Valdžios Įtaka Būsto Paskoloms Lietuvoje: Refinansavimo Galimybės ir Rinkos Pokyčiai

Pastaruoju metu būsto paskolų rinka Lietuvoje išgyvena reikšmingus pokyčius, kuriuos iš dalies lemia valdžios institucijų priimti sprendimai. Beveik pusmetį būsto paskolą turintys žmonės gali lengviau ir pigiau pakeisti tą paskolą išdavusį banką ir taip susimažinti mėnesio įmoką. Taip pat galima nekeisti banko, o iš naujo susitarti su tuo pačiu.

Lietuvos banko vadovas sako, kad refinansavimo nauda - akivaizdi. Geresnes sąlygas išsiderėję žmonės sutaupys iki 160 mln. eurų. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė sako, kad įvesti pakeitimai leidžia ne tik keisti kredito davėją, bet ir padidina vartotojų derybines galias, tariantis su savo banku ir taip didina konkurenciją rinkoje tarp esamų kredito davėjų bei naujų.

Anot Bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, refinansavimas Lietuvoje nesulaukė didelio susidomėjimo todėl, kad žmonės pirmiausia kreipiasi į savo banką dėl paskolos sąlygų pakeitimo, o bankai linkę tas sąlygas peržiūrėti, kadangi siekia išsaugoti savo klientus.

Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas teigia, jog vartotojų įpročius pakeisti sudėtinga, o ir bankai, siekdami išsaugoti savo klientus, žada jiems geresnes sąlygas mainais už lojalumą. Anot Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorės, N. Valinskytės, refinansavimo atveju maržos sumažėjimas leistų sutaupyti 7 tūkst. eurų, o persitarimo atveju - 4 tūkst. eurų.

Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas M. Giriotas pasakoja apie atvejį, kuomet padėjo žmogui, kuris refinansavo ir perėjo į kitą banką, sutaupyti virš 35 tūkst. eurų.

Kaip pabrėžia paskolų tarpininkai, Lietuvos gyventojai už būsto paskolas bankams tebemoka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje. Pasak paskolų brokerio „Refigo“ vadovo, M. Girioto, Lietuvai reikėtų susimažinti maržą 1 proc., jog pasiektų euro zonos vidurkį. Tačiau Bankų asociacijos prezidentės E. Čipkutės teigimu, maržos mažėjimui įtakos turi ir palūkanų normų tipas.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė N. „Marža priklauso nuo daug veiksnių - administracinių kaštų, rizikos, tos pačios konkurencijos, paskolų produktų. Būsto paskolos iš esmės yra gana skirtingos visose Europos šalyse. Tai yra toks gana nacionalinis produktas, orientuojamasi į vidaus rinką. Bankai, kurie yra įsisteigę toje rinkoje, dažnai ir teikia. Yra daug specifikos, visur savas reguliavimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje visai kitoks reguliavimas. Todėl palyginti maržas sunku ir aš gal nedrįsčiau sakyti, jog euro zonos vidurkis yra siekiamybė“, - teigia N.

Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas M. „Ir čia turbūt reikėtų vartotojui labai aiškiai atsakyti, kad nereikėtų bandyti „suplakti“ palūkanos bendrąja prasme dėl to, vartotojas negali daryti jai įtakos ir neturi jokios derybinės galios. Kaip ir tie patys bankai.

Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius per pirmus aštuonis 2025 m. mėnesius buvo 26 proc. didesnis negu prieš metus. Per pastaruosius dvidešimt metų tik 2007 ir 2021 metais sandorių skaičius Lietuvoje buvo didesnis negu šiemet.

Šiandien 6 mėn. Prieš pusmetį ji buvo 2,31 proc., todėl būsto paskolų turėtojams, persiskaičiuojant palūkanų normoms, išlaidos palūkanoms vis dar mažėja. Apskritai, dabartinė 2 proc. bazinė palūkanų norma Lietuvai tikrai nėra ta, kuri darytų neigiamą įtaką būsto paskolų paklausai.

Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas rodo, kad rugpjūtį nenaujų parduotų butų kaina buvo 12,9 proc. didesnė negu tokiu pat laikotarpiu prieš metus. „Ober-Haus“ skelbia, kad Lietuvos didmiesčiuose rugpjūtį butų kaina buvo maždaug 8 proc. didesnė negu 2024 m. rugpjūtį.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2025 m. rugsėjį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“.

Siekiant apsaugoti Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė pasakojo, kad pokyčių didinti įnašo kartelę buvo imtasi atlikus analizę. Ji parodė, kad turėdami daugiau nei vieną būsto paskolą namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų, jeigu ekonominė padėtis netikėtai pasikeistų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo bendrai palaikantis tokius pokyčius. Pasak jo, vienas iš LB, kaip reguliuotojo, tikslų ir yra įvykiams užbėgti už akių ir parodyti, kad viskas nėra paleidžiama sava vaga.

