Mosėdis, nedidelis miestelis Skuodo rajone, Lietuvoje, garsėja unikaliu gamtos ir žmogaus kūrybos deriniu - Vaclovo Into sodyba-akmenų muziejumi. Ši vieta, įkurta gydytojo ir gamtininko Vaclovo Into, traukia lankytojus savo išskirtine akmenų kolekcija, įvairiais augalais ir harmoninga aplinka.
Vaizdas iš Vaclovo Into akmenų muziejaus. Šaltinis: Vikipedija
Sodybos Istorija ir Įkūrimas
Sodyba-akmenų muziejus pradėta formuoti 1957 m., įsikūrus joje Mosėdžio apylinkės ligoninei ir gydytojui Vaclovui Intui (1925-2007). 1957 m. Mosėdyje buvo įsteigta ligoninė, kurios vedėju buvo paskirtas jaunas gydytojas Vaclovas Intas. Dabartinė V. Into sodyba - buvusios ligoninės teritorija. Mosėdis tuo metu buvo pilkas, medinėmis trobelėmis apstatytas miestelis.
Nuo jo ir prasidėjo darbai už dabartinį Mosėdžio gožį. Pirmaisiais metais ištisas savaites buvo tvarkoma apleista ligoninės teritorija - sodinami gėlynai, vežami akmenys. V. Intas rinko juos iš nuošaliausių laukų pakraščių ir vežė, dažniausiai pasikinkęs arklį, į ligoninės kiemą - dabartinę savo sodybą. O jų buvo pilni Mosėdžio laukai, miškai ir ganyklos, nes Skuodo ir Kretingos rajonai buvo vieni riedulingiausių Lietuvoje.
Taip pat ligoninės teritorijoje gydytojas kūrė alpinariumus, iškasė nemažus tvenkinius. Rankomis buvo iškasti nemaži tvenkiniai, tačiau vanduo juose nesilaikė. Teko jų dugną iškloti ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele - tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje. Tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje ir jis pavyko. Pavyko jis sėkmingai, nes viskas buvo detaliai ir kruopščiai apskaičiuota.
Vanduo juose nesilaikė, todėl dugnas buvo išklotas ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele. Jau 30 m. šiame tvenkinyje auga garsiausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcija, plauko pauksčiai, nardo žuvys. Tvenkinys išlikęs iki šių dienų. Tvenkiniuose neužilgo sužydo viena geriausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcijų, plaukiojo paukščiai.
Ir kai buvo ruošiamasi nubalinti akmenis, įrėminusius gėlynus, Vaclovas Intas suabejojo ar verta slėpti natūralų jų grožį. Taigi, Mosėdyje niekas taip nedarė kaip, naujasis daktaras, nors čia visada būdavo ir daugiau mokytų žmonių...
Akmenų ir Augalų Kolekcija
V.Into sodyba primena atogrąžas, džiungles, taigą ir priekalnių pievas. Žemaūgiai puskipaušiai čia persipina su kadagių kolonomis, alyvų kupetos, tamsiaspygliai kėniai, žemaūgiai, svyruokliai, ir į rutulį susipynę spygliuočiai: eglės, kriptomerijos, kukmedžiai, tujos. Taip pat svyruokliai beržai, skirstašakiai kamštiniai, kvaposios didžiažiedės magnolijos.
Sodyboje gausu įvairiausių augalų, kurie parvežti iš įvairiausių botanikos sodų, iš kalnų, asmeninių botanikos kolekcijų, padauginti iš gautų sėklų, ūgelių, išvesti skiepijant per daugelį kartų, atrenkant ir sustiprinant norimas formas. Visi augalai, augantys V.Into sodyboje, kurių visų ir nepaminėsi, parvežti iš įvairiausių botanikos sodų, iš kalnų, asmeninių botanikos kolekcijų, padauginti iš gautų sėklų, ūglelių, išvesti skiepijant per daugelį kartų, atrenkant ir sustiprinant norimas formas.
Be įvairiausių augalų sodybos lankytojus stebina akmenys. Pirmasis riedulys iš apylinkės laukų į buvusios ligoninės kiemą parkeliavo ant Vaclovo Into turistinio dviračio. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių.
