Kas moka už buto draudimą: nuomininkas ar savininkas?

Turėti nuosavus namus - itin dažno lietuvio svajonė, tačiau dažnai būsto nuoma yra neišvengiama, o kartais ji turi ir savų privalumų. Vienas jų - lankstumas. Nusprendę pakeisti darbovietę ar išsikelti į kitą miestą, nesunkiai pakeisite būstą, spėsite „pasimatuoti“ keletą rajonų ir galėsite priimti labiau argumentuotus sprendimus, kai pirksite savo namus. Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis būstą.

Pirmiausia pasidomėkite kitomis įmonėmis, kurios gali suteikti tas pačias paslaugas, nereikėtų skubėti pratęsti baigiančių galioti sutarčių su esamais paslaugų tiekėjais. Išsiaiškinkite ir paliktų naudoti prietaisų savybes. Galbūt tam tikri įrenginiai ar baldai reikalauja specialios priežiūros.

Pirmojo būsto nuoma ar persikraustymas į kitą nuomojamą būstą gali būti nemenkas finansinis iššūkis, tad turėtumėte aiškiai žinoti, kokį vaidmenį jis suvaidins jūsų asmeniniame ar šeimos biudžete. Būsto savininkas, norėdamas būti tikras dėl naujų nuomininkų mokumo, gali pareikalauti avanso - sumokėti vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokestį į priekį. Paprastai taip pat prašoma palikti užstatą, kuris grąžinamas išsikraustant, jei būstui nebuvo padaryta žala. Depozito suma dažniausiai prilygsta vieno mėnesio nuomos užmokesčiui. Išlaidų gali pareikalauti ir būsto tarpininkas.

Deja, Lietuvoje kai kurie nekilnojamojo turto savininkai vis dar pasirenka tokius brokerius, kurie iš būsimo nuomininko reikalauja vienkartinio tarpininkavimo mokesčio. Trumpalaikės nuomos sutartys gali būti sudarytos žodžiu, tačiau į nuomojamą būstą įsikeliant ilgesniam laikui, pasirašyti sutartį raštu - privaloma. Kai kurie nuomotojai jų nesiūlo siekdami išvengti mokesčių, o ir patys nuomininkai visada suinteresuoti mokėti kuo mažiau. Norint išvengti tokių situacijų, vertėtų pasirašyti nuomos sutartį, kurioje būtų nurodomos bent pagrindinės sąlygos: nuomos laikotarpis, mokesčio dydis ir kokiomis aplinkybėmis jis gali didėti, įspėjimo apie išsikeldinimą terminas, mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka ir kitos svarbiausios sąlygos. Nepamirškite aiškiai apsibrėžti mokesčių mokėjimo tvarką ir užfiksuoti komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenis prieš įsikeliant. Beje, norint sutaupyti laiko, paprašykite sutartį atsiųsti elektroniniu paštu prieš jos pasirašymą.

Pagrindiniai mokesčiai nuomojantis butą

Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį. Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.

Nuomos mokestis

Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Nuomos mokestis dažniausiai mokamas kas mėnesį, bet gali būti susitarta ir dėl kitokio mokėjimo grafiko. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.

Komunaliniai mokesčiai

Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos mokestį arba mokami atskirai. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.

Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas. Savo ruožu nuomininkas, teigia Š. Tarutis. Tos pačios pozicijos laikosi ir bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Anot jo, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą.

Tačiau, priduria, M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.

M. Čiulada: „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje.“

Š. Tarutis: „Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“.

M. Čiulada tvirtina: „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“.

Taigi, labai svarbu aiškiai susitarti dėl visų mokesčių ir jų apmokėjimo tvarkos nuomos sutartyje.

Tarpininkavimo mokestis

„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.

A. Rudaitytė teigė: „Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai). Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą“.

A. Rudaitytė: „Prievolė atsiranda tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto brokeris faktiškai atliko darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs pagal sutartį, pvz., surado tinkamą nuomininką ar nuomos objektą, suderino nuomos sąlygas, parengė reikalingus dokumentus, organizavo apžiūras.“

Taigi, prieš mokėdami tarpininkavimo mokestį, įsitikinkite, kad esate sudarę sutartį su brokeriu ir jis atliko sutartas paslaugas.

