Gyvenimas mediniame name daugeliui sukuria ramybės oazę, tačiau neretai tenka susidurti su poilsį trikdančiais kenkėjais, kurie, apsigyvenę medinėse sienose, be gailesčio jas graužia. Nors mediniai namai skleidžia miško komforto pojūtį, praktiškai kiekvienas jų slepia negailestingą grėsmę - medžio kinivarpas, dar kitaip vadinamas kirvarpomis. Šie nepastebimi vabzdžiai gali paversti jūsų medinį prieglobstį tikru mūšio lauku. Dažnas šių mažų įsibrovėlių net nepastebi iki kol namo konstrukcijos vientisumas būna pažeistas.
Lietuviai mėgsta puoselėti savo sodybas ir sodus, tačiau dažnai tenka susidurti su iššūkiu - medieną ardančiais vabzdžiais. Rąstiniai ar mediniai gyvenamieji pastatai, pirtys, mediniai lauko baldai ir kiti mediniai buities daiktai gali būti apnikti vabzdžių, kurie pamažu ardo medieną. Ką apie šiuos kenkėjus, jų naikinimo būdus ir prevenciją reikėtų žinoti esamiems bei būsimiems tokių pastatų savininkams?
Kaip atpažinti nelauktus įsibrovėlius ir su jais kovoti, pasakoja AB „Kauno grūdai“ kenkėjų kontrolės padalinio vadovas Ąžuolas Maštaras. Didžiausioje rizikoje - miškingose vietovėse stovintys pastatai.
Pasak eksperto, vabzdžių, galinčių pasisavinti medienoje esančias maistines medžiagas, yra vos keletas rūšių. Šių vabzdžių lervų virškinamajame trakte yra mikroorganizmų, gaminančių fermentą, skaidantį celiuliozę ir ligniną.
Neretai medinių bei rąstinių namų savininkai bei tokio tipo poilsinių sodybų svečiai nakties metu, aplinkoje įsivyravus ramybei ir tylai, gali išgirsti keistus garsus namo sienose. "Dažniausiai klientai susivokia turintys nekviestų gyventojų nakties metu, kai aplinkoje, įsivyravus tylai, galima puikiai girdėti krebždesius namo sienose. Šie krebždesiai - visai ne pelės, o medžio kenkėjai, graužiantys medines konstrukcijas ar baldus.
Lietuvoje įprasta manyti, kad pastatą graužia kinivarpos, internete savarankiškai ieškoma informacijos, kaip su jomis susidoroti. Iš tiesų, mūsų šalyje plačiai paplitę naminiai ūsuočiai arba paprastieji trobininkai (Hylotrupes bajulus L.). Jų lervos dažnai apninka spygliuočių medienos rąstinius namus, pirteles, medinius ūkinius pastatus. Taip pat labai dažnai sutinkami yra naminis (Anobium punctatum L.) bei baldinis (Hadrobregamus perti-nax L.) skaptukai, kurių lervos darbuojasi medinėse pastato konstrukcijose, balduose, ar kituose mediniuose daiktuose“, - vardina Ą. Maštaras.
"Pirmasis požymis, kad jūsų namo sienose yra nekviestų svečių - krebždėjimo garsai. Ūsuočių lervos graužia tiek vidinį, tiek išorinį rąstų, arba medinių sienų paviršių - štai kodėl naktimis, kai jos aktyviausios, sienose girdimi pašaliniai garsai", - pasakoja Ąžuolas Maštaras, AB „Kauno grūdai“ Kenkėjų kontrolės padalinio vadovas.
Dažniausiai ūsuočių lervomis apninka mediniai ar rąstiniai namai, esantys arčiau miškų. Ūsuočio lervos graužia vidinius medienos sluoksnius, kartais išsigrauždamos į išorinį rąstų, arba medinių sienų paviršių - sienose girdimi pašaliniai garsai, kartais mediniuose paviršiuose lieka gilios graužimo vagos, o pro stambias skyles nuolat byra smulkios pjuvenos.