Į sodybą turistai patenka pro vartus, kuriuos įrėmina iš akmenų sumūryti bokštai. Tokie pat tik mažesni akmeniniai bokšteliai abiejuose keliuko, vedančio į sodybą, pusėse. Kiek paėjus juo, lankytojai būtinai pastebės du kardo pavidalo vos ne 6m. aukštumo akmeninius stulpus. Tai natūralios gamybos susidariusios uolienos - bazaltai, atvežti iš Ukrainos, Sareri rajono statybinių medžiagų laužyklų.
Sodyboje - dendoriume nustebina šviesus akmuo, sudarytas vien iš kriauklyčių. Tai kriauklainis pargabentas Mosedin iš Kazachijos, iš netoli Sevčenkos miesto esančių Žetyboj akmens laužyklų. Iš Karelijos parkeliavo kvarcitinio smiltainio girnos, kurios atkreipia dėmesį savo raudonumu. Lyg meteorito nuolauža atrodo iš Vilniaus silikatinių gaminių gamybinio susivienijimo atkeliavęs aplydytas akmuo.
Akmenų čia daug. Jie išdėstyti pavieniui ir tarytum kompozicijomis. Akmeninėje kompozicijoje - ,,Vulkane” įamžinta muziejaus įkūrimo bei aplinkos puošimo įdėjų užuomazga - visų darbų pradžių pradžia. Visi darbai prasidėjo 1957 m. ir dabar dar nesibaigia. Vienas iš jų - ,,pagonių šventykla”, kurios akmenys surinkti iš Žemaitijos.
Sodyboje 1957-2007 m. gyveno gydytojas, akmenų kolekcininkas. Sodyboje yra akmenų ir medžių kompozicijos: „Pilies kuorai“, „Pagonių šventykla“ sodybos V dalyje, „Vulkano krateris“, „Kalnai“, „Taupyklė“ sodybos centrinėje dalyje ir kt., pavieniai akmenys, tarp jų pirmasis akmuo, atgabentas 1957 m., akmenų grupės, sukomponuotos kartu su įvairiais želdiniais, akmeniniai laiptai į "Alkos" kalnelį, du tvenkiniai sodybos centrinėje dalyje.
Akmenų Muziejus
Tačiau buvusios ligoninės kiemas - sodas buvo ribotas, todėl buvo sumanyta akmenis išdėstyti platesnėje prieinamesnėje erdvėje - pietvakarinėje miestelio dalyje dešiniajame Bartuvos upės šlaite. Vėliau, kai sodybos kiemas pasidarė per mažas, kilo mintis akmenis išdėstyti platesnėje erdvėje - pietvakarinėje miestelio dalyje, dešiniajame Bartuvos upės šlaite.
Taip 1979 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę - turistinę vertę ir įsteigtas valstybinis unikalių akmenų muziejus. Vienas iš unikaliausių Europoje Vaclovo Into akmenų muziejus įsteigtas 1979 m. Muziejaus parkas pradėtas kurti 1972 m. abipus Bartuvos upės krantų vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Jo įkūrėjas - gydytojas Vaclovas Intas, kuris nuo 1957 m. pradėjo rinkti akmenis iš aplinkinių laukų ir gabeti juos į savo sodybą, vėliau ir į kitas miestelio vietas.
Akmenų parko panorama. Šaltinis: skoudas.lt
Čia sukaupta apie 150 tūkst. akmenų kolekcija iš Baltijos jūros regiono - uolienos, rieduliai, per ledynmečius atkeliavę į Lietuvą. Akmenys čia suguldyti tokia tvarka, iš kur jie atkeliavę: iš Rytų, Vidurio ir Vakarų Suomijos, Suomių įlankos dugno, Alandų salyno, Botnijos įlankos dugno, Pietų, Vidurio ir Šiaurės Švedijos teritorijų. Didžiausias akmuo sveria 55 tonas, mažiausias - vos kelis gramus.
Muziejaus lauko ekspozicijoje didingų riedulių įvairiaspalvius raštus paryškina žaluma - reti, nematyti medžiai, krūmai, gėlės. Akmenų parko vakarinėje pusėje yra 200 m ilgio apžvalgos tiltas ir apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į parką, į ezoterinę zoną, kurioje yra saulės labirintas, pentagrama ir akmeninis lopšys. 2000 - aisiais metais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu. Vidaus ekspozicija yra įrengta prieš daugiau nei 230 metų pastatytame vandens malūne, kuriame dabar eksponuojamos įvairios uolienos, gyvūnų ir augalų fosilijos, naudingosios iškasenos, spalvomis turtinga smėlio kolekcija, mineralai, žmogaus kūne susiformavę akmenys.