Depozitas

Depozitas - tai pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui kaip užstatą už galimus nuostolius ar žalą, padarytą nuomojamam turtui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, depozitas grąžinamas nuomininkui, jei turtas grąžinamas tokios pat būklės, kokios buvo nuomos pradžioje, atskaičiavus galimus nuostolius.

Kiti galimi mokesčiai

• Draudimas: Nuomotojas gali reikalauti, kad nuomininkas apdraustų nuomojamą turtą.
• Remontas: Nuomos sutartyje gali būti nurodyta, kas atsakingas už smulkų remontą.

Nuomos sutartis: Jūsų Apsauga ir Ramybė

Su nuomininku sudarykite teisiškai korektišką nuomos sutartį. Labai svarbu nuomos sutartyje turėti teisingus nuomininko rekvizitus, t. y., vardą, pavardę, asmens kodą arba asmens tapatybę įrodančio dokumento numerį, telefono numerį, elektroninio pašto adresą bei nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.

Daugelis nuomotojų patvirtins, kad nuomos sutarties neturėjimas gali būti tiesiausias kelias į nesusipratimus ir konfliktus. Net jei nuomininkai atrodo patikimi, negalite žinoti, koks jų gyvenimo būdas ir kaip jie supranta tvarką. O jei nuoma trumpalaikė, juo sunkiau numatyti, ar planuojamas triukšmingas pasibuvimas nepridarys žalos. Nuomos sutartis naudinga abiem pusėm - jums ir nuomininkui.

Ginčų dėl padarytos žalos galima išvengti išsamiai pasirašyta nuomos sutartis, apibrėžianti abiejų pusių atsakomybes. Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus. Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną.

Anot jo, didžiausią klaidą daro tie, kurie naudojasi šablonine būsto sutartimi iš interneto. Ten neįtraukia asmeniškai abiem pusėms aktualių punktų, nėra aišku, kas atsakingas už, pavyzdžiui, sulūžusią skalbimo mašiną. Svarbu ne tik aprašai, tačiau ir nuotraukos, kas priklauso nuomotojui, o kas nuomininkui.

Bendrovės „Oberhaus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada tikina, jog siekiant apsisaugoti nuo galimų konfliktų nuomos sutartyje būtina aptarti tam tikrus klausimus.

„Pagal nutylėjimą nuomininkas bute esančio turto nesaugo taip, kaip jį saugotų šeimininkas. Nedrausminant ir nepasakant, kas negalima, nuomininko supratimu gali būti galima viskas“, - sako M. Čiulada.

Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, būsto nuomos sutartyse paprastai numatyta, kad nuomininkas į namus negali atsivežti augintinio, nebent bus gavęs nuomotojo raštišką sutikimą. Nors jeigu sutartyje gyvūnai nėra aptariami, nuomininkas juos atsivežti gali, o tai kelia tam tikrą grėsmę būstui: dėl subraižytų grindų, išteptų baldų ir sienų, kvapų ar netgi apgraužto namų turto.

„Reikėtų sutarti ir dėl rūkymo patalpose, ir dėl patalpų valymo - tarkime, bent kartą per mėnesį. O jeigu keičiantis nuomininkui akivaizdu, kad reikalingas valymas, šeimininkas turi teisę iš užstato išskaičiuoti vieną-kitą šimtą eurų už profesionalias valymo paslaugas, jeigu tai yra aptarta sutartyje“, - aiškina M. Čiulada.

Kaip patogiai mokėti komunalinius mokesčius?

• Mokėjimas tiesiogiai savininkui: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. perveda pinigus savininkui.
• Naudojant www.vienasaskaita.lt: Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.).
• Fiksuotas mokestis: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų.

Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.

Kaip išvengti nesusipratimų dėl mokesčių?

• Skaitykite nuomos sutartį: Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visas sąlygas, įskaitant mokesčius.
• Klauskite: Jei turite klausimų dėl mokesčių, nedvejodami klauskite nuomotojo.
• Susitarkite raštu: Visi susitarimai dėl mokesčių turėtų būti užfiksuoti raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.

