Valstybės įmonės turtas: sąvoka ir ypatumai

Šiame straipsnyje nagrinėjama valstybės įmonės turto samprata, įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams, bankroto atveju, taip pat juridinių asmenų požymiai ir klasifikavimas.

Juridinio asmens samprata ir požymiai

Pradedant kalbėti apie juridinius asmenis, reikėtų aptarti, kas gi yra juridiniai asmenys. CK pateiktas juridinio asmens apibrėžimas (CK 2.33 str.). Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Prie juridinių asmenų priskiriamos įvairios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įstaigos ir įmonės, visuomeninės organizacijos ir pan.

Juridinio asmens požymiai gali būti:

• Pirminiai
• Išvestiniai

Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinių požymių raiška gali būti įvairi - tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas.

CK 2.59 straipsnyje yra užslėpta uždara juridinių asmenų sistema, įtvirtinta Lietuvoje “juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka”, t.y. juridinis asmuo gali atsirasti tik tuomet, kai tai apibrėžta įstatymu, savo laisva valia įkurti bet kokį juridinį asmenį negalima. Išlyga - kvazi juridiniai asmenys - advokatų kontora, įsteigta partnerystės pagrindu.

Ne mažiau svarbus yra juridinio asmens teisinis statusas - apibūdinama tam tikra būklė, kuri nesusijusi su pagrindine veikla - pvz. likviduojama, bankrutuojanti, reorganizuojama ir šis statusas turi būti nurodytas registre firminiuose blankuose).

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį galima būtų atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis svetimu firmos vardu. Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirti iš kitų juridinių asmenų.

Juridinio asmens steigėjai - asmenys, sudarantys steigimo sutartį arba steigimo aktą arba teisės aktas, jeigu jį steigia viešas asmuo. Steigėjas, įregistravus juridinį asmenį, tampa juridinio asmens dalyviu - akcininku, pajininku, profsąjungos nariu ir pan.

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Juridinio asmens steigimo dokumentai - veiklos dokumentai:

1. Įstatai
2. Steigimo sandoris
3. Bendrieji nuostatai

Juridinio asmens filialai ir atstovybės

Juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes. Filialai - tai struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka juridinio asmens funkcijas kitoje vietoje. Už filialo sudarytus sandorius atsakingas juridinis asmuo. Atstovybės tai pat steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos juridinio asmens vardu atlieka atskirus teisinius veiksmus, tokius kaip: sutarčių sudarymas, atsiskaitymas ir pan.

Juridiniu asmeniu gali vadintis tik tas susivienijimas ar organizacija, kuri turi visus juridinio asmens požymius. Įmonė - tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos, jos steigėjams. Įstaiga - yra susivienijimas, vykdantis įstatymu nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kituose panašiuose srityse, kurio tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pvz., viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kt. Organizacija - yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (visuomeninė organizacija, politinė partija ir pan.).

Juridinių asmenų klasifikacija

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą.

Juridiniai asmenys klasifikuojami:

• Pagal veiklos sritį: į juridinius asmenis, užsiimančius komercinę, ūkinę, kultūrinę, socialinę, sportinę mokslo ir kitokia veiklą.
• Pagal turtinės atsakomybės apimtį: į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenys.

Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Prie jų priskiriamos individualios įmonės, ūkinės bendrijos.

• Pagal steigimo būdą: į egzistuojančius (pvz. KT, teismai ir kt.), steigiamus teisės aktu, registruojamus, egzistuojančius atsiradus tam tikrom aplinkybėm ir kt.
• Pagal teisines formas (individuali įmonė, akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija ir t.t.)

Naujas CK-se 2.34 str. juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius yra vienas iš skirstymo būdų, turinčių reikšmę kaip kurioms juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Du dalykai svarbūs šiai kvalifikacijai:

1. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
2. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus.

Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu. Tai gali būti įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro, savivaldybės aktas įsteigti atitinkamą juridinį asmenį. Toks steigimo aktas ir atitinkami įstatymai nulemia viešojo juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, jo organizacinę struktūra.

Viešieji juridiniai asmenys turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykių dalyvauja kaip lygiateisiški civilinės teisės subjektai. Jie negali kitų asmenų priversti su jais sudaryti sandorių, pasinaudodami valdiniais įgalinimais kitai sutarties šaliai primesti savo sąlygų. pvz. Lietuvoje teismas savo sprendimais kartais įpareigoja ginčo šalis arba vieną iš šalių sudaryti sutartį. Tai ydinga praktika. Visi sandoriai turi būti sudaromi laisva šalių valia.

Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei arba savivaldybei nuosavybes teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, naudoja ir disponuoja jį patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys nesiekia naudos sau, jų tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Viešiesiems juridiniams asmenims būdingas specialusis teisnumas.

Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens organai pažeisdami savo kompetenciją, nusikelia prievolių juridiniam asmeniui (CK 2.84 str.), viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkytas į privatųjį juridinį asmenį.

Viešojo juridinio asmens steigėjas negauna jokios materialios naudos iš jo įsteigto juridinio asmens. Materialioji nauda gali pasireikšti nebūtinai pinigine forma. Tai gali būti paslaugų teikimas. Viešojo juridinio asmens dalyvis ar valdymo organų narys gali pirkti ar gauti paslaugas iš viešojo juridinio asmens, tačiau tik vienodais pagrindais ir tik teisingai atlygindamas arba kompensuodamas ją įnašais į turtą.

Viešasis juridinis asmuo gali turėti ir siekti pelno, bet viešojo juridinio asmens dalyvis negali gauti pelno dalies, jeigu viešojo juridinio asmens veikla pelninga, negali gauti likviduojamo viešojo juridinio asmens turto dalies, viršijančios dalyvio įnašus į turtą. Viešojo juridinio asmens dalyviui, jei tai valstybė ar savivaldybė, tenkanti turto dalis likvidavimo atveju gali atitekti visa. Turto panaudojimo klausimas turi būti sprendžiamas formuojant ir tvirtinant valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, t.y. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teisės, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Prie viešųjų juridinių asmenų taip pat priskiriamos valstybės įmonės, biudžetinės įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, politinės partijos, profesinės sąjungos ir panašiai.

Įstatymai, reglamentuojantis konkrečias juridinių asmenų teisinęs formas, gali nustatyti viešųjų juridinių asmenų veiklos ypatumus tiek, kiek leidžia Civilinis kodeksas. Reglamentuojant viešųjų juridinių asmenų veiklą būtina atsižvelgti į jos ypatybes ir tinkamai detalizuoti teisės aktuose. Ta pati teisinė forma, neatsižvelgiant į ypatybes, neturėtų būti taikoma ir viešajam, ir privačiajam juridiniam asmeniui.

Valstybės ir savivaldybės, kaip juridiniai asmenys

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais.

Valstybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Savivaldybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Valstybės ir savivaldybės įmonės steigiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka. Steigiamai įmonei turtą suteikia arba valstybė, arba savivaldybė, priklausomai nuo įmonės rūšies. Suteikto turto savininku lieka valstybė arba savivaldybė, o įmonė turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pasitikėjimo teise pagal įmonės įstatus.

Įmonė pagal savo prievoles atsako tik įmonės turtu, j kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 1oji dalis). Įmonė privalo apdrausti valstybės ar savivaldybės turimą kapitalą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnis įmonei suteikia teisę disponuoti tik trumpalaikiu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu. Kitą ilgalaikį turtą įmonė gali parduoti ar kitaip perleisti įvairiems asmenims tik valstybinio turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kyla klausimas, ar galima nukreipti išieškojimą į įmonei pasitikėjimo teise valstybės ar savivaldybės perduotą turtą pagal įmonės kreditorių reikalavimus. Valstybė ar savivaldybė, įsteigdama įmonę, siekia, kad ši įmonė tinkamai atliktų jai pavestas funkcijas.

Valstybės įmonės turtas bankroto atveju

Kasacinis teismas akcentavo, kad nors pagal Lietuvoje įtvirtintą teisinio reglamentavimo modelį valstybės įmonės turto nuosavybės teise neturi (visas jų valdomas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei), pagal prievoles kreditoriams valstybės įmonės atsako patikėjimo teise valdomu turtu iš esmės tokiomis pat sąlygomis, kaip kiti juridiniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bankroto teisės kontekste sąvoka „juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas“ turi būti aiškinama kaip apimanti ir valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą, išskyrus tą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus negali būti perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn, todėl negali būti realizuojamas JANĮ nustatyta tvarka.

Ginčas kilo dėl kreditorių susirinkimo priimto sprendimo, kuriuo likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas neatlygintinai perduotas valstybės įmonei Turto bankui.

Lentelė: Juridinių asmenų klasifikacija

tags: #valdo #turtas #imone