Dalis šalyje veikiančių bankų skelbia, kad, vasarį įsigaliojus naujoms būsto paskolų refinansavimo taisyklėms, jau fiksuoja augantį vartotojų susidomėjimą tokia galimybe. Skelbdamas savo pirmojo 2025 m. ketvirčio rezultatus „Luminor“ bankas išskyrė, kad šiuo periodu kas penktas besikreipiantis klientas teiravosi būtent dėl esamų paskolų iš kitų bankų refinansavimo.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška primena, kad dar 2024 m. „Urbo“ bankas pradėjo vykdyti paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu refinansavimo akciją, sulaukusią didelio klientų susidomėjimo - bankas kiekvienam klientui kompensuodavo iki 1 tūkst. eurų refinansavimo išlaidų. Tuo metu paraiškų skaičius svyravo nuo 60 iki 70 per dieną.

Yra ir kita kryptis - sutarčių persitarimai su tuo pačiu kredito davėju, aiškina M. Stankuvienė. Būtent tokias tendencijas ir matome. „Remiantis duomenimis, vasarį ir kovą, palyginti su vidutiniškai per mėnesį 2024 m. atliktais pakeitimais, refinansavimų skaičius išaugo keturis, o persitarimų - net septynis kartus“, - statistika dalijasi M.

Galimybės: didžiausią naudą refinansuodami savo turimas būsto paskolas gali pasiekti sudarę sutartis tuomet, kai palūkanos buvo stipriai išaugusios, teigia J. Ivaška. Anksčiau, prieš įsigaliojant su nekilnojamuoju turtu (NT) susijusio įstatymo pakeitimams, refinansavimas klientui iš tiesų buvo ir brangus, ir ganėtinai sudėtingas.

Nuo vasario įsigalioję pakeitimai numato, kad pats refinansavimo procesas vartotojui tampa daug paprastesnis: turėdamas vieno kredito davėjo būsto paskolą, jis kreipiasi į kitą su prašymu refinansuoti paskolą, o tuomet jau naujasis kredito davėjas pats kreipiasi į pirmą paskolos teikėją ir prašo reikiamos informacijos. „Abu kredito davėjai dalijasi informacija ir klientui jau nebereikia įsitraukti į šį procesą“, - sako M.

Pasak J. „Dabar procesas klientui tampa daug pigesnis, o daugeliu atveju netgi visiškai nemokamas. Pirminis kredito davėjas refinansavimo procese negali prašyti kliento padengti jokių administracinių išlaidų, o naujasis, priimantis, kredito davėjas po refinansavimo yra įpareigotas padengti kitas su refinansavimu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, notaro, turto vertinimo ar kitas“, - sako M.

„Iš tikrųjų, kai dauguma atvejų šis procesas tampa nemokamas, tai daug patraukliau, palyginti su situacija prieš pakeitimus, nes vidutinio dydžio paskolai refinansavimo procesas, visi mokesčiai su šita procedūra anksčiau galėjo kainuoti iki 1 tūkst. eurų“, - teigia M. Stankuvienė.

Pasak J. Ivaškos, kai kuriais skaičiavimais, refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą, administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai galėjo netgi viršyti 1 tūkst. eurų. Vasarį ir kovą, palyginti su vidutiniškai per mėnesį 2024 m.

Jis primena, kad, pagal naująsias įstatymo pataisas, pradinis būsto paskolos davėjas naujajam kredito davėjui visą reikalingą informaciją apie būsto paskolą privalės pateikti per penkias darbo dienas. „Gavęs naują pasiūlymą, paskolos gavėjas turės 30 kalendorinių dienų apsispręsti, ar nori refinansuoti paskolą naujo kredito davėjo pasiūlytomis sąlygomis, ar nemokamai pasikeisti turimos paskolos sutarties sąlygas pas pradinį kredito davėją, jei šis tokį pasiūlymą pateiks“, - dėsto J.

„Tiesa, kai kuriuos veiksmus būsto paskolos turėtojas ir toliau privalės atlikti pats: pavyzdžiui, pateikti bankui hipotekos sandorio sudarymo sutartį ar papildomų dokumentų, jei tai būtina įvertinti paskolos turėtojo mokumui.

Svarbu ir tai, kad nauja kredito įstaiga iš naujo vertina užklausą pateikusio paskolos turėtojo finansinę būklę ir kaip laikomasi turimų įsipareigojimų: ar nevėlavo mokėti įmokų ir pan.“, - sako E.

