Įmonės steigimas yra vienas iš populiariausių būdų, kaip įgyvendinti savo verslo idėją. Nusprendus įsteigti įmonę ir pasirinkus norimą verslo formą (UAB, MB, VŠĮ, individuali veikla bei kt.), reikia paruošti tam tikrą dokumentų kiekį ir atlikti nemažai papildomų darbų. Įmonės steigimas yra gana sudėtingas reiškinys, todėl norint viską pradėti reikia išsiaiškinti, kaip viskas atrodys. Šiai dienai galite jį atlikti dviem būdais - internetu arba per notarą.
Pagrindiniai Įmonės Steigimo Etapai
Norint sėkmingai įsteigti įmonę Lietuvoje, būtina atlikti kelis svarbius žingsnius:
1. Įmonės Pavadinimas
Tai yra vienas iš svarbiausių jūsų verslo įgyvendinimo etapų. Šiuo atveju turite būti ypatingai originalūs, nes šiuo metu sugriežtinta pavadinimų registravimo tvarka. Jūsų sugalvotas pavadinimas turi atitikti pavadinimo sudarymo reikalavimus, o tai reiškia, kad jūsų pasirinktas pavadinimas negali būti įregistruotas.
2. Įmonės Steigimo Dokumentai
Dokumentus sudaro steigimo sutartis, kurioje nurodomos įmonės steigimo sąlygos, steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas, įmonės būsimi įstatai.
3. Registracijos Adresas
Savo įmonei turite rasti registruotą buveinę ir adresą.
4. Įstatinis Kapitalas
Steigiant UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2,5 tūkst. eurų. Turite pateikti įmonės steigimo sutartį bei įgaliojimą, banke atsidaryti kaupiamąją sąskaitą (į kurią bus mokama ši suma).
5. Dokumentų Tvirtinimas
Apsilankius pas notarą, turite patvirtinti šiuo dokumentus: steigimo dokumentai, pažyma dėl pavadinimo rezervacijos bei patalpų, kuriose registruojama jūsų įmonės buveinė. Be to, turite pateikti savininko sutikimą, kuris jums suteikia patalpas ir banko pažyma dėl įstatinio kapitalo sudarymo.
6. Įmonės Įregistravimas
Visi notaro patvirtinti dokumentai pateikiami į Registrų centrą, o šis užregistruoja įmonę.
UAB Steigimas ir Veikla
UAB (uždaroji akcinė bendrovė) yra populiariausia verslo forma Lietuvoje. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti steigiant UAB:
- Minimalus įstatinis kapitalas: 2.500 EUR (reikia apmokėti pinigais).
- Įmonė privalo turėti pavadinimą, kuris atitinka įstatymų reikalavimus, bei jį įregistruoti Juridinių asmenų registre (JAR). Pavadinimo rezervacijos kaina - 16,22 Eur.
Privalomi įmonės steigimo dokumentai yra šie:
- Steigimo sutartis (aktas), kurioje numatomos įmonės steigimo sąlygos.
- Įstatai, kuriuose apibrėžiami veiklos tikslai, valdymo organai ir jų kompetencija.
- Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo patvirtinami įmonės valdymo organų nariai.
Steigiama naują įmonė privalo turėti registracijos adresą, t. y. patalpas, kuriose registruojama buveinė, arba šių patalpų savininko sutikimą registruoti.
Būtinas aukščiau nurodytų steigimo dokumentų, pavadinimo rezervacijos, registracijos adreso bei įstatinio kapitalo dydžio notarinis patvirtinimas. Steigimo dokumentų notarinis patvirtinimas gali kainuoti nuo 72,41 EUR iki 231,70 EUR, priklausomai nuo konkrečių dokumentų ir įmonės veiklos.
Pavadinimo rezervacijos dokumento notarinis tvirtinimas nėra privalomas ir prašymą registruoti įmonę atitinkamu pavadinimu galima pateikti tiesiogiai JAR, tačiau tokiu atveju prisiimama rizika, kad JAR gali atsisakyti šį pavadinimą registruoti, nes jis neatitinka įstatymų reikalavimų. Tuomet visus dokumentus tvirtinti pas notarą tektų dar kartą.
Šie notaro patvirtinti dokumentai pateikiami JAR, kuriame yra registruojama nauja įmonė. Įregistruotoje JAR įmonėje, kuri vykdo veiklą, privalo būti šie asmenys: direktorius ir buhalteris arba buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė.
Mokesčių Lengvatos
Lietuvoje veikiančioms įmonėms yra numatyta keletas mokesčių lengvatų, kurios gali padėti sumažinti mokestinę naštą ir paskatinti verslo plėtrą.
