Kai tėvai gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą vaiko tėvai gali pakeisti bendru sutarimu.
Nutarę, kad tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, tėvai gali sudaryti sutartį ir kartu su prašymu pateikti teismui. Tačiau, jei tokio susitarimo pasiekti negalima, lieka teismo kelias.
Kada galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo?
Įstatymas numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.) ir atitinkamai dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina pakeitimo, išlaikymo priteisimo.
Reiškiant ieškinį visais atvejais reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi su kitais asmenimis. Reikalavimas įrodinėti iš esmės pasikeitusias aplinkybes sietinas su vaiko gyvenimo stabilumu.
Kokios aplinkybės laikomos esminėmis?
Aplinkybių gali būti įvairiausių. Įstatyme bei teismų praktikoje konkrečiai nenurodoma, kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės. Kiekvienu atveju jas vertina teismas. Galima paminėti keletą pavyzdžių, dėl ko gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta:
- tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikas elgesio, sveikatos stovio ar materialinės padėties pasikeitimas;
- pablogėjusi vaiko priežiūra ar auklėjimas;
- pagerėjusi su vaiku negyvenančio tėvo ar motinos materialinė padėtis;
- vaiko norų pasikeitimas;
- bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nesilaikymas;
- emocinio ryšio trūkumas ir kt.
Reikalaudamas pakeisti jau teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų įrodyti, kad būtent jis gali vaikui garantuoti saugią, stabilią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.
Pasitaiko situacijų, kai tėvas ar motina dėl įvairiausių priežasčių atiduoda vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su juo ar ja, senelių, brolių ar seserų priežiūrai. Tai yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pateikus įrodymus dėl šių faktinių aplinkybių galimas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas.
DI, vaiko teisės ir teisinis reglamentavimas. Būsimos naujovės, praktika ir būsimi iššūkiai
Privaloma ikiteisminė mediacija
Nuo 2019 m. sausio 1 d. šeimos bylose privaloma ikiteisminė mediacija. Tėvams nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, to siekiantis tėvas ar motina turi kreiptis į mediatorių (Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas viešai), kurio pagalba mediacijos metu siekiama taikaus ginčo sprendimo. Mediacijai neįvykus ar neradus kompromiso, mediatorius išduoda pažymą, kuri pateikiama teismui kartu su ieškiniu.
Kiti svarbūs aspektai keičiant vaiko gyvenamąją vietą
Reikia žinoti, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą keičiama ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka. Gali būti paliekama nustatyta tvarka veidrodiniu principu, gali būti koreguojama ar naujai nustatoma tvarka. Bendravimo su vaiku tvarka gali būti labia konkreti ir visa apimanti, o gali būti apibrėžta bendru sutarimu.
Keičiant vaiko gyvenamąją vietą aptartinas ir vaikui teiktinas išlaikymas. Išlaikymas priteisiamas iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos. T.y. pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, pasikeis ir išlaikymo teikėjas.
Užsienio valstybėse gyvuojanti praktika, kai vaikas pusę laiko gyvena su tėvu, pusę su motina Lietuvos teismuose dar netaikoma gyvenamosios vietos nustatymo pas abu tėvus prasme. Gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Vienodą dalyvavimą vaiko ugdyme ir auklėjime galima realizuoti nustatant bendravimo tvarką, užtikrinančią tėvams vienodas galimybes bendrauti su vaiku. Vienodą laiko tarpą leidžiant su vaiku išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos vis tiek priteisiams nežiūrint į tai, kad abu tėvai turi panašias išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu.
Dar žinotina, kad vaiko gyvenamoji vieta nereiškia kokretaus adreso. Gyvenamoji vieta reiškia vaiko priskyrimą vienam iš tėvų ir didesnę atskomybę.
Teismų praktika
Ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Ieškovas nurodė, kad, teismui bendru sutuoktinių sutarimu nutraukus jo ir atsakovės santuoką, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nepilnametės dukters - su atsakove. Tačiau atsakovė išvyko dirbti į užsienį, dukrą palikusi ieškovo priežiūrai. Kai atsakovė būna Lietuvoje, ji ir nepilnametė dukra apsistoja atsakovės motinos namuose.
Kadangi atsakovė pageidauja gyventi aktyviai, dažnai išvyksta iš Lietuvos, neturi Lietuvoje ar užsienyje nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškovo nuomone, jos gyvenimo būdas nėra pritaikytas nepilnamečiam vaikui tinkamai auginti.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Kasacinis teismas išaiškino, kad tėvai, prašydami teismo patvirtinti sutartį, kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, be kita ko, turi būti įvertinę esmines aplinkybes - savo pasirengimą ir galimybes faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis.
Nors tėvo (motinos) pasirengimas faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis iš esmės yra subjektyvi aplinkybė, atspindinti tėvo (motinos) norą, siekį faktiškai auginti vaiką, ji pasireiškia per objektyvų (realų) asmens elgesį, jo pasirinktus prioritetus. Todėl situacija, kada, teismo sprendimu patvirtinus tėvų sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvas (motina), su kuriuo šia sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina, perduodamas (palikdamas) vaiką auginti kitam tėvui, reiškia pirmiau nurodytų esminių aplinkybių, t. y. tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas konstatavo, kad nutraukus santuoką abu vaikai faktiškai liko ieškovo priežiūroje, nes atsakovė išvyko į užsienį dirbti. Kadangi atsakovė gyvenamąsias valstybes keitė, mergaitė ir toliau gyveno su ieškovu ir vyresniuoju broliu. Ieškovė šiuo metu įsikūrusi Norvegijos Karalystėje. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinis teismas sprendė, kad byloje nustatytas atsakovės elgesys rodo jos pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Atsakovė, nepaisant savo deklaruojamo noro auginti dukterį, pasirinko kitus prioritetus, visų pirma savo ekonominių ir asmeninių interesų užtikrinimą.
Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog laikinas vaiko perdavimas kitam asmeniui nėra pakankamas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kasacinis teismas nurodė, kad laikini sprendimai turi:
- turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą;
- apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją;
- būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan.
Kasacinis teismas konstatavo, kad laikinas dukters palikimas pas tėtį atitiko prieš tai nurodytus kriterijus, tačiau situacija nesikeitė ir tapo pastovi. Mergaitė ir toliau gyveno su tėčiu, pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovė jokių veiksmų laikinai situacijai pakeisti nesiėmė iki pat ieškovo kreipimosi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad ne mažiau svarbi aplinkybė sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra motinos išvykimas gyventi į užsienio valstybę po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir ketinimas ten perkelti vaiką. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę.
Kadangi dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovės siekis perkelti dukrą gyventi į užsienį yra esminis aplinkybių pasikeitimas, o atsakovė neįrodė, kad vaiko įprastos aplinkos keitimas geriausiai atitiktų jo interesus.
Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas.
Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, taip pat negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.
tags: #vaiko #gyvenamosios #vietos #nustatymo #pakeitimas #bylos