Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas Užsienyje: Teisiniai Aspektai

Santuokos nutraukimas, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje, kelia specifinių teisinių klausimų, tačiau yra sėkmingai išsprendžiamas procesas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta skyrybos Lietuvoje, jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, kokie yra proceso ypatumai ir kaip galime Jums padėti.

Mūsų teisininkų komanda specializuojasi tarptautinėse šeimos bylose ir turi ilgametę patirtį padedant klientams, gyvenantiems bet kurioje pasaulio šalyje, efektyviai ir kiek įmanoma sklandžiau nutraukti santuoką Lietuvoje.

Bene dažniausiai girdimas klausimas, susijęs su užsienyje gyvenančių lietuvių ketinimu skirtis - ar galima nutraukti santuoką Lietuvoje. Noras vykdyti skyrybų procesą Lietuvoje, nors faktiškai gyvenama užsienyje, yra visiškai normalus ir suprantamas dėl kelių priežasčių.

Pirma, aiški teismų, nagrinėsiančių santuokos nutraukimo bylą, sistema. Antra, aiški įstatyminė bazė, daug naudingos informacijos pateikiama internete, galimybė naudotis kitų patarimais ir rekomendacijomis. Na ir trečia, galimybė sutuoktiniams suprantama kalba susipažinti su visais santuokos nutraukimo dokumentais, aiškiai suprasti santuokos nutraukimo teisines pasekmes, dalyvauti procese ir gimtąja kalba duoti paaiškinimus. Šios ir kitos priežastys lemia, kad skyrybos Norvegijoje, skyrybos Anglijoje, skyrybos Airijoje ar kitoje užsienio šalyje lietuviams dažniausiai yra nepriimtinos ir renkamasi skyrybų procesą vesti Lietuvoje.

Norint inicijuoti skyrybų procesą Lietuvoje gyvenant užsienyje, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją (teisę nagrinėti) jūsų bylą. Jurisdikcijos klausimai yra sprendžiami remiantis tiek Lietuvos nacionaline teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu), tiek Europos Sąjungos (ES) teise, jei situacija susijusi su kita ES valstybe nare.

Jurisdikcijos Nustatymas

Pagal ES reglamentus (ypač Reglamentą „Briuselis II bis“ (ES) 2019/1111): Šis reglamentas taikomas santuokos nutraukimo, separacijos ir santuokos pripažinimo negaliojančia byloms ES (išskyrus Daniją). Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją, jei:

• Sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Lietuva buvo paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta ir vienas iš jų čia tebegyvena.
• Atsakovo (sutuoktinio, kuriam reiškiamas ieškinys) įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Pareiškėjas (ieškovas) turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent 6 mėnesius prieš pat pareiškimo pateikimą bei yra Lietuvos pilietis.
• Pareiškėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent metus prieš pat pareiškimo pateikimą (nepriklausomai nuo pilietybės).
• Abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę).

Pagal Lietuvos civilinį procesą: jei ES reglamentai netaikomi (pvz., byla susijusi su trečiosiomis šalimis), jurisdikcija nustatoma pagal Lietuvos CPK. Pagrindai gali būti panašūs, įskaitant abiejų šalių Lietuvos pilietybę, atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba jei abu sutuoktiniai sutinka dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos (tam tikrose ribose).

Pavyzdys: Jei abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jie gali kreiptis dėl skyrybų į Lietuvos teismą.

Nustačius, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją, kitas svarbus klausimas - kurios šalies materialinė teisė bus taikoma pačiam santuokos nutraukimui (t.y., pagal kokios šalies įstatymus bus sprendžiama dėl skyrybų pagrindų, pasekmių ir pan.).

Jei byla nagrinėjama Lietuvoje ir yra susijusi su ES valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis Reglamente „Roma III“ ((ES) Nr. 1259/2010), sutuoktiniai gali turėti galimybę pasirinkti taikytiną teisę (pvz., savo įprastinės gyvenamosios vietos teisę arba bendros pilietybės šalies teisę). Jei pasirinkimo nėra, reglamentas nustato aiškias taisykles (pvz., dažnai taikoma sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė).

Daugeliu atvejų, kai bylą nagrinėja Lietuvos teismai, bus taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, ypač jei šalys nesusitaria kitaip arba jei kitos taisyklės nenurodo kitaip.

Santuokos Nutraukimo Būdai Gyvenant Užsienyje

Net jei gyvenate užsienyje, galite rinktis iš Lietuvoje numatytų santuokos nutraukimo būdų.

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu gyvenant užsienyje

Tai greičiausias ir mažiausiai kainuojantis būdas nutraukti santuoką, net jei esate užsienyje. Pagrindiniai žingsniai:

• Dokumentų rengimas: mes padedame surinkti ir parengti visus reikiamus dokumentus.
• Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas: tai esminis dokumentas, kuriame sutuoktiniai susitaria dėl bendro turto padalijimo (įskaitant turtą užsienyje), nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo (alimentų) dydžio ir mokėjimo tvarkos, bendravimo su vaikais tvarkos ir kitų svarbių klausimų. Mūsų teisininkai padės parengti šią sutartį taip, kad ji atitiktų abiejų šalių interesus ir Lietuvos teisės reikalavimus.
• Prašymo teikimas teismui ir atstovavimas: paruoštus dokumentus teikiame Lietuvos teismui. Svarbiausia - Jums dažniausiai nereikia fiziškai atvykti į Lietuvą. Visą procesą galime vykdyti per atstumą, Jums atstovaudami pagal įgaliojimą. Teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės gyvenant užsienyje

Jei bendras sutarimas neįmanomas ir norima įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis:

• Kaltės įrodinėjimas: kai šalys gyvena skirtingose valstybėse, kaltės įrodinėjimas gali būti komplikuotas. Reikia rinkti įrodymus (pvz., liudytojų parodymai, dokumentai), kurie gali būti kitoje šalyje.
• Proceso eiga: teikiamas ieškinys teismui, nurodant kaltės aplinkybes.
• Dokumentų įteikimas užsienyje esančiam sutuoktiniui: tai turi būti atlikta laikantis tarptautinių sutarčių ir tos šalies įstatymų (pvz., per ES dokumentų įteikimo reglamentą, Hagos konvenciją).