Pelno Mokesčio Lengvatos
- Įmonių (išskyrus socialines įmones), kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą mokestį PM įstatymo 58 str. 16 d. 3 p.
Investicijų Lengvatos
Įmonės, vykdančios investicinį projektą (investuojančios į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui), apmokestinamąjį pelną gali sumažinti faktiškai nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti patirtų išlaidų dydžiu. Už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50%. Be to, apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009-2018 m.
Inovacijų Lengvata
Apskaičiuojant PM, sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su įmonės vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.
Lengvatos LEZ Įmonėms
- Įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 mln. EUR sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka PM, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50% sumažintas PM tarifas. Ši lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai LEZ įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą 1 mln.
- Konsultacinę veiklą vykdanti LEZ įmonė, kuri turi daugiau kaip 20 darbuotojų, jos kapitalo investicija yra ne mažesnė kaip 100.000 EUR ir ne mažiau kaip 75% gautų pajamų yra iš apskaitos, buhalterinės ar kitos konsultacinės veiklos. Visos aplinkybės turi būti patvirtintos auditoriaus išvadoje. Esant šioms aplinkybėms, įmonė 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50% sumažintas pelno mokesčio tarifas. Ši lengvata taikoma apskaičiuojant 2017 m.
Įmonės laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai suteikusios nustatytus reikalavimus atitinkančių lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos filmo gamintojui, apskaičiuodamos PM, iš pajamų gali atskaityti 75% neatlygintinai suteiktų tokių lėšų. Be to, įmonės gali sumažinti mokėtiną PM visa lėšų suma, tačiau už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 75%. Lengvata taikoma finansuojant filmus, kurie atitinka kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus.
PVM Mokėtojo Registracija
Įmonė registruotis PVM mokėtoja privalo, jeigu bendra pajamų šalies teritorijoje suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45.000 Eur arba įsigytų iš kitų ES valstybių narių prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14.000 EUR.
Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau įmonė turi teisę prašyti nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, t. y. Leidžiama tikslinti („susigrąžinti“) pardavimo PVM dėl susidariusių beviltiškų skolų. Šios nuostatos taikomos pardavimo PVM sumoms apskaičiuotoms ir deklaruotoms nuo 2012 m.
Socialinio draudimo tarifai
Draudėjų (įmonių) bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) - 30,8% (nuo 2017 m. liepos 1 d. pensijų socialiniam draudimui - 23,3% (nuo liepos 1 d. - 22,3%); ligos ir motinystės socialiniam draudimui - 3,4%; nedarbo socialiniam draudimui - 1,1% (nuo liepos 1 d.
Draudėjai, pradedantys veiklą 2014 m. ir vėliau, moka valstybinio socialinio draudimo įmoką, nustatytą pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, t. y. Taip pat draudėjas (įmonė) moka įmokas į Garantinį fondą. Jų tarifas yra 0,2%. Skaičiuojama nuo visų rūšių išmokų pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. Iki 2017 m. liepos 1 d. taikant 26,3% tarifą, iš kurio 23,3% dalį moka draudėjas (įmonė) ir 3% - apdraustasis (valdybos ar stebėtojų tarybos narys); Nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi, mokestinė našta tantjemoms ir kitam valdybos (stebėtojų tarybos) nariams nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos įmonė moka užsieniečiui.
Dividendų Apmokestinimas
Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM. Atkreipkite dėmesį, kad įmonė, gaunanti dividendus, gali susimažinti mokėtiną PM tokia mokesčio suma, kokią nuo išmokėtų dividendų sumokėjo dividendus išmokanti įmonė (PMĮ 33 str. Jeigu užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM.
Taip pat nuo 2016 m. kovo 26 d. įsigaliojus naujai PM įstatymo nuostatai, išimtis netaikoma, jeigu įmonės ar įmonių grupės pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos gavimas. Išimtis taip pat netaikoma, jeigu įmonės ar įmonių grupės pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos gavimas.
Dividendai, kuriuos užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Tokiu atveju, kai Lietuvos gyventojas gavo dividendus, nuo kurių užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, jis iš pagal GPM įstatymą apskaičiuotos pajamų sumos gali atskaityti užsienyje išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, kuri neviršija GPM įstatyme numatyto 15% tarifo dydžio. Šiuo atveju reikalinga užsienio mokesčių administratoriaus pažyma, kad pajamų ar jam tapatus mokestis tikrai buvo sumokėtas.
Informacija parengta vadovaujantis 2017 m. sausio 30 d.