„Taip, po truputį, gadinamas namų interjeras, prastėja bendra pastato sienų būklė, silpnėja pastato konstrukcija. Pasitaiko atvejų, kai mediniame name gyvenantys žmonės atsiveža žiemai ūsuočių lervomis užkrėstų malkų, o iš jų išsivystę, ar iš karto su malkomis atkeliavę suaugėliai, prideda kiaušinėlių medinėse namo konstrukcijose. Netrukus po namą pasklinda medį graužiančios jų lervos. Pasitaiko ir kitokių užkrėtimo atvejų, dažniausiai kiekvienas turi savo istoriją“, - patirtimi dalinasi kenkėjų kontrolės ekspertas.
Tuo tarpu minėtų skaptukų lervos mediniuose paviršiuose palieka smulkesnes skylutes, nei ūsuočių lervos. Skirtingai nuo ūsuočio lervų, skaptukai dažnai įsimeta ir į medinius baldus, paveikslų rėmus, medinius suvenyrus, ar kitus medinius buities daiktus.
Didelis skaptukų kiekis, arba ilgalaikis jų buvimas medienoje gali labai stipriai ją pažeisti, mediena tampa porėta ir nepatvari - mediniai baldai, paveikslų rėmai, ar net muzikos instrumentai tampa trapūs ir gali lengvai sulūžti, o mediniai pastatai gali net sugriūti.
Medieną pradėjus graužti lervoms, jų išskiriamą feromoninį kvapą pajunta netoliese esantys suaugėliai vabzdžiai ir priskridusios ar priropojusios jų patelės į tinkamas vietas deda naujus kiaušinėlius, taip didindamos lervų populiaciją. Kartais mediniai namai pastatomi iš užsistovėjusios, medienos, kurioje jau yra ūsuočių lervų.
Visgi, pasak Ą. Maštaro, geriausiai nustatyti vabzdžių rūšį gali atvykę kenkėjų kontrolės specialistai.
Ūsuočio patelė deda kiaušinėlius
Efektyvi ir saugi priemonė - fumigacija
Kaip pasakoja bendrovės „Kauno grūdai“ kenkėjų kontrolės padalinio vadovas, žmonės nepageidaujamus įnamius dažnai mėgina naikinti patys, naudodami neefektyvias ir trumpalaikes priemones. Pavyzdžiui, švirkščia į skyles chemines medžiagas, purškia jomis pastatų sienas, baldus ar kitus daiktus.
Visgi, anot Ą. Maštaro, toks būdas veikia ribotą laiką ir apima tik ribotą konstrukcijų plotą, be to cheminės medžiagos lieka namuose ir palengva garuodamos iš medienos gali kenkti žmonių sveikatai, o juk medinis namas turėtų būti ekologiškas ir sveikas. Laikiną efektą duoda ir mikrobangų prietaisų naudojimas - šios bangos veikia tik ribotuose sienų plotuose, tokiu būdu trumpam pristabdo problemą, iki kol ūsuočių ar skaptukų lervų populiacija medinėse konstrukcijoje ir vėl išplinta.
Kenkėjų kontrolės ekspertas, kaip pagrindinę ir patikimiausią priemonę prieš šiuos kenkėjus, nurodo fumigaciją. „Šiai dienai fumigacija yra patikimiausia, ekologiškiausia ir efektyviausia priemonė, kurią galime pasiūlyti savo klientams. Paprastai tariant, fumigacija yra dezinsekcijos būdas, kurios metu naudojamos fosfino dujos.
Būdamos labai skvarbios, šios dujos lengvai patenka į medines konstrukcijas, baldus ar kitus daiktus ir efektyviai sunaikina visų vystymosi stadijų kenkėjus - kiaušinėlius, lervas, lėliukes bei suaugusius vabzdžius. Fosfino dujos dėl savo savybių prasiskverbia per tokias medžiagas kaip medis, audinys, kartonas ir kt., todėl yra patikimas kenkėjų naikinimo būdas“, - pasakojo Ą. Maštaras.
