Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Kelių eismo taisykles (KET) ir jų laikytis. Šios taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Gyvenamoji zona - kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, vairuotojai, išvažiuodami iš gyvenamosios zonos, privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, užtikrinančių eismo saugumą. Taigi, kokios yra vairuotojo pareigos išvažiuojant iš gyvenamosios zonos?
Vairuotojo pareigos išvažiuojant iš gyvenamosios zonos
Išvažiuodamas iš gyvenamosios zonos, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams.
Svarbu paminėti, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.
Bendrosios vairuotojų pareigos
Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti:
- Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą;
- transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus;
- įstatymų nustatytą draudimo dokumentą;
- krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes - ir kitus šių taisyklių 236, 238, 250, 260 punktuose nurodytus dokumentus).
Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą arba atitinkamą tarnybinį ženklą.
Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, leisti patikrinti transporto priemonės techninę būklę, joje įrengtų vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis arba poilsio trukmę nustatančius dokumentus.
Persirikiavimas ir judėjimas lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis
Kelių ženklai ir ženklinimas
Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą. Taip pat bauda skiriama už važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas pažeidimas.
Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismas
Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto.
tags: #vairuotojas #isvaziuodamas #is #gyvenamosios #zonos #i