Alternatyvos: E. Čipkutė siūlo gerai paskaičiuoti, ar verta refinansuoti paskolą tomis pačiomis sąlygomis - galbūt daugiau galima sutaupyti keičiant įmokos dydį, grąžinimo terminą toje pačioje finansų įstaigoje. / R. Didžiausią naudą refinansuodami savo turimas būsto paskolas gali pasiekti sudarę sutartis tuomet, kai palūkanos buvo stipriai išaugusios.

Pernai rudenį „Urbo“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. būsto paskolų gavėjų yra pasirašę kredito sutartis su 2-3 proc. dydžio palūkanų marža, o 11 proc. - su didesne nei 3 proc.

LB duomenimis, pastaraisiais metais maždaug trečdaliu mažėjo ir vidutinė Lietuvoje išduodamų būsto paskolų bankų marža: nuo 2,43 proc. 2022-aisiais iki 1,6 proc. šių metų pradžioje. Tad aukštų palūkanų laikotarpiu paimtų būsto paskolų savininkams šiuo metu yra itin palankus metas apsvarstyti refinansavimo galimybę“, - teigia J.

LB turimais duomenimis, vertinant refinansavimo sutartis, kurios buvo sudarytos vasarį ir kovą, vartotojai vidutiniškai sumažino savo maržas iki 0,5 procentinio punkto. Skaičiuojama, kad vidutiniškai toks maržos sumažinimas šiems klientams per visą paskolos laikotarpį leis sutaupyti iki 7 tūkst.

Šalies centrinis bankas galimų rizikų, įsitraukiant į šį procesą, nemato. Perspektyvos: pasak A. Baranovės, klientams iš tiesų gali būti finansiškai naudinga atsigręžti į mažesnius rinkos dalyvius, nes, pavyzdžiui, kredito unijos dažnai yra lankstesnės vertindamos vartotojų pajamų šaltinius.

Supaprastintas būsto paskolų refinansavimas keičia paskolų rinkos dinamiką Lietuvoje. Atsiradus galimybei perkelti paskolą į kitą kredito įstaigą greitai, pigiai ir be papildomų sąnaudų, klientai įgyja daugiau laisvės rinktis, o tai natūraliai stiprina konkurenciją tarp bankų, sako J.

„Tai skatina bankus peržiūrėti savo kainodarą ir sąlygas - tiek naujiems, tiek esamiems klientams. Jau dabar matyti pirmieji ženklai: vis daugiau gyventojų aktyviai domisi refinansavimo galimybėmis, lygina pasiūlymus, kreipiasi į kelias įstaigas. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tai gali prisidėti prie didesnio mažesnių maržų, lankstesnių produktų sąlygų ir didesnio klientų pasitenkinimo.

Kartu mažesni ar specializuoti finansų rinkos dalyviai įgyja galimybę konkuruoti lygiavertiškai su didžiaisiais bankais - anksčiau tai buvo sudėtingiau dėl aukštų refinansavimo kaštų“, - pabrėžia J.

LB žiniomis, panašūs pakeitimai, supaprastinantys galimybę vartotojams keisti kredito davėją ar refinansuoti būsto paskolas, anksčiau buvo įvesti tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Airija. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje apie 360 tūkst. gyventojų ar šeimų turi bent vieną būsto paskolą, o refinansuoti ją ketina 10 proc.

Lietuvos bankas sausį skelbė, kad vartotojams, kurie persiderėjo paskolų sąlygas, marža sumažėjo vidutiniškai 0,4 proc. M. Girjotas pastebi, kad tai reikšmingas dydis: turint 100 tūkst. eurų paskolą, tai sudarytų 30 eurų per mėnesį, arba beveik 9 tūkst. eurų per likusį paskolos laikotarpį.

Alfa.lt primena, kad gyventojai nuo šių metų vasario mėn. gali naudotis nemokamo refinansavimo paslauga, t. y.

Apibendrinant, valdžios institucijų sprendimai ir Lietuvos banko iniciatyvos reikšmingai veikia būsto paskolų rinką, suteikdamos vartotojams daugiau galimybių sutaupyti ir pagerinti savo finansines sąlygas. Refinansavimo procesas tampa vis paprastesnis ir pigesnis, o konkurencija tarp bankų skatina juos siūlyti palankesnes sąlygas klientams.

Pagrindiniai Faktai ir Skaičiai

Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai faktai ir skaičiai, susiję su būsto paskolų rinka Lietuvoje:

Šie skaičiai rodo, kad refinansavimas ir persiderėjimas su banku gali būti naudingi būsto paskolų turėtojams, leidžiantys sutaupyti reikšmingas sumas per visą paskolos laikotarpį.

tags: #valdzia #pabrangins #busto #paskolas