Nuomininko atsakomybė už remonto darbus

Nors paprastai išsinuomojus būstą mokama tik už nuomą ir komunalines paslaugas, LRT.lt kalbinta kaunietė Viktorija pasakoja, kad buto savininkas pareikalavo padengti ir stambesnes išlaidas - už daugiabučio namo fasado remontą.

E. Klimas aiškina: „Paprastasis remontas yra nuomininko atsakomybė. Jeigu mes kalbame apie pastato apšiltinimą ir panašiai, o nuomojamos tik pačios patalpos, tai yra ginčo objektas. Pagal Civilinį kodeksą, žmogus nuomojasi patalpas ir turėtų mokėti tik už patalpų einamąjį remontą. O kapitalinis remontas jau yra nuomotojo atsakomybė“.

E. Klimas pabrėžia: „Pavyzdžiui, jeigu yra keičiamas stogas, tvarkomas fasadas ar atliekami kiti remonto darbai, žinoma, kad savininko prerogatyva dengti šiuos kaštus. Būtų nesąžininga tikėtis, kad nuomininkas padengs ir tokius mokesčius“.

M. Čiulada pabrėžia: „Žmogus nuomojasi būstą, todėl tai nėra visai komerciniai santykiai. Nuomininkui tikrai priklauso dengti mokesčius už šildymą, elektrą, vandenį, internetą, laiptinės priežiūrą, apšvietimą, kiemo valymą ir t. t., bet kai prasideda namo renovacija ir panašiai, jau savininkas turėtų dengti“.

E. Klimas skatina atkreipti dėmesį į nuomos sutartį, kurią nuomininkas pasirašo su buto savininku. Siekiant išvengti atitinkamų ginčų, E. Klimas akcentuoja: „Kuo viskas išsamiau pateikiama sutartyje, tuo šalims paprasčiau, nes netgi Civilinio kodekso nuostatą dėl to, kas ką dengia, galima keisti - ji nėra visiškai nekeičiama“.

Nuomos sutarties svarba

Teisininkas Silvestras Sušickis nurodo, kad, bendru atveju, abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai yra numatomi sutartyje. Jo teigimu, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią: sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba teisės aktai, pagrindinis jų - Civilinis kodeksas.

S. Sušickis sako, kad tokiu būdu sutartyje yra paliktas neapibrėžtumas, kas yra taip vadinamos „kitos paslaugos“. Pasak jo, kadangi mokestis už jas siejamas su eksploatacijos (techninės priežiūros) paslaugomis, prie pagrindinių techninės priežiūros darbų sąrašo yra priskirtas ir smulkus remontas, nereikalaujantis papildomų medžiagų ir (ar) mechanizmų.

Svarbu: Dėl to yra labai svarbu sutartyje numatyti aiškias ir suprantamas sąlygas, vengiant skirtingo jų interpretavimo ar galimo vienos iš šalių piktnaudžiavimo.

Jis pridūrė, kad vartotojų teises taip pat gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) - analogiškai sprendžiami ir šalių ginčai dėl sutarties sąlygų keitimo ar sutarties nutraukimo.

Praktiniai patarimai

• Aptarkite visus mokesčius: Prieš pasirašant nuomos sutartį, aptarkite visus mokesčius su nuomotoju ir įsitikinkite, kad suprantate, už ką mokate.
• Įtraukite į sutartį: Įtraukite visus susitarimus dėl mokesčių į nuomos sutartį.
• Saugokite įrodymus: Saugokite visus mokėjimo įrodymus.
• Kreipkitės į specialistus: Jei kyla ginčų dėl mokesčių, kreipkitės į teisininkus ar kitus specialistus.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar galiu atsisakyti mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoju?
  Tai priklauso nuo nuomos sutarties ir įstatymų. Paprastai, jei paslaugos yra bendros, pvz., laiptinės apšvietimas, turėsite už jas mokėti, net jei jomis nesinaudojate.
• Ką daryti, jei nuomotojas reikalauja mokėti už remontą, kuris turėtų būti jo atsakomybė?
  Pirmiausia, pabandykite susitarti su nuomotoju. Jei susitarti nepavyksta, kreipkitės į teisininkus ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
• Ar gali nuomotojas padidinti nuomos mokestį sutarties galiojimo metu?
  Tai priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų. Jei sutartyje numatyta galimybė didinti nuomos mokestį, nuomotojas gali tai padaryti, laikydamasis sutartyje nustatytos tvarkos.
• Ar galiu susigrąžinti depozitą, jei sugadinau turtą?
  Nuomotojas gali atskaityti iš depozito sumą, reikalingą atlyginti žalą, padarytą nuomojamam turtui.