Vis dėlto, tai gana sudėtingas ir specializuotas procesas, reikalaujantis ypatingų apsaugos priemonių bei žinių, todėl ją gali atlikti tik specializuota ir licencijuota, profesionalias kenkėjų kontrolės paslaugas teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi patirtį vykdyti šiuos darbus“, - akcentuoja ekspertas.
Kaip veikia namų fumigacija (palapinė)?🤔
Fumigacijos ypatumai
Fumigacijos darbai turi būti atliekami šiltuoju metų laiku, paprastai šių kenkėjų naikinimo sezonas trunka nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Fumigacijos metu nepakenkiama jokiems namų apyvokos daiktams. Vienintelė būtina sąlyga - kol vykdomi kenkėjų naikinimo darbai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, pastate negalima gyventi nuo 10 iki 14 parų. Kartais prieš atliekant fumigaciją pastatas yra pilnai, arba dalinai užsandarinamas specialia plėvele, jei reikia užtikrinti patalpų sandarumą, o po fumigacijos patalpos gerai išvėdinamos.
Po fumigacijos darbų mediniai pastatai ir jų viduje esantys visi daiktai lieka saugūs naudoti, juose nelieka jokių cheminių medžiagų, kvapų ar kitų nepageidaujamų pokyčių. Fumigacijos metu naudojamos dujos tiesiog suyra atmosferoje, nelieka jokių jų likučių“, - teigia specialistas.
Medienos kenkėjai
Nuolatinė prevencija - raktas į saugų namą
Visgi, anot Ą. Maštaro, nemažiau svarbi ir nuolatinė prevencija. Medinius pastatus patariama periodiškai tikrinti, o tai geriausiai padaryti gali patyrę specialistai. Prevenciškai patariama užglaistyti senas lervų landas (skylutes) ant pastato sienų, o vėliau, bent kartą per mėnesį, apžiūrėti pastato sienas, ar neatsirado naujų skylučių, taip pat, kai pastate tyla ir ramybė - paklausyti ar nesigirdi graužimo garsų.
Kaip ir po fumigacijos, saugant pastatą nuo užkrato, rekomenduotina bent vieną kartą per metus, pavasarį, apipurkšti pastato išorę specialiu negaruojančiu ir neskleidžiančiu kvapo kontaktinio poveikio insekticidu, kuris patikimai apsaugos nuo užkrato. Toks apipurškimas taip pat apsaugo ir nuo kitų nepageidaujamų vabzdžių, tokių, kaip vorai, skruzdėlės, vapsvos ir kt.
Deja, nei viena šių priemonių negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos, tad išgirdus ar pastebėjus pastate esant pirmuosius „įsibrovėlius“ ir norint išvengti jų išplitimo, bei didesnių medinių konstrukcijų pažeidimų, patariama nedelsiant atlikti šių kenkėjų naikinimo darbus.
Kinivarpos arba kirvarpos yra vabzdžių grupė priklausanti Curculionidae šeimai ir Scolytinae pošeimiui. Pavadinimas kilęs iš jų įpročio lįsti po medžiu ir augalų žieve, kur skaniai maitinasi ir deda kiaušinėlius. Kirvarpos yra aptinkamos įvairiuose pasaulio kraštuose ir atlieka ganėtinai svarbų ekologinį vaidmenį - skaido negyvus bei mirštančius medžius.
Tačiau nevisais atvejais šio vabzdžio vaidmuo pasitarnauja mūsų gamtai. Tam tikros kinivarpų rūšys yra žinomos kaip miškų kenkėjai, kurie užpuola nusilpusius ar streso paveiktus medžius, taip darydami nemenką žalą - sutrikdomas medžio vandens ir maistinių medžiagų srautas, taip medis sunyksta ar netgi žūsta.
Kirvarpų gyvenimo ciklą sudaro keturios stadijos: kiaušinėlis, lerva, lėliukė ir suaugusi kirvarpa. Kirvarpų protrūkis gali kelti ypatingą nerimą medinių namų savininkams, nes šie vabzdžiai kelia didėlę grėsmę namo konstrukcijai.
Bet kas įtakoja kinivarpų atsiradimą?
