje byloje netiesioginiams nuostoliams įrodyti, ieškovė pateikė įrodymus, jog buvo sudariusi nuomos sutartį, kurios negalėjo vykdyti, iki komercinio pastato defektai nebuvo ištaisyti, dėl ko patyrė nuostolius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė užsakovės pozicijai, tačiau spręsdamas dėl nuostolių dydžio pažymėjo, kad apskaičiuojant negautą pelną yra reikšmingos ir bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu. Tai reiškia, kad turto nusidėvėjimas, amortizaciniai atskaitymai, darbuotojų darbo sąnaudos nuomos sutarčiai administruoti ir kitos, susijusios su naudojimusi turtu, taip pat turto išlaikymo sąnaudos, iš principo gali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su tokio nekilnojamojo turto naudojimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog negautas pelnas yra apskaičiuojamas, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokiu būdu nustatoma, kiek nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų (pagerėtų asmens turtinė padėtis), jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Gaudamas nuomos pajamas įprastomis sąlygomis, nukentėjęs asmuo būtų mokėjęs pelno mokestį.
Visos šios aplinkybės, anot kasacinio teismo, yra svarbios, siekiant apskaičiuoti ne tik nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, bet ir jo sutaupytas lėšas, kurias pastarasis sutaupė (ar išvengė prievolės mokėti) dėl neteisėtų kito asmens veiksmų ir negalėjimo naudotis tuo statiniu. Teismas taip pat pažymėjo, jog būtent ieškovas, siekdamas įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius skirtumą tarp jo sąnaudų, kurias jis patyrė eksploatuodamas pastatą įprastomis sąlygomis, ir sąnaudų, patirtų sutarties pažeidimo sąlygomis - laikotarpiu, kai nukentėjęs asmuo negalėjo eksploatuoti pastato.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el.
Kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti dėl kito asmens veiksmų arba neveikimo patirtą žalą. Verslininkui netinkamai vykdant su vartotoju sudarytą sutartį, vartotojas įgyja teisę pasinaudoti įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį - reikalauti nekokybišką prekę pakeisti kokybiška). Tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo pažeistų teisių gynybos būdų taikymas neatima iš vartotojo teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
Civilinė atsakomybė (CK.):
- Neteisėti veiksmai ⚠️❌ (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK.
- Žala ir nuostoliai 💶❤️🩹- turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) (CK. 6.249 straipsnis, CK.
- 💔 Turtinė žala: patirtos išlaidos, negautos pajamos, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat reali ar tikėtina būsima žala (CK.
- 💶 Neturtinė žala: kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais (CK.
- 👉 Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju (CK.
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo (CK.). Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.
6.249 straipsnis. 1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 2. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. 3. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