Būsto Draudimas: Svarbus?

Daugelis žino, kad būsto draudimas padeda padengti didelius nuostolius dėl tokių nelaimių kaip gaisras, vagystė, stichinė nelaimė ar vandentiekio avarija. Tačiau ne visi žino apie kasdieniškus atvejus, kai būsto draudimas taip pat pasitarnauja. Vis dar pasitaiko būsto šeimininkų, kurie nėra apdraudę nuomojamo būsto, nors tai jiems galėtų būti vertinga pagalba.

Apsauga Nuo Piktavalių Nuomininkų

Apsauga nuo piktavalių nuomininkų yra labai svarbi nuomojant būstą. Kartais jie gali pridaryti didžiulių nuostolių. Atvejai, kai per trumpą nuomos laikotarpį suniokotas butas, sulaužyta sofa, yra dažnas pavyzdys. Pasitaiko, kad nuomininkai išplėšia elektros įvadus, tyčia sugadina būsto apdailą ir kt. Būsto draudimas galioja ir trumpalaikės nuomos atveju.

Atsitiktinė Žala

Kartais būname išsiblaškę ir netikėtai patys padarome žalos savo būste. Anot draudimo ekspertų, tokie kasdieniai nutikimai kaip dūžiai, lūžiai ar gedimai sudaro daugiau nei trečdalį visų draudimo atvejų.

Kada draudimas pagelbės?

• Pagalba Namuose: Nutikus staigiems ir netikėtiems gedimams, „If“ draudimas užtikrina specialią Pagalbos namuose paslaugą.
• Stiklo Dūžiai: Ten, kur stiklas, visuomet yra rizika jį sudaužyti. Kartais stiklai gali dužti dėl neatsakingo elgesio, bet kartais tai gali būti tiesiog nelaimingas atsitikimas.
• Sugedusi Technika: Sugedusi technika visada sukelia papildomų nepatogumų ir išlaidų. Kad vargo ir nuostolių būtų mažiau, galite įsigyti būsto draudimo apsaugą namų turtui.
• Vandentiekio Avarijos: Praktika rodo, kad vandentiekio gedimų atvejais vidutinė žala siekia nuo 300 iki 7 900 eurų. Vandentiekio avarijos vis dar išlieka dažniausiai pasitaikanti žala, jos sudaro apie 30 proc. būsto draudimo įvykių.
• Gaisrai: Gaisrai, laimei, yra retai pasitaikantys atvejai, tačiau jų žala gali būti daugiau nei materialinė. Statistika rodo, kad dažniausiai jie kyla ne tik nuo netvarkingų židinių ar krosnių.

Ką Apdraudžia Būsto Draudimas?

• Apdrausime Jūsų butą ar namą - jo sienas, lubas, grindis, šildymo katilą ir kitą stacionarią įrangą.
• Apdrausime Jūsų daiktus, paliktus nuomininkui patikėtame būste - baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, kilimus, televizorių ir kt. T. y.
• Gyventojų turto draudimas padės padengti finansinius nuostolius, patirtus dėl jūsų vertingam turtui nutikusių netikėtų įvykių.

Netikėto įvykio atveju, būsto draudimas apsaugos nuo šių rizikų:

• Ugnies
• Vandens
• Gamtos jėgų
• Stiklo dužimų
• Trečiųjų asmenų tyčinės veikos
• Transporto priemonės atsitrenkimo
• Elektros įtampos svyravimų
• Turto gedimų
• Kitų įvykių

Siūlome plačią draudimo apsaugą atvejams, kai žalą padaro kritulių vanduo (lietus, sniegas), netikėtai patekęs į pastatą per stogą, sienas, duris ar langus (t. y. per antžemines pastato konstrukcijas). Jei dėl kritulių patekimo Jūsų namas ar namų turtas yra apgadintas, nuostolius atlyginame nepaisant to, kaip dažnai tokie įvykiai įvyksta. Apsidraudus „If namai“ ir „If super namai” variantais, netaikome įvykių skaičiaus apribojimų. Potvynių ir kritulių prasiskverbimo įvykių skaičius nėra ribojamas. Draudimas padės, jei žalos nepavyko išvengti, nors laikėtės visų atsargumo priemonių.