- Sausra: ilgi sausros laikotarpiai medžiams sukelia stresą, neužtektina drėgmė susilpnina natūralią medžių apsaugą, to pasekoje jie tampa labiau pažeidžiami.
- Temperatūra: kirvarpos yra aktyvesnės ir sparčiau dauginasi šiltuoju periodu. Šiltesnės žiemos taip pat mažina šių vabalų mirtingumą, todėl jau esama populiacija gali išaugti.
- Perpildyti miškai: dėl medžių pertekliaus miške gali padidėti konkurencija dėl išteklių, todėl medžiai tampa jautresni stresui ir užkratui. Tinkama miškotvarkos praktika, pavyzdžiui, retinimas, gali padėti sumažinti šią riziką.
- Nusilpę medžiai: kinivarpos dažniausiai puola medžius, kurie yra nusilpę dėl ligų, sužalojimų ar savo amžiaus. Šie stresą patiriantys medžiai skleidžia cheminius signalus, kurie pritraukia kirvarpas.
- Didelė kinivarpų populiacija: nors streso pažeisti medžiai yra labiau pažeidžiami, bet ir sveiki medžiai gali būti užkrėsti, jei vabalų populiacija yra didelė, o aplinkos sąlygos itin palankios.
- Mediena naudota statybai: medinių namų jautrumas kirvarpų antpuoliams gali priklausyti nuo medžių rūšies, kuri buvo naudojamos statyboms. Statydamiesi ar atnaujindami savo namus rinkitės tokią medieną, kuri natūraliai yra atsparesnė kinivarpoms. Kėdras, raudonmedis ir kiparisas - dėl savo natūralių aliejų yra mažiau patrauklūs šiems kenkėjams. Kirvarpos mėgsta drėgna bei sviežiai nupjauta mediena, todėl pasirūpinktie tinkamai ją išdžiovinti.
Medienos kenkėjų padaryta žala
Tą pačia medieną apžiurėkite nuo įtrūkimų ar kitokių plyšių, sandarinkite šiuos trūkumus tinkamomis priemonėmis. Naudokite apsaugines dangas ir apdailas, taip apsaugosite savo medinius namus nuo šių nepageidaujamų vabalų.
Taip pat, nepamirškite reguliarios apžiūros, tikrinkite medines namo dalis - karnizus, fasado lentas ir kitas iš medžio gamintas namo konstrukcijas. Ieškokite užkrėtimo požymių, pavyzdžiui, mažų išėjimo skylučių, pjuvenų ar nykstančios lapijos ant šalia augančių medžių.
Tinkamai laikykite malkas - atokiau nuo jūsų namų ir auksčiau žemės. Prieš įsinešant malkas į vidu apžiurėkite ar jos nėra užkrėstos kinivarpų. Genėkite ir šalinkite užkrėstus medžius - jei jūsų sklype yra kirvarpų užkrėstų medžių, apsvarstykite galimybę juos genėti arba pašalinti. Užkrėsti medžiai gali tapti vabalų, kurie gali užpulti jūsų namus, šaltiniu. Tuo pačiu, nepamirškite aplinkinių medžių sveikatos, tinkamai juos prižiūrint jie taps atsparesni šiems kenkėjams.
Jei šalia jūsų namų yra miškingų vietovių, apsvarstykite galimybę sumažinti medžių tankumą juos praretinant. Nesuvaldant kinivarpų problemos kreipkitės į kenkėjų kontrolės tarnybą, kuri įvertins konkrečia jūsų situaciją ir pritaikys tinkamus kinivarpų naikinimo metodus.
Įgyvendindami šias prevencines priemones galite sumažinti kirvarpų riziką savo mediniuose namuose. Jei įtariate, kad jūsų mediniame name įsiveisė medžio kirvarpos, būtina kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Naudokite tinkamus insekticidus vadovaudamiesi profesionalų rekomendacijomis. Kirvarpų naikinimo kaina pagrinde priklauso nuo užkrėstumo masto, jūsų gyvenamo ploto ir reikalingų sudėtinių darbų.
tags: #vabzdziu #naikinimas #mediniame #name