Šiandien muziejus turi mokslinę, geologinę, pažintinę, mokomąją, gamtosauginę, etninę, kultūrinę, turistinę, rekreacinę prasmę. Vaclovo Into akmenų muziejus unikalus tuo, kad neturi griežtų ribų, jis tapo neatsiejama Mosėdžio miestelio dalimi.
Atminimo Įamžinimas ir Pagerbimas
Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2025 m. pagerbti Vaclovo Into atminimą, jo 100-ąsias gimimo metines įtraukė į 2025 metais minimų svarbių sukakčių sąrašą. Gydytojo V. Into valia jo kūnas po mirties buvo sudegintas, o palaikai palaidoti akmenyje sodybos akmenų parke.
Vaclovas Intas yra neatsiejamas nuo išpuoselėto Mosėdžio miestelio ir jo įkurto Akmenų muziejaus, kuris tapo vienu unikaliausių muziejų Lietuvoje. „Vaclovo Into gyvenimas ir darbai - neįkainojama dovana mūsų rajonui, Lietuvai, visuomenei. Jo kaip gydytojo, geologo ir gamtininko veikla praturtino žiniomis mokslo sritį ir atskleidė, koks nepaprastas ir įkvepiantis gali būti žmogaus atsidavimas gamtai, mus supančiai aplinkai bei kitiems žmonėms“.
Šį penktadienį, sausio 10 d., Mosėdyje įvyks renginių ciklo, kuris tęsis visus metus, Vaclovui Intui pagerbti atidarymas. Renginio pradžia - 16 val., Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Mosėdžio filiale bus atidaryta nuotraukų paroda „Vaclovo Into akmenų muziejaus kūrimo kelias“.
Ši nuotraukų ekspozicija pasakos apie unikalią Vaclovo Into viziją, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodytų įprasta gamtos dalis - akmuo - gali pritraukti tūkstančius turistų ir tapti bendruomenės pasididžiavimu. „Jei ne Vaclovas Intas, rieduliai būtų sunaikinti, susprogdinti, o vėliau susmulkinti į skaldą, kaip taip nutiko kitiems didingiems Lietuvos rieduliams. Šio žmogaus dėka visame Mosėdyje priskaičiuojama daugiau nei 150 000 tūkst. akmenų kolekcija, nuo kelis gramus sveriančio kvarco su aukso gysla iki 80 t.
Antroji renginio dalis 16.30 val. persikels į Mosėdžio seniūnijos salę, kur vyks vakaras-portretas „Akmuo amžinas, žmogus - laikinas“. Bus dalinamasi asmeniniais, išskirtiniais pasakojimais, prisiminimais tų, kurie gerai pažinojo Vaclovą Intą. Vaclovo Into darbai ir asmenybė nepaliko abejingų - jis buvo ne tik savo srities profesionalas, bet ir žmogus, įkvėpęs aplinkinius savo atsidavimu ir kūrybiškumu.
Taip pat renginių, iniciatyvų gausa numatoma visus metus. Planuojama atidengti paminklinį akmenį, suformuoti V. Into vardui skirtą skverą, įkurti basakojų taką, išleisti fotografijų albumą, skirtą V. Into 100-osioms gimimo metinėms paminėti, Juozo Vyšniausko knygą „Vaclovas Intas“, bus organizuojamos įvairios akcijos, per kurias numatoma konstruoti inkiliukus ir pakabinti Vaclovo Into akmenų muziejaus parke, bus sodinami įvairūs augalai, organizuojami žygiai, numatomos fotografijų parodos, bus sukurtas teatralizuotas interaktyvus žaidimas vaikams. Visus renginius, akcijas kitų metų lapkritį vainikuos Vaclovo Into akmenų muziejaus mokslinė konferencija. Lietuvos paštas taip pat 2025 m.
Svarbi Informacija Lankytojams
Gydytojo Vaclovo Into sodyba 2009 m rugpjūčio 27 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 32860. Gydytojo Vaclovo Into sodyba sudaro kompleksą į kurį įeina Gydytojo Vaclovo Into gyvenamasis namas (u. k. 32866) ir Gydytojo Vaclovo Into akmenų parkas (u. k. Gydytojo Vaclovo Into sodybą galime rasti pagal koordinates: 56.168906, 21.573333.
Šiandien dabartinėje V.Into sodyboje daug fantazijos, grožio, mistikos, poezijos.