Tyčinė Žala ir Jos Padengimas

Kartu su įprasta apsauga, šis būsto draudimas papildomai kompensuoja ir nuomininkų tyčia padarytą žalą. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį suremontuotą ir dabar dėl vandentiekio avarijos sulietą būstą galėsite susiremontuoti naujai.

Galite pasirinkti draustis „nuo visko“, t. y. visų rizikų draudimu „If super namai", kuris apima bet kokį įvykį, jei jis neįtrauktas į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

Tyčinė žala - tai bet koks fizinis sugadinimas ar sunaikinimas, padarytas sąmoningai ir tyčia asmens, turinčio tikslą pakenkti apdraustam turtui. Atlyginame nuostolius, kuriuos patyrėte dėl nuomininkų ar su jais susijusių asmenų tyčia padarytos žalos apdraustam turtui, pvz.: sulaužytus baldus, įrangą, išplėštą elektros instaliaciją ir kitaip nusiaugbtą būstą aiškiai siekiant turtą sugadinti arba būnant apsvaigus.

Tyčinės žalos atveju būtina kviesti policiją.

Svarbu: atsitikus įvykiui, viršįtampius turi patvirtinti elektros energijos tiekėjas.

Nuomininko Civilinė Atsakomybė

Anot jo, turint civilinės atsakomybės draudimą, apliejus kaimynus nuostolių atlyginimu pasirūpintų draudimo bendrovė, tad tokiu atveju kaltininkui netektų mokėti iš savo kišenės. Taip pat nuomininkui aktualus nuomojamo būsto draudimas, kuris užtikrina, jog nelaimės atveju bus atlyginta žala ir jo asmeniniams daiktams.

Civilinės atsakomybės draudimas: Kritiškai svarbu nuomininkui. Jei nuomininkas netyčia sukelia žalą nuomojamam butui (pvz., palieka atidarytą čiaupą ir užlieja butą) arba kaimynams, šis draudimas padengtų nuostolius.

I. Žvirblytė priduria, jog draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Specialistė paaiškina - svetimo turto žmonės paprastai nevertina taip, kaip nuosavo, todėl nuomininkams neretai tenka pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu.

Ką Daryti Įvykus Draudiminiam Įvykiui?

Nors niekas nenori, kad įvyktų nelaimė, žinojimas, ką daryti, jei ji įvyktų, gali sutaupyti daug laiko ir nervų.

• Užtikrinkite saugumą ir sumažinkite žalą: Pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų asmenų saugumu.
• Dokumentuokite įvykį: Iš karto po įvykio (bet tik tada, kai tai saugu) kuo detaliau užfiksuokite visą žalą. Fotografuokite ar filmuokite sugadintus daiktus, buto dalis, žalos mastą.
• Kreipkitės į atitinkamas tarnybas: Jei įvyko vagystė, gaisras ar buvo padaryta žala tretiesiems asmenims (pvz., užlieti kaimynai), nedelsiant praneškite policijai, ugniagesiams ar kitoms atsakingoms tarnyboms.
• Nedelsiant praneškite draudimo bendrovei: Kuo greičiau susisiekite su savo draudimo bendrove ir praneškite apie įvykį. Paprastai tai reikia padaryti per tam tikrą laiką (pvz., 2-3 darbo dienas). Būkite pasirengę pateikti visą reikalingą informaciją.
• Saugokite sugadintus daiktus: Neišmeskite sugadintų daiktų, kol draudimo ekspertas jų neapžiūrės.
• Nebandykite remontuoti patys: Prieš pradedant remonto darbus, sulaukite draudimo bendrovės nurodymų.

Kaip Pasirinkti Tinkamą Draudimą?

tags: #uz #buto #draudima #moka #nuomininkas