Dokumentai, Reikalingi Skyrybų Procesui

Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindinis sąrašas:

• Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Santuokos liudijimas.
• Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbūs aspektai tvarkant dokumentus:

• Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, išrašai iš registrų) turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Tai patvirtina dokumento autentiškumą.
• Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

Turto Padalijimas

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis turtas, įgytas santuokos metu, dalijamas pagal Lietuvos teisę, jei byla nagrinėjama čia. Paprastai turtas dalijamas lygiomis dalimis, tačiau teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes (pvz., nepilnamečių vaikų interesus).

Lietuvos teismai paprastai turi jurisdikciją spręsti dėl Lietuvoje esančio turto. Dėl užsienyje esančio nekilnojamojo turto jurisdikciją gali turėti tik tos šalies teismai.

Vaikų Klausimai

Tai vieni jautriausių klausimų tarptautinėse skyrybose.

• Taikomi tarptautiniai teisės aktai: sprendžiant klausimus dėl vaikų, taikomi ES reglamentai (pvz., „Briuselis II bis“ dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo) ir Hagos konvencijos (pvz., 1980 m. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, 1996 m. konvencija dėl tėvų pareigų ir vaikų apsaugos).
• Vaiko interesų viršenybė: visais atvejais svarbiausia yra užtikrinti geriausius vaiko interesus.
• Išlaikymas (alimentai): išlaikymo priteisimas ir vykdymas tarpvalstybiniu mastu taip pat reglamentuojamas ES teisės aktais (pvz., Reglamentas (EB) Nr. 4/2009).

Tarptautinis vaiko pagrobimas

Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika. Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija1 ir tarptautinė mediacija.

1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas.

Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.

Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas.

Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.

Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje.

Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.

Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

1. Ar galiu išsiskirti Lietuvoje, jei susituokėme užsienyje ir dabar abu (ar vienas iš mūsų) gyvename užsienyje? Taip, galite, jei Lietuvos teismai turi jurisdikciją. Pavyzdžiui, jei abu esate Lietuvos piliečiai arba jei Lietuva buvo jūsų paskutinė bendra nuolatinė gyvenamoji vieta ir yra kitų sąlygų.
2. Ar man būtina atvykti į Lietuvą skyrybų procesui? Dažniausiai ne. Ypač jei skiriamasi bendru sutarimu, visą procesą galima tvarkyti per įgaliotą atstovą.
3. Kiek laiko vidutiniškai trunka skyrybos, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje? Trukmė priklauso nuo bylos sudėtingumo, šalių bendradarbiavimo, dokumentų įteikimo užsienyje greičio. Bendru sutarimu procesas gali trukti kelis mėnesius.
4. Kaip bus dalinamas mūsų turtas, jei jis yra skirtingose šalyse? Turtas, esantis Lietuvoje, dalijamas pagal Lietuvos teisę.
5. Kaip sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarka), kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse? Taikomi tarptautiniai teisės aktai (ES reglamentai, Hagos konvencijos), prioritetą teikiant vaiko interesams.
6. Kokie dokumentai reikalingi norint pradėti skyrybų procesą Lietuvoje, gyvenant užsienyje? Reikės asmens dokumentų, santuokos liudijimo, vaikų gimimo liudijimų, informacijos apie turtą ir pajamas. Užsienyje išduoti dokumentai turi būti apostiliuoti/legalizuoti ir išversti.
7. Ar užsienyje išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas) galioja Lietuvoje? Kad galiotų, jie turi būti tinkamai patvirtinti - dažniausiai pažyma Apostille (jei šalis prisijungusi prie Hagos konvencijos) arba legalizuoti.
8. Mano sutuoktinis (-ė) gyvena užsienyje ir nesutinka skirtis / vengia proceso. Ką daryti? Net jei sutuoktinis nesutinka ar vengia, skyrybos galimos. Reikės teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės arba dėl santuokos iširimo fakto.
9. Kaip vyksta bendravimas su Jumis, jei gyvenu užsienyje? Bendravimas vyksta nuotoliniu būdu Jums patogiomis priemonėmis: el. paštu, telefonu, vaizdo skambučiais (pvz., Zoom, Teams).
10. Ar galima Lietuvoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo? Kaip tai padaryti? Taip, galima. ES valstybių narių sprendimai dažniausiai pripažįstami be specialios procedūros (pagal „Briuselis II bis“). Trečiųjų šalių sprendimams gali reikėti teismo procedūros Lietuvoje.
11. Ką daryti, jei nežinau tikslios sutuoktinio gyvenamosios vietos užsienyje? Tai gali apsunkinti procesą, bet nėra neįveikiama kliūtis. Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu.

tags: #vaiko #gyvenamosios #vietos #nustatymas #uzsienyje