Viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai - tai pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, kurios misija yra rūpintis našlaičių ir beglobių vaikų globa bei kurti našlaičių globos ir ugdymo sistemą pagal natūralios šeimos modelį. Įstaiga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
Įstaigos Istorija ir Principai
Marijampolės vaiko tėviškės namai įsteigti 1997 m. lapkričio 3 d. labdaros ir paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“ nutarimu. Nuo 2003 m. lapkričio 30 d. jaukiuose nameliuose vaikai gyvena šeimynomis, dažniausiai po 8-9 vaikus.
Globos namuose gyvenantiems vaikams sukurta namų aplinka, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi reikalingas, mylimas, saugus šeimos narys, todėl gali išaugti visavertis asmuo. Šeimynų vaikai lanko mokyklas Marijampolėje ir Liudvinave, į kurias vyksta mokykliniais autobusais arba viešuoju transportu.
Kaip teigia Tėviškės namų direktorius, „džiaukimės, kad galime švęsti tautines šventes, kad galime didžiuotis savo krašto vaikais, kad galime drąsiai dainuoti apie Laisvę... Sveikiname visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Mūsų laikas... Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena.
Darbuotojų Patirtis ir Atsidavimas
Reda Stalnionytė, jau dvidešimtus metus dirbanti įstaigoje, kolegėms linki kantrybės, tikėjimo, meilės ir vilties, kad viskas bus gerai. Ji dalinasi savo istorija, kaip 1996 m. vasario mėn. pirmoji pažintis su Marijampole ir su Vaiko tėviškės namais paliko neišdildomą įspūdį, kuris galutinai įtikino, kad privalau pasirinkti būtent šį darbą.
Reda prisimena, kaip 1998 m. gegužės mėn. pas juos atvyko mažylis Ernestukas, kurio trys broliukai ir sesutė jau gyveno pas juos. Nuo tos dienos Ernestas nesitraukė nuo manęs nė per žingsnį iki pilnametystės. Jis tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi.
Anot Redos, darbas su vaikais - tai ne darbas, o greičiau gyvenimo būdas, nes vaikai pareikalauja žymiai daugiau pastangų, negu tik buvimas šalia nuo 8 iki 17 valandos.
Kultūrinė ir Patriotizmo Veikla
Tarptautinę vaikų knygos dieną globos namų auklėtiniai lankėsi Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Vaikams buvo suorganizuota mini viktorina, kurios metu jie laimėjo naujų knygelių, žurnaliukų skaitymui.
Artėjant Valstybės atkūrimo dienai, vaikai rašė laiškus Tėvynei. Štai 11 metų Darijus rašo: „Gerb. Tėvyne Lietuva, Aš labai džiaugiuosi, kad Tu esi laisva, linksma. Lietuvą aš myliu už tai, kad su Jos pagalba aš greitai augu ir gerai mokinuosi. Linkiu, kad Lietuvos vadovai būtų dosnūs vargšams. Ačiū visiems, kuriantiems mums ateitį“. Mintis palydėjo Patriotinių dainų karaoke vakaras Vasario 16-osios išvakarėse. Apdovanoti ir tautine simbolika išpuošti nameliai.
Valstybės atkūrimo dieną susirinkome Šv. Mišiose už Tėvynę, kurias aukojo kun. klebonas Marius Rudzinskas Marijampolės Šv. Jono Pauliaus II parapijos koplyčioje.
Parama Ukrainos Pabėgėliams
Nuo karo pabėgę ir ramaus gyvenimo ieškoję ukrainiečiai įsikūrė 4 namuose - iš viso apie 30-40 žmonių. Pirmieji gyventojai iš Ukrainos nameliuose apsigyveno vasario 28 d., prabėgus vos kelioms dienoms nuo karo pradžios. Kaip pasakojo įstaigos vadovė Odeta Šteinienė, apgyvendintieji čia įsikūrę grupelėmis, po maždaug 8-9 žmones viename name.
Direktorė dėkinga visiems prisidėjusiems žmonėms, kurių buvo tiek daug, kad išvardinti visus būtų labai sudėtinga. Viešosios įstaigos Marijampolės vaiko tėviškės namų direktorė tikina, kad stengiamasi sukurti kuo privatesnę aplinką atvykėliams - leisti gyventi taip, kaip savo namuose ir tik jiems paprašius pagalbos, eiti pas juos į svečius. Patys ukrainiečiai gyvenimo sąlygomis čia patenkinti - aplink ramu, netoli miestas, didžioji dalis jame ir dirba, išskyrus mamas, su mažamečiais vaikais, kurių čia taip pat yra.
Berniukams neatitrūkti nuo mylimos ir laikinai paliktos gimtinės, padeda ir nuotolinės pamokos su jų mokyklomis Ukrainoje. Deja, bet neabejojama, kad karas užtruks, tad Marijampolės vaiko tėviškės namai yra pasirengę ir ateičiai - čia dar likę keletas laisvų namų, iš kurių trys yra numatyti išskirtiniams atvejams - vaikams, kurie atvyktų iš Ukrainos be jokių artimųjų. Tokiu atveju, kartu su vaikais dirbtų įstaigos darbuotojai, tačiau direktorė džiaugiasi, kad nors tam yra pasirengta, bet, ačiū Dievui, kol kas tokių mažųjų nesulaukta.
Ukrainietės Vira ir Liliia kartu su savo sūnumis ir įstaigos direktore O. Šteiniene dėkoja už suteiktą